Kardinolas A.Bevilakva:
kiekvieno kataliko pareiga būti aktyviu gyvybės gynėju
|
Kardinolas Antonis Bevilakva
su vaikais |
Spalio mėnuo, kuris visoje Katalikų
Bažnyčioje ypač minimas kaip Dievo Motinos rožinio mėnuo, Jungtinių
Amerikos Valstijų vyskupų sprendimu toje šalyje taip pat jau 30-ą
kartą įvairiomis akcijomis buvo pažymimas kaip Pagarbos gyvybei
mėnuo (Respect Life Month), o pirmasis spalio sekmadienis švenčiamas
kaip Pagarbos gyvybei sekmadienis. Ta proga paskelbtame pareiškime
JAV episkopato gyvybės komiteto pirmininkas Filadelfijos arkivyskupas
kardinolas Antonis Bevilakva pastebėjo, kad dėl pastarojo meto
teroristinių išpuolių "mūsų pasaulis tapo dar pavojingesne
gyvybei vieta".
Tačiau negalima užmiršti kitų paniekos gyvybei formų, kurios yra
akivaizdžios daugelyje planetos vietų. "Mūsų technologiškai
pažangioje visuomenėje mes stengiamės elgtis su gyvybe kaip su
nereikšmingu objektu, jeigu mums atrodo, kad jis yra kliūtis individualios
laisvės ar technikos pažangos kelyje, - nurodoma kardinolo pareiškime.
- Abortas yra daromas vardan laisvės, tačiau jis sutrypia laisvę,
nuvertindamas pačią gyvybę. Nė viena visuomenė negali būti tikrai
laisva, jeigu jos labiausiai pažeidžiami nariai gali prarasti
netgi gyvybę nuo kitų rankų
Abortai nesuteikia moterims didesnės
laisvės, dėl jų daugelis moterų jaučiasi pakliuvusios į liūdesio
ir sąžinės graužimo bedugnę".
Kardinolas A.Bevilakva taip pat pažymėjo, jog "yra ironiška,
kad kampanija už abortų laisvę vis labiau įgauna prievartines
apraiškas". Abortų gynėjai remia Kinijos komunistinio režimo
vykdomas prievartinio aborto programas, siekiant įtvirtinti "vieno
vaiko" šeimos modelį. Panašių priemonių imamasi ir daugelyje
Trečiojo pasaulio šalių vardan vadinamojo demografinės kontrolės
mito, kur neretai "šeimos planavimas" tampa sąlyga Vakarų
humanitarinei paramai gauti. Baisiausia yra tai, kad dėl "sakralinės
teisės" žudyti negimusį kūdikį įtvirtinimo nemažai sveikatos
apsaugos darbuotojų prieš savo sąžinę yra verčiami įsitraukti
į "abortų industriją".
Kardinolas priminė ir naujausius paniekos žmogaus gyvybei pavyzdžius
- destrukcinį embrionų tyrimą bei klonavimo pastangas. Nors visa
tai daroma "vardan progreso", tačiau šie tyrimai dėl
visiško etinių normų nepaisymo "ženklina tyrinėtojų regresą".
Jie taip pat atima resursus iš moraliai priimtų ir daugiau žadančių
medicinos bei biotechnologijos krypčių, kurios tarnauja žmogiškumui,
o ne niekina jį. ignoravimas realios grėsmės žmogaus orumui, kurią
kelia "įteisintas embrionų klonavimas destrukciniam tyrimui",
iš esmės taip pat reikštų naujus "draudimus" pastangoms
išsaugoti žmogaus gyvybę, taip pat "valdžios duotam mandatui
žudyti". Sielovadininkai turi informuoti tikinčiuosius apie
šias problemas, kad jos būtų suprastos Evangelijos šviesoje ir
sąlygotų tvirtą jų atsaką, kupiną tikrojo gailestingumo. Katalikai
negali likti pasyviais stebėtojais, kai visuomenėje sprendžiami
gyvybės ir mirties klausimai.
* * *
Apie tokio katalikų aktyvumo
būtinumą kardinolas A.Bevilakva kalbėjo spalio viduryje Skrentono
(Pensilvanijos valstija) jėzuitų universitete surengtame simpoziume
"Nuo prasidėjimo iki natūralios mirties". Šiame susitikime
JAV katalikų pedagogų, gydytojų, teisininkų ir dvasininkų atstovai
aptarė gyvybės šventumo klausimus. "Kaip katalikai ir gyvybės
gynėjai, mes negalime likti nuošalyje ir paprasčiausiai leisti
kitiems kurti mūsų visuomenės ateitį, - sakė ganytojas. - Būdami
katalikai, mes esame pašaukti būti sąžiningais ir ištikimais piliečiais,
kurie kartu darbuojasi, kurdami gyvybės kultūrą mūsų šalyje.
Kardinolas A.Bevilakva pastebėjo esant "keistą ir liūdną
ironiją" dėl gyvybės problemų sprendimo Amerikoje. "Mūsų
tauta turi pakankamai resursų ir technologijų, kad pagerintų žmonių
gyvenimą visame pasaulyje tiek per medicinos ir žemės ūkio pasiekimus,
tiek per išplėtotas švietimo ir prekybos galimybes. Nepaisant
beprecedentinės galios išgelbėti ir pagerinti žmogaus gyvenimą,
mūsų visuomenė vis labiau priima mirtį kaip būdą gyvenimo problemoms
spręsti", - sakė jis. Kardinolas minėjo Jungtinėse Valstijose
kasmet atliekamus daugiau kaip milijoną abortų, pastangas legalizuoti
eutanaziją ir embrionų kamieninių ląstelių tyrimą, dėl ko tektų
klonuoti žmogaus embrionus tam, kad jie vėliau būtų paprasčiausiai
sunaikinti, bandant išgydyti tam tikras ligas.
Kardinolas A.Bevilakva pabrėžė, jog kiekvieno kataliko, ne vien
tik Popiežiaus, dvasininkų ir vienuolių, pareiga ginti gyvybę
nuo tokių tendencijų. Reikia imtis praktinių veiksmų strategijos
šiems tikslams pasiekti.
"Gyvybės kultūra, apie kurią nuolat kalba popiežius Jonas
Pauliaus II, negali būti siekiama vien tik maldomis, švelniais
paraginimais ir peticijomis, - kalbėjo ganytojas. - Tai turi būti
skatinama kiekviename krikščionių bendruomenės segmente, kad ji
taptų tikru "raugu", keičiančiu visuomenę, panirusią
į mirties kultūrą. Gyvybės kultūros kūrimas turi būti sąmoningai
ir lanksčiai palaikomas procesas, kuris reikalauja planavimo ir
įgyvendinimo strategijos".
Kardinolas priminė JAV vyskupų konferencijos 2001 metais priimto
"Pastoracinio gyvybės gynimo veiklos plano" pagrindinius
elementus. Pirma, tai švietėjiškos programos, kurios remiasi Biblijos
ir teologiniais gyvybės šventumo pagrindais bei naujausiais moksliniais
pasiekimais, patvirtinančiais, jog abortu sunaikinama tikroji
žmogaus gyvybė, ir kad abortas kelia grėsmę moters fizinei bei
dvasinei sveikatai. Antra, tai pastoracinė bei socialinė globa,
suteikiant paramą nėščioms moterims ar patiriančioms poabortinį
sindromą; rūpinimasis sunkiais ligoniais, invalidais ir mirštančiaisiais,
bažnytinės programos "rizikos vaikams" ir vienišoms
motinoms; programos, kuriomis atsiliepiama į vargingųjų sluoksnių
ir kalinių poreikius. Trečia, daroma įtaka viešajai politikai,
bendradarbiaujant su kitomis Bažnyčiomis, visuomeninėmis organizacijomis
ir politiniais veikėjais. Pagaliau ketvirta, tai skatinimas reguliarių
ir sutelktų maldos už gyvybę akcijų, įskaitant vienybę su Kristumi
Eucharistijoje, tuo pačiu geriau suvokiant, "kodėl tai darome",
ir kad mūsų buvimas, užpildytas "gyvybės apstumu", taptų
pavyzdžiu kitiems.
"Nuo įsčių iki nepagydomų ligonių palatos, nuo motinystės
iki mirties prieangio, nuo genomo iki senėjimo proceso tyrimų
laboratorijos, gyvybės apstumas yra Dievo dovana, su kuria mes
turime elgtis kaip rūpestingi globėjai, o ne kaip vergų šeimininkai",
- kalbėjo kardinolas A.Bevilakva. Jis pripažino, kad, siekiant
palaikyti gyvybės gynimo etiką, kartais tenka priimti politiškai
nepopuliarius sprendimus, tačiau "dėl aukšto moralės pagrindo
mes neturime bijoti plaukti prieš viešosios opinijos srovę".
Pribrendo laikas plačiau įtraukti jaunimą į gyvybės gynimo sąjūdį,
taip pat panaudoti naujosios komunikacijos priemones, ypač internetą,
šios veiklos baruose.
Mindaugas BUIKA
© 2002"XXI amžius"