JAV abortų statistika ir analizė

Neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose paskelbti nauji statistiniai duomenys apie abortus 2000-aisiais paskatino diskusijas ypač dėl jų priežasčių ir galimų alternatyvų. Aleno Gatmečerio instituto spalio 8 dieną paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad JAV abortų mažėja: nuo 24-ių abortų 1000-iui moterų 1994 metais iki 21-o aborto taip pat 1000-iui moterų 2000-aisiais. Taigi per šį laikotarpį abortų sumažėjo 11 proc., o palyginti su 1987 metais, kai buvo padaryti 27 abortai 1000-iui moterų, sumažėjo netgi 21 proc. Šį mažėjimą JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo veiklos planavimo sekretoriato vadovė Keti Kliver pavadino "skatinančiu" veikti aktyviau.
Sociologiniais tyrimais nustatyta, kad 21 proc. moterų darė abortus dėl "finansinių sunkumų". Ataskaitoje pažymima, kad vienintelė moterų grupė, kurioje abortų nemažėja, yra neturtingos ir mažas pajamas turinčios moterys. "Šių moterų didesnė nėštumų proporcija, taip pat didesnė tikimybė užbaigti nėštumą abortu", - teigiama statistinėje analizėje. Taigi, nors abortų darymas vis labiau tampa sutelktas tarp ekonomiškai nepalankiose sąlygose gyvenančių moterų, "mes turime padvigubinti pastangas, suteikdami paramą šioms moterims", - sakė K.Kliver.
Tyrimais taip pat išaiškinta, kad JAV labiausiai abortų sumažėjo 15-17 metų amžiaus paauglių grupėje - nuo 24 abortų 1000-iui 1994 metais iki 15 abortų 1000-iui moterų 2000-aisiais. Taigi sumažėjimas siekia 39 proc., ir tai liudija tą faktą, jog vis mažiau nepilnamečių tampa nėščiomis, sakoma sociologinių tyrimų ataskaitoje. Galbūt tai - pasekmė bendro moralės stiprėjimo tarp šių dienų amerikiečių moksleivių ir populiarėjimo skaistumo nuostatos, laukiant "didžiosios meilės" santuokoje. Nacionalinio "teisės gyventi" komiteto atstovė Lora Ečeverija, be kita ko, pastebėjo, kad paauglių abortų mažėjimui įtakos turi ir pastaruoju metu priimami įstatymai, reikalaujantys gauti tėvų sutikimą abortui daryti. "Tose valstijose, kur tokie įstatymai jau įsigaliojo, nepilnamečių nėštumų ir abortų sumažėjimas buvo ryškiausias", - sakė L.Ečeverija.
Paskelbti statistiniai duomenys rodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose 2000-aisiais 25 proc. visų nėštumų baigėsi abortais; 56 proc. visų abortus dariusių moterų buvo "studentiško amžiaus" (20-30 metų); 67 proc. niekada nebuvo ištekėjusios; 88 proc. gyveno dideliuose miestuose; 61 proc. turėjo vieną arba daugiau vaikų; 57 proc. turėjo materialinių nepriteklių; 78 proc. buvo tikinčios (43 proc. protestantės, 27 proc. katalikės - JAV katalikai sudaro 24 proc. visų gyventojų; 8 proc. priklausė kitoms religijoms); 52 proc. planavo ateityje turėti vaikų; 48 proc. buvo ir anksčiau dariusios abortą.
Komentuodama šiuos statistinius duomenis, "Feministės už gyvybę" organizacijos vadovė Serina Foster su apgailestavimu pažymėjo, kad dažnai retorikoje apie abortus pritrūksta atsiliepimo į priežastis, kodėl moterys - dažniausiai jaunos - daro abortus. Šios moterys patiria savo draugų, vyrų, šeimos narių, įmonių vadovų ar pedagogų tikrą psichologinį spaudimą, kurie jiems paprastai sako tą patį: "Gimdydama kūdikį tu sugriausi savo gyvenimą". Tuo tarpu moterys neturėtų rinktis tarp to, ką jos nori pasiekti, ir vaiko turėjimo, joms reikia suteikti profesinės veiklos galimybes, kurios derintųsi su motinystės rūpesčiais. Ypač svarbu prenatalinės globos suteikimas, galimybė gauti būstą ir paramą vaiko auginimui studentėms, kurių amžiaus grupė didžiausia tarp abortus darančių moterų.
Kiti ekspertai, komentuodami duomenis apie abortus, pabrėžė aiškinamojo darbo poreikį, kad abortas turi fatališkų pasekmių ne tik negimusiam kūdikiui, bet ir pačiai motinai. Reikia į viešumą iškelti statistiką, įrodančią ryšį tarp aborto ir moterų savižudybių, taip pat apie padidėjusią krūties vėžio riziką, depresijas, išaugusias persileidimo, priešlaikinio gimdymo galimybes bei nevaisingumą. Šia tema lapkričio pradžioje Niujorko šv.Jono universitete surengtame simpoziume medicinos daktarė Andžela Lanfranči, kuri yra viena Krūties vėžio prevencijos instituto įkūrėjų, savo pranešime kalbėjo apie akivaizdumą, kad abortas didina krūties vėžio išsivystymo riziką. Ji taip pat pastebėjo, kad medikai nenoriai daro tyrimus šioje srityje, neskelbia informacijos apie aborto ir vėžio ryšį, nes bijo galimos moterų reakcijos. "Moterų gyvybė ir sveikata paaukojami politiniam tikslingumui išlaikyti", - sakė A.Lanfranči.
Mičigano universiteto ginekologijos profesorė Elizabet Šadidžian kalbėjo, kad abortas padidina ne tik krūties vėžio, bet ir persileidimo, priešlaikinio gimdymo riziką. Ji taip pat pateikė tyrimų duomenis, rodančius, kad patiriančios depresijas moterys dažniau renkasi abortą ir kad po aborto jos dažniau nusižudo. Žinoma publicistė ir kelių knygų apie santuoką autorė Megi Galager, kurios nuostatos yra artimos sąjūdžio "Feministės už gyvybę" idėjoms, minėtame simpoziume pripažino, kad aborto legalizavimas moterims neatnešė tos laisvės, kaip žadėjo tokio įstatymo propaguotojai, o tik dar didesnę priklausomybę.
Nemažai vyrų atsisako prisiimti atsakomybę už savo pradėtą kūdikį, teigdami, kad jeigu moteris nedaro aborto, tai ji viena yra atsakinga už vaiko auginimą. Taip moterys jaučia didesnį spaudimą paklusti "beprasmiškam, atsitiktiniam seksui su vyrais, kurie mano nesantys už tai atsakingi", sakė M.Galager. Tuo tarpu vertybių pažeidimas, darant abortą per "neva laisvą pasirinkimą", dažnai atveda į "poabortinio sindromo" stresą su atitinkamomis pasekmėmis. Visuomenė, kuri įteisina embriono gyvybės sunaikinimą, palikdama tai privačiam ir vienašališkam moters sprendimui, niekada nebus pajėgi įgyvendinti tikrojo teisingumo ir bendruomeniškumo bei įstatymų, kurie gintų moteris ir jų vaikus.

M.B.

© 2002"XXI amžius"