JAV gyvybės gynėjų atkaklumas
nemažėja
2003 metų sausio mėnesį Jungtinių
Amerikos Valstijų gyvybės gynėjai naujomis protesto akcijomis
paminės aborto legalizavimo šalyje 30-ąsias metines. Tuo pačiu
bus paminėtas ir Pro life, tapusio vienu galingiausių XX amžiaus
pabaigos pilietinių judėjimų, trisdešimtmetis. Jo įtaką parodė
ir lapkričio 5 dieną vykę rinkimai į JAV Kongresą (buvo perrenkami
visi Atstovų rūmai ir trečdalis Senato), kada gyvybės gynimo klausimai
buvo tapę akivaizdžiu prioritetu rinkimų kampanijoje.
Gyvybės gynėjams buvo svarbu, ar pasiseks respublikonų partijai,
kurių gretose yra daugiausia Pro life šalininkų, atgauti Senato
kontrolę, kurią jie prarado prieš pusantrų metų. Mat per šį laikotarpį
respublikonų daugumą turintys Atstovų rūmai buvo priėmę keletą
abortus apribojančių įstatymų, tačiau dauguma jų buvo nusodinami
Senate, kur minimalią persvarą turėjo liberalūs demokratai. (Lapkričio
5 dienos rinkimuose respublikonai savo persvarą Atstovų rūmuose
išlaikė ir netgi šiek tiek sustiprino. Iki šių rinkimų Senate
buvo 49 demokratai, 49 respublikonai, vienas nepriklausomas
senatorius, kuris iš esmės balsavo drauge su demokratais.)
Senato daugumos lyderis demokratas (beje, save įvardijęs kataliku)
Tomas Dešlis, viešai prisipažinęs apie savo ryšius su abortus
remiančia Nacionaline reprodukcinių teisių lyga, labiausiai stengėsi,
kad balsavimui senate net nebūtų pateikti Atstovų rūmuose priimti
negimusią gyvybę ginantys įstatymų projektai. Kaip žinoma, lapkričio
5 dienos rinkimuose respublikonai laimėjo dvi papildomas vietas
Senate ir todėl T.Dešlis sausio mėnesį prasidedančioje naujojoje
Kongreso sesijoje jau nebeturės daugumos lyderio pozicijos. Tai
didelis gyvybės gynėjų laimėjimas, nes bent jau Atstovų rūmų priimti
įstatymai nebebus blokuojami.
Ateinančių dvejų metų laikotarpiu (iki naujų prezidento ir Kongreso
rinkimų) JAV valdžios viršūnėse susidarė Pro life judėjimui
itin palanki padėtis: respublikonai kontroliuos Atstovų rūmus
bei Senatą, ir jų priimti gyvybę ginantys įstatymai tuoj pat bus
parašu patvirtinami juos palaikančio respublikono gyvybės kultūros
prezidento Džordžo Bušo. Kadangi pastaraisiais metais visoje Jungtinių
Valstijų visuomenėje įsivyrauja nuostata sugriežtinti aborto įstatymą,
tai 2003-iaisiais reikia laukti konkrečių įstatymdavystės aktų
šia linkme. Gyvybės gynėjai turi daryti viską, kas nuo jų priklauso,
kad Kongresas veiktų tvirtai ir ryžtingai, - rašo JAV katalikų
laikraštis National Catholic Reporter, komentuodamas šių rinkimų
rezultatus. - Dabar ne laikas kompromisams ir lėtai eigai. Dabar
atėjo laikas kelti aiškius reikalavimus mūsų lyderiams ir siekti
juos įgyvendinti.
* * *
Tuo tarpu JAV Katalikų Bažnyčia
yra pasirengusi tęsti kovą dėl visiško aborto legalizavimo atšaukimo,
nepriklausomai nuo to, kiek ši kova tęsis ir kokių aukų pareikalaus.
Lapkričio 12 dieną Vašingtone vykusioje rudens sesijoje vyskupų
konferencijos vieningai priimtame pareiškime Širdies reikalas
ganytojai pasižadėjo teikti sielovadinę ir materialinę paramą
kiekvienai moteriai, kuri ketina daryti abortą dėl skurdo, vienišumo
ar bet kokių kitų priežasčių, kad tik ji išsaugotų savo kūdikio
gyvybę.
Pareiškime, skirtame artėjančioms 30-osioms aborto legalizavimo
Jungtinėse Valstijose metinėms (abortas Aukščiausiojo Teismo sprendimu
JAV buvo įteisintas 1973 m. sausio 22 d.), vyskupai jį pavadino
su niekuo nepalyginamo dydžio ir žiaurumo žmogaus teisių pažeidimu.
Tačiau tiems, kurie mano, kad judėjimas Pro life visomis savo
pastangomis nieko nepasiekė, nes abortas iki šiol nėra uždraustas.
Ganytojai atsako, jog toks požiūris būtų reikalo esmės nematymas.
Tarp vilties ženklų jie nurodė pastarąjį dešimtmetį JAV kasmet
mažėjantį abortų skaičių, vis didesnį negimusio kūdikio žmogiškumo
pripažinimą, ultragarso ir kitos naujos medicinos technologijos
dėka daugėja amerikiečių, kurie tapatina save su Pro life sąjūdžiu,
pagaliau yra labai didelė praktinė parama ir pagalba, kurią
tūkstančiams sunkumuose atsidūrusių nėščių moterų suteikia gyvybės
gynimo grupės, parapijos, vyskupijos, katalikiški medicinos centrai.
Tačiau didžiausias vilties ženklas yra tas rezonansas, kurį gyvybės
gynimo reikalas sukėlė tarp šių dienų jaunųjų amerikiečių, rašo
vyskupai. Daugelis vyresniosios kartos žmonių kovojo už aborto
legalizavimą, tačiau šiandien vis daugiau jų supranta, kad moterys
yra nusipelniusios geresnio likimo, todėl dabar kovoja už tikrąją
moterų laisvę, - teigiama JAV ganytojų pareiškime. - Jaunuoliai
žino, kad ateitis yra jų rankose, ir jų širdys trokšta nešti vilties
ir atsinaujinimo žinią kultūrai. Įvertindami praėjusius 30 metų
po aborto legalizavimo, vyskupai pabrėžė, jog daugelis tikėjo,
kad nedraudžiami abortai padarys galą vargams ir piktnaudžiavimams.
Bet abortai žadėjo tai, ko negalėjo duoti: jie žadėjo moterims
didesnę laisvę dalyvauti visuomenės gyvenime, tačiau atėmė iš
jų kūdikius ir sužeidė jų širdis.
Mindaugas BUIKA
© 2002"XXI amžius"