Neišnešiotų kūdikių psichikos problemos nyksta iki aštuonerių metų

Neišnešioti naujagimiai, ypač jei jų svoris mažas, blogiau mokosi, turi kitų psichikos problemų, tačiau augant jų būklė gerėja ir nuo aštuonerių metų amžiaus susilygina su normaliu laiku gimusiaisiais. Deja, neatsigauna tie naujagimiai, kurių smegenys kraujuoja, kuriems diagnozuota intraventrikulinė hemoragija (kraujavimas, plyšus kraujo kapiliarams smegenų skilveliuose) ir kuriems dėl to atsiranda centrinės nervų sistemos negalavimų. Kuo mažesnio svorio yra neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasitaiko šių blogybių.
Savo tyrimų rezultatus JAV žurnale "Journal of the Medical Association" paskelbę autoriai stebėjo 296 neišnešiotus kūdikius, gimusius 1989-1992 metais JAV ligoninėse. Jų svoris buvo nuo 600 iki 1250 gramų. Jų sveikatos būklė po to buvo tikrinama, kai jie sulaukdavo trejų metų ir dar tris kartus. Buvo nustatomas intelekto koeficientas (IQ), atliekami vadinamosios verbalinės funkcijos testai, tikrinami skaičiavimo, skaitymo gebėjimai, žodynas.
"Mes nustatėme, kad sulaukę aštuonerių metų gimę neišnešioti ir buvę ribinės būklės kūdikiai patenka į normalių vaikų grupę, o iš protiškai atsilikusių (kurių IQ mažesnis už 70) 49 procentai nebelaikomi atsilikusiais", - teigia tyrimui vadovavusi Jeilo universiteto gydytoja Lora Ment.
Apskritai buvo patvirtinta, kad prieš laiką gimę kūdikiai turi žymių neurologinių vystymosi defektų, kurių dažnis pirmaisiais gyvenimo metais yra nuo 20 iki beveik 50 procentų - priklausomai nuo naujagimio svorio. Autoriai taip pat nustatė, kad dviem trečdaliams prieš laiką gimusiųjų sulaukus 14-15 metų nebereikia jokios ypatingos pagalbos - trys ketvirtadaliai baigia vidurines mokyklas, daugiau kaip 40 procentų patenka į koledžus.

Pagal dpa-Reuters-ELTA

© 2003"XXI amžius"