Santuokų daugėja, tačiau
gimstamumo lygis vis dar krinta
Praėjusiais metais po ilgai trukusio
mažėjimo santuokų pagausėjo, konstatuoja Statistikos departamentas,
tačiau gimstamumo lygis krinta iki šiol.
Pernai buvo įregistruota 16,2 tūkst. santuokų, arba 398 santuokomis
daugiau nei 2001 metais. Per metus bendras santuokų rodiklis (santuokų
skaičius 1000-iui gyventojų) išaugo 4,4 procento.
Statistikai atkreipia dėmesį, kad santuokas registruoja vis vyresnio
amžiaus žmonės. Sumažėjo besituokiančio jaunimo (iki 25 m. amžiaus).
Itin sumažėjo besituokiančių nepilnamečių (iki 18 m. amžiaus).
Pernai, palyginti su 1995 metais, susituokė beveik šešis kartus
mažiau šio amžiaus merginų ir 13 kartų mažiau vaikinų.
Ištuokų rodiklis padidėjo praėjusio dešimtmečio pradžioje, o nuo
1994 metų jis svyruoja nedaug - per metus išsituokia 10,2-11,8
tūkst. porų, tūkstančiui gyventojų tenka 2,8-3,3 ištuokos. Maždaug
penktadalis porų išsituokia nepragyvenę santuokoje dešimt metų,
apie 12 procentų - antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį. Vidutinė
buvusios santuokos trukmė praėjusiais metais buvo apie 12,5 metų.
Ateityje, jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, iš 100 susituokusių
porų daugiau nei 40 išsituoks, - prognozuoja Statistikos departamento
specialistai.
Po ištuokos be vieno iš tėvų, dažniausiai be tėvo, vidutiniškai
per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Nors gimstamumo lygis krinta iki šiol, tačiau pastaraisiais metais
jo tempai sulėtėjo - 2002 metais gimė 30,2 tūkst. vaikų, arba
11 tūkst. (27 proc.) mažiau negu 1995-aisiais ir 1,4 tūkst. (4,4
proc.) mažiau negu 2001 metais.
Pernai tūkstančiui gyventojų teko tik 8,7 gimusiųjų, arba 24 procentais
mažiau nei 1995 metais. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis
vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą, skaičius) 2002-aisiais
buvo 1,26. Toks žemas gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės
pusiausvyros ir karta nebepakeičia kartos, - įspėja statistikai.
Vis daugiau vaikų gimsta tėvams, kurie yra neįregistravę santuokos.
1995 metais tokie vaikai sudarė 12,8 procento bendro gimusių skaičiaus,
o 2002-aisiais - daugiau negu ketvirtadalį.
Nuo 1995 iki 2000 metų išsilaikė teigiama tendencija - mirtingumas
mažėjo. Tačiau nuo 2001-ųjų mirtingumas vėl pradėjo kilti - pernai
mirė 2,2 tūkst. žmonių daugiau negu 2000 metais, o mirtingumo
rodiklis padidėjo iki 11,9 promilės.
Praėjusiais metais padidėjo mirtingumas nuo piktybinių navikų,
kraujotakos bei virškinimo sistemų ligų, bet sumažėjo nuo nelaimingų
atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų.
Mirtingumo lygio svyravimai lėmė gyventojų vidutinės būsimo gyvenimo
trukmės (metų skaičius, kurį išgyventų tam tikra gimusiųjų karta,
jei liktų pastovus kiekvienos amžiaus grupės žmonių mirtingumas)
pokyčius. Didėjant mirtingumui, ji trumpėjo, o krintant mirtingumo
lygiui - ilgėjo.
2001 metais visų gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė siekė
71,7 metų. Vis dar išliko didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų
vidutinės gyvenimo trukmės - 11,5 metų (vyrų sudarė 65,9, moterų
- 77,4 metų).
2003 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3462,6 tūkst. gyventojų,
t.y. 13 tūkst. mažiau negu 2002 m. pradžioje. Gyventojų skaičius
pradėjo mažėti 1992 metais ir per vienuolika metų sumažėjo 244
tūkst., arba 7 proc.
Gyventojų skaičiaus mažėjimą iš esmės lėmė gyventojų emigracija.
Nemenką įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turi ir neigiama natūrali
gyventojų kaita, ji 2002 metais buvo net 11 tūkst.
Mažėjant gyventojų skaičiui, keičiasi ir gyventojų amžiaus sudėtis.
Dėl žemo gimstamumo sparčiai mažėja vaikų, o dėl gyventojų senėjimo
60 metų ir vyresnių žmonių skaičius ir lyginamoji dalis, palyginti
su bendru gyventojų skaičiumi, nuolat didėja.
Latvijoje ir Estijoje taip pat mažėja gyventojų. 2002 metų duomenimis,
gimstamumas Estijoje buvo 10 proc. didesnis negu mūsų šalyje,
o Latvijoje šiek tiek žemesnis (1,1 proc.). Mirtingumas Latvijoje
buvo 16,8, Estijoje 14,3 proc. didesnis nei Lietuvoje. Dėl didesnio
mirtingumo Latvijoje ir Estijoje yra žemesnė vidutinė būsimo gyvenimo
trukmė.
Pagal Eltą
© 2003"XXI amžius"