Kai gėdos baimė baisesnė
už Dievo rūstybę
Neseniai televizijos laidoje Prašau
žodžio buvo kalbama apie cheminį abortų darymą, kuriam pritarė
ten esančios medikės ir Seimo narys. Girdi, tai labai gera priemonė,
sauganti merginas nuo Vienuolio Paskenduolės veikėjos Veronikos
likimo, nuo moters pažeminimo, gėdos. Nenori, kad gimtų kūdikis,
išgėrei tabletę ir, priklausomai nuo gemalo dydžio, iškris jisai
gabalais. Kaip viskas paprasta, patogu! Mėgaukis seksu iki valiai:
cheminis abortas apsaugo nuo gėdos, atveria visas duris paleistuvystei.
Esu skaitęs, kad nėra pasaulyje žmogaus, kuris ko nors nebijotų.
Gali nebijoti Dievo, įstatymų, sąžinės, tiesos, bet visi bijo
gėdos. O cheminis abortas panaikina gėdos baimę nereikės eiti
pas gydytoją, žemintis, gėdytis dėl savo elgesio, nedoro gyvenimo,
nusikaltimo. Gal ir kitoms moterims tai priimtina? Galės vyrus
seksualiomis šypsenomis, nuogais pilvais, užpakaliais, krūtimis
gundyti, linksmai gyventi, o kad tauta išsigimsta, miršta tegu
po manęs nors ir tvanas, svarbu, dabar man gerai, malonu gyventi.
Dėl šitokios pažiūros į abortus, ypač į cheminius, darosi baisu.
Kad galėtum mėgautis seksu (nors lytinis potraukis duotas ne pasimėgavimui,
bet gyvybei pratęsti, o kas to nepaiso, baudžiamas skaudžiomis
ligomis), ko tik nedaroma. Kokia mūsų ateitis? Tauta bus ligota,
debili, amorali, prasigėrusi, turėsime išnykti. Nėra Dievo, nėra
gėdos, sąžinės, yra hedonizmas, pavojus plisti įvairioms baisioms
ligoms ir išnykti homo sapiens protingam žmogui. Ar galima leisti,
kad taip atsitiktų?
Įteisinus įstatymu cheminį abortą, bevertė lieka gyvybė. Su pradėtu
kūdikiu bus galima elgtis kaip su nereikalingu daiktu, kurį galima
bet kada išmesti, ir nebūsi kaltas, niekas nesužinos, kad taip
pasielgei. Tačiau tai baisu, nes ne tik grimztame į sekso liūną,
palaidą, amoralų gyvenimą, nusikaltimus, bet ir į tautos išnykimą.
Ką pasakys mūsų ainiai, jeigu jų bus, apie mus? Manau, už tai
neatleis, jausdamiesi gyvenime nevisaverčiai, debilūs, nykstantys.
Todėl šitokio nusikaltimo nereikia leisti, jei norime išlikti.
Juozas JASIONIS
Panevėžio rajonas
© 2003"XXI amžius"