Politinė drama Slovakijoje dėl abortų įstatymo

Šioje nuotraukoje - sergantis Slovakijos prezidentas Rudolfas Šusteris ligoninėje pasirašo dokumentus EPA-ELTA nuotrauka

Laukiant rugsėjo viduryje įvyksiančio žymiausio gyvybės gynėjo popiežiaus Jono Pauliaus II trečiojo vizito į Slovakiją, šioje pokomunistinėje Rytų Europos šalyje, kurios 75 proc. gyventojų yra katalikai (iš viso Slovakijoje gyvena 5,4 mln. žmonių), kilo kone vyriausybės krizė dėl abortų įstatymų liberalizavimo. Birželio mėnesį į valdančiąją koaliciją įeinantis liberalus Naujasis piliečių aljansas (ANO) Slovakijos parlamentui (Nacionalinei Tarybai) pasiūlė priimti įstatymo pataisą, kad abortas būtų leidžiamas atlikti iki 24 nėštumo savaičių tuo atveju, jeigu nustatomi dideli genetiniai gemalo defektai. Dabar Slovakijoje leidžiama daryti abortą tik iki dvyliktos nėštumo savaitės.
Protestuodami prieš naująjį projektą, birželio pabaigoje Slovakijos vyskupai paskelbė pareiškimą, kuriame priminė, kad žmogaus gyvybės gynimas yra ne tik Bažnyčios arba - kaip kai kas norėtų manyti, - krikščionių demokratų reikalas. Gyvybės gynimas yra prigimtinė teisė, kurią turėtų pripažinti kiekvienas protingas žmogus ir tuo labiau valstybės įstatymai. (Pagaliau elementariausi biologijos mokslo pagrindai patvirtina, kad tai, kas aborto metu sunaikinama, neabejotinai yra žmogus, būtybė, turinti individualų genetinį kodą, kuris skiriasi nuo jo tėvo ir motinos kodų. Tai individas, kuris, jeigu nebūtų nužudomas, taptų suaugusiu vyru ar moterimi, gal net žymiu politikos, mokslo ar meno veikėju. Taigi nereikia turėti specialaus išsilavinimo ar teologinio supratimo, kad pripažintum, jog individo nužudymas abortu yra neteisingas veiksmas, kurio jokiais argumentais negalima pateisinti.)
Slovakų vyskupai pažymėjo, kad pradėtas žmogaus embrionas jau nėra moters kūno dalis, bet nauja gyvybė, už kurią atsako ir motina, ir tėvas. Todėl negalima pateisinti liberalistinių nuostatų, kalbančių apie „moters teisę į apsisprendimą“ dėl aborto. Tuo labiau yra smerktinas elgesys tų, kurie daro abortus, tai yra gydytojų, kurie yra davę Hipokrato priesaiką ginti žmogaus gyvybę. Vyskupai taip pat išreiškė savo nuostatą, jog yra ir tokių žmonių, kurie „skelbia esantys krikščionys, tačiau pasisako už abortą“.
Slovakijos valdančiojoje dešiniųjų koalicijoje, turinčioje parlamente minimalią persvarą (iš 150 deputatų valdančiajai koalicijai priklauso 78), susidarė gana įtempta padėtis. Į vyriausybinę koaliciją įeinančios Krikščionių demokratų partijos (KDH) pirmininkas Pavolis Hrusovskis, - jis taip pat yra Slovakijos parlamento pirmininkas, - pareiškė, kad aborto įstatymo liberalizavimas reikštų koalicinės sutarties sulaužymą, ir tada partija iš vyriausybės pasitrauktų. Tuo tarpu liberaliosios ANO vadovas Pavilis Ruskas, kuris valdo komercinės televizijos kompaniją, sakė, kad jo partija apsisprendusi siekti netgi opozicinių kairiųjų jėgų palaikymo tam, kad siūloma pataisa būtų parlamente priimta. Kitos dvi į koaliciją įeinančios partijos - Demokratinė ir krikščioniška unija (SD KU), kuriai vadovauja premjeras Mikulas Dzurimba, bei Slovakijos vengrų sąjunga (SMK) - užėmė neutralią poziciją.
Liepos 7 dieną Slovakijos parlamente vykusiame balsavime abortų įstatymą liberalizuojanti pataisa - daugiausia liberaliosios ANO ir opozicijos kairiųjų balsais - buvo priimta. Iš posėdyje dalyvavusių 132 parlamento narių už pataisą, įteisinančią abortų darymą iki 24 savaičių, kai nustatyti genetiniai sutrikimai, balsavo 70, prieš - 32 ir 11 susilaikė (kiti balsavime nedalyvavo). Krikščionys demokratai tuoj pat ieškinį - ar vėlyvasis abortas neprieštarauja šalies konstitucijai, ginančiai gyvybę, - pateikė Konstituciniam Teismui. Tačiau sunkiausias išbandymas teko Slovakijos prezidentui Rudolfui Šusteriui, kuris priimtą įstatymą per dvi savaites turėjo pasirašyti arba grąžinti parlamentui jį pataisyti. (Slovakijos konstitucija nenumato prezidento veto, o tik patvirtinimą parašu teisėtos parlamentinės procedūros.) Iki tol per visą Slovakijos valstybingumo dešimtmetį nėra buvę atvejo, kad Slovakijos prezidentas atmestų parlamente priimtą įstatymą.
R.Šusterio, kaip politiko, padėtis yra kebli dar ir dėl to, kad jis norėtų vėl dalyvauti 2004 metais Slovakijoje įvyksiančiuose prezidento rinkimuose. Kaip parodė liepos viduryje Slovakijoje surengta sociologinė apklausa, 70 proc. apklaustųjų remia aborto įstatymo liberalizavimą ir tik 18 proc. tokiam žingsniui nepritaria. Kai kurie prezidento R.Šusterio aplinkos žmonės pradėjo kalbėti apie galimą „Bodueno variantą“ ( dabar jau miręs Belgijos karalius Boduenas dėl savo krikščioniškų pažiūrų nenorėjo pasirašyti šalies parlamente priimto liberalaus abortų įstatymo, todėl trumpam atsisakė valdovo sosto ir kai įstatymą pasirašė jį pavadavęs premjeras, vėl „sugrįžo“ į monarcho pareigas), tačiau R.Šusterio atveju tai būtų labai prieštaringas ir vargu ar įmanomas žingsnis. (Beje, prieš Slovakijos parlamente nubalsuotą aborto įstatymo pataisą, perduodant svarstyti prezidentui, ją turėjo pasirašyti parlamento pirmininkas krikščionių demokratų lyderis P.Hrusovskis. Tačiau jis atsisakė tai padaryti ir ją perdavė savo pavaduotojui, kuris pasirašęs įteikė R.Šusteriui.)
Tuo metu Slovakijos katalikų ganytojai ėmė daryti moralinį spaudimą prezidentui R.Šusteriui, nuo kurio priklausė tolesnė įvykių eiga. Valstybės vadovui, kartu su kitais politiniais lyderiais dalyvaujant Levocos šventovėje vykusioje nacionalinėje piligrimystėje, skirtoje slavų apaštalų šventųjų Kirilo ir Metodijaus liturginiam pagerbimui, Slovakijos vyskupų konferencijos pirmininkas Spiso vyskupas Františekas Tondra savo pamoksle sutelkė dėmesį į aborto įstatymą. Jis sakė, kad kalbama apie „kovą tarp gyvybės kultūros ir mirties kultūros“. Todėl dabar visa Slovakija yra nukreipusi akis į valstybės vadovą, nuo kurio priklauso, kaip bus išspręsta ši vyriausybės krizė. Šalis laukia išmintingų veiksmų. Vyskupas F.Tondra tokiais žodžiais kreipėsi į prezidentą R.Šusterį: „Mes aukojame šias šv. Mišias už jus, kad, priimant šį sprendimą, jums vadovautų Šventoji Dvasia“.
Pagrindinis eucharistinės aukos celebrantas - apaštalinis nuncijus Slovakijoje arkivyskupas Henrikas Jozefas Novackis savo pasisakyme pabrėžė, kad Bažnyčia visuomet globoja žmogų ir jo orumą. Todėl jos uždavinys - ginti žmogaus gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Pamaldose dalyvavęs 80-metis Nitros vyskupas kardinolas Janas Korecas, SJ, taip pat išsakė savo nuomonę. „Tauta, kuri naikina savo vaikus, neturi ateities, - pabrėžė ganytojas. - Tai, kas šiandien vadinama abortais, iš tikrųjų yra Slovakijos vaikų žudynės. Taip šimtams tūkstančių vaikų buvo atimta gyvybė“.
Kaip ir buvo galima numatyti, prezidentas R.Šusteris priimto naujo liberalaus aborto įstatymo nepasirašė ir liepos pabaigoje grąžino „paredaguoti“ Slovakijos parlamentui. Šį valstybės vadovo sprendimą teigiamai įvertino slovakų vyskupai, nes jis „orientuotas į vertybes, kurias turi ginti tokias pareigas užimantis asmuo“. Po tokio įstatymo projekto grąžinimo į parlamentą, kas, kaip minėta, neturi precedento Slovakijos istorijoje, jo naujam priėmimui jau reikia daugumos iš visų 150 parlamentarų balsų. Nors vyriausybinei koalicijai priklausantis Naujasis piliečių aljansas teigė esąs pasiryžęs įveikti prezidento veto, tačiau liberalų troškimas gali ir nebūti įgyvendintas, nes opozicija taip pat nėra vieninga. Pagaliau rugsėjo pradžioje galima sulaukti ir Konstitucinio Teismo sprendimo dėl krikščionių demokratų pateikto skundo, kad vėlyvasis abortas iš viso nesuderinamas su šalies dabartine konstitucine tvarka.
Bet kokiu atveju yra akivaizdu, kad šis opus klausimas nebus išspręstas iki popiežiaus Jono Pauliaus II vizito, kuris vyks rugsėjo 11-14 dienomis. Politikai ir žiniasklaidos apžvalgininkai gana įvairiai vertina minėtą prezidento R.Šusterio nusistatymą, nes jis konkrečiai nepasisakė prieš naująjį liberalesnį abortų įstatymą, o, grąžindamas jį parlamentui, nurodė nepritariąs ne jo turiniui, bet „nevisiškai aiškiai terminologijai“. Kaip sakė krikščionių demokratų lyderis P.Hrusovskis, tai tėra tik atidėliojimo taktika, ir gana dviprasmiška. Slovakijos episkopato atstovas spaudai kunigas Marianas Gavenda perspėjo, jog prezidentas R.Šusteris, prieš prasidedant naujai rinkimų kampanijai, „bando patenkinti tiek katalikus, tiek liberalus, tačiau galutinai gali prarasti ir tuos, ir kitus“.
Duodamas interviu žurnalistams, prezidentas R.Šusteris atmetė kaltinimus, jog, atsisakydamas ratifikuoti naująjį abortų įstatymą, jis vadovavosi savo noru vėl dalyvauti prezidento rinkimuose ar atsižvelgė į daromą Bažnyčios spaudimą. Jis tiesiog pasitarė su teisės ekspertais, kurie nurodė kai kuriuos naujojo įstatymo terminologijos trūkumus. Be to, reikia palaukti Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris, jeigu minėtasis įstatymas parlamente būtų prieš tai priimtas, galėtų sukelti teisinį vakuumą. Prezidentas taip pat pripažino, kad reikia palaukti popiežiaus Jono Pauliaus II vizito, nes „jo nuomonė apie šiuos reikalus labai gerai žinoma“.
Pagrindinis Šventojo Tėvo būsimo vizito į Slovakiją tikslas yra dviejų komunistinio režimo kankinių - vyskupo Bazilijaus Hopko (1904-1976) ir vienuolės sesers Zdenkos Šelingovos (1916-1955) - paskelbimas Bažnyčios palaimintaisiais. Tačiau galima neabejoti, kad kaip kiekvienos apaštalinės kelionės metu, taip pat ir dabar, lankydamasis katalikiškosios Slovakijos miestuose ir šventovėse, Popiežius vėl kalbės apie krikščionims privalomą gyvybės gynimą, tokį aktualų šių dienų Europos visuomenei. Pastaruoju metu Vatikane paskelbta keletas su politine etika susijusių dokumentų, kuriuose primenamas katalikų parlamentarų uždavinys siekti, kad gyvybės apsauga būtų įtvirtinta valstybės įstatymais.

Mindaugas BUIKA

© 2003"XXI amžius"