Apie teisę reikšti savo
nuomonę
Bažnyčios ir valstybės atskyrimas
Jungtinėse Valstijose yra teisėtas. Bažnyčia negali kelti klausimo,
kodėl yra penkiasdešimt, o ne penkiasdešimt viena valstija, o
valstybė neturi rūpintis, kodėl, pavyzdžiui, yra ne aštuoni, o
septyni sakramentai. Šią skirtingą dvasinio ir materialinio pasaulio
valdžių misiją taip aiškina II Vatikano Susirinkimas: Kristus
Bažnyčiai nepatikėjo politinės, ekonominės ir socialinės tvarkos
kūrimo užduoties: jos tikslas religinis švietimas ir lavinimas.
Tuo pačiu JAV vyskupų susitikimo pareiškimas Bažnyčios misiją
žemėje gerokai išplečia:
Visur ir visuomet Bažnyčia turi skelbti
tikėjimo tiesą, imtis visuomeninio mokymo, moralinio teisingumo
ieškojimo netgi priimant politinius sprendimus, kuriais varžomos
žmogaus arba dvasinės laisvės.
Tikroji laisvė ir kvietimas Bažnyčiai ją įgyvendinti visuomenėje
yra atsakas į religinę, Amerikos konstitucijos garantuojamą laisvę.
Pirmoji JAV konstitucijos pataisa draudžia varžyti religijos išpažinimo
laisvę. Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, jog valstybinių
reikalų sprendimas ir svarstymas yra viešas reikalas.
Tačiau Bažnyčia neturi tokios politinių sprendimų interpretatorės
ar svarstytojos teisių, kokias galėtų turėti, jei to nevaržytų
kai kurie nevyriausybinėms organizacijoms galiojantys ribojimai,
draudžiantys joms imtis politinės advokatūros. Taip, mes galime
diskutuoti apie svarbiausios nūdienos aktualijas, tačiau nevalia
kištis, tiesiogiai arba netiesiogiai, į politinių kampanijų palaikymą
arba pasmerkimą. Deja, riba tarp politinio ir nepolitinio Bažnyčios
kišimosi į pasaulietinius reikalus yra labai neaiški.
Senatorius Lindonas Džonsonas 1954 metais pirmasis uždraudė politines
kalbas, norėdamas užčiaupti jam nepalankias organizacijas. Deja,
nebuvo nė vieno susirinkimo ar posėdžio, kuriame būtų buvę išdėstyti
argumentai, paaiškinantys šio draudimo precedentą. Visai neseniai
Kongresui buvo pateiktas laisvos kalbos leidimo atstatymo nutarimo
projektas, turėsiantis grąžinti Bažnyčiai minties ir žodžio laisvę.
Man tai ypač svarbu, nes religiniai vadai turi teisę reikšti savo
nuomonę be valstybinių bausmių baimės.
Kun. Frenkas PAVONĖ
Kunigai už gyvybę direktorius
Vertė Justina ŽEIŽYTĖ
© 2003"XXI amžius"