Dešimt metų padeda
savo artimui
Lina KLUSAITĖ
Prieš dešimt metų Petrašiūnuose,
Armatūrininkų gatvėje, duris atvėrė Kauno slaugos ligoninė. Lapkričio
28 dieną šios ligoninės personalas šventė pirmąjį savo darbo jubiliejų
ir ypač dėkojo jos įkūrėjams: Lietuvos Caritas federacijos pirmininkei
s. Albinai Pajarskaitei ir Kauno miesto valdybos Socialinių reikalų
ir sveikatos apsaugos poskyrio vedėjui G.Grigui.
Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvai
įžengus į naują savarankiškų sprendimų erdvę, buvo pastebėta, kad
labiausiai apleista šalyje yra socialinė sritis. Atsižvelgiant į
socialinių įstaigų kūrimo poreikį bei suformulavus pagrindinę steigimo
intenciją padėti apleistiems bei sunkiai sergantiems ligoniams,
1993 m. vasario 20 d. tarp Kauno miesto valdybos Socialinių reikalų
ir sveikatos apsaugos poskyrio bei Lietuvos Caritas federacijos
buvo pasirašyta sutartis dėl slaugos ligoninės įkūrimo. Tuo metu
Kauno miesto sveikatos skyriaus vedėju, geranoriškai tarpininkavusiu
ligoninės įkūrimui, buvo dabartinis mero pavaduotojas Kazimieras
Kuzminskas.
Išsprendus pagrindinę pastato gavimo
problemą, 1993 metų pabaigoje ligoninė jau buvo atidaryta, o jai
vadovauti pakviestas direktorius A.Čiurlys. Vyriausiąja gydytoja
buvo paskirta Inesa Marija Poniškaitienė. Tais pačiais metais slaugos
ligoninė tapo Hospiso informacinės tarnybos nare prie Šv.Kristoforo
ligoninės Londone.
Iš pradžių Kauno slaugos ligoninė
turėjo tik devynias lovas, bet vadovaujančio personalo ir viso šiam
darbui pasiaukojusio kolektyvo dėka ligoninė sparčiai plėtėsi. 1995
metais prie ligoninės buvo pastatytas priestatas, lovų skaičius
išaugo iki trisdešimties. Taip pat įkurta Namų slaugos tarnyba.
Tais pačiais metais slaugos ligoninėje apsilankė anglė Siseli Sounders
paliatyvios medicinos pradininkė Europoje bei pasaulyje. Po jos
apsilankymo ligoninėje imta taikyti paliatyvios (sunkiai sergančių
ir mirštančių ligonių) slaugos principus, o netrukus imti naudoti
ir peroraliniai morfijaus preparatai. 1997 metais ligoninė gavo
viešosios įstaigos statusą, o kitais metais slaugos ligoninės vairą
perėmė vyr. gydytoja Rita Kabašinskienė, sėkmingai vadovaujanti
įstaigai ir šiandien. Jos dėka ligoninės pastatas buvo renovuotas,
sutvarkytos šildymo sistemos, lovų skaičius išaugo iki 45.
Šiuo metu slaugos ligoninėje yra
teikiamos įvairiausios paslaugos: ne tik slaugos, palaikomojo gydymo
ar reabilitacinės, bet ir dvasinės, socialinės bei minėtos paliatyvios
priežiūros. ios paslaugos sujungia psichologinius, socialinius
bei dvasinius ligonio palaikymo veiksnius, kurie įgalina pacientą
susitaikyti su liga ir bet kokia galima jos prognoze, siūlo paramos
sistemą, leidžiančią pacientui kūrybiškai praleisti likusį laiką,
rūpinasi ne tik ligoniu, bet ir jo šeima, suteikiant psichologinę
bei dvasinę paramą ir po paciento mirties.
Ypač ligoninėje stengiamasi išryškinti
dvasinį slaugos aspektą, todėl personalas noriai kviečiasi kunigus,
vienuolius, kurie bendrauja, išklauso, suteikia pacientams dvasinę
paguodą, jų intencijomis aukoja šv. Mišias. Pastaruoju metu ligoninėje
yra populiarus nešiojamas altorėlis, kuris keliauja iš vienos palatos
į kitą ir tenkina dvasinius pacientų poreikius.
Dvasinis ligonių nusiteikimas
jų kančią pakylėja į aukštesnį lygmenį, padeda ligą ir mirtį pasitikti
ramiai ir su šypsena, sakė slaugos ligoninės direktorė R.Kabašinskienė,
šventinio vakaro metu pristačiusi ligoninės veiklą ir negailėjusi
gerų žodžių ligoninės darbuotojams, nuo kurių gerumo, atsidavimo
ir meilės artimui priklauso pacientų gerovė ir visa slaugos darbo
esmė.
Darbuotojus su jubiliejumi sveikino
ir gražių žodžių negailėjo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno
mero pavaduotojas K.Kuzminskas, kuris įteikė darbuotojams atminimo
raštus, kiti socialinius reikalus kuruojantys savivaldybės atstovai,
Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto dekanas Arvydas Šeškevičius,
ligoninių, poliklinikų, kitų slaugos ir socialinių įstaigų vadovai,
kolegos gydytojai, kiti svečiai. Jėzuitų gimnazijos moksleiviai
įteikė didelį savos kūrybos paveikslą, o visus linksmino folkloro
ansamblis Liktužė.
Per dešimt metų padaryta iš tiesų
nemažai ir įvertinti tai yra labai sunku, nes kas įkainos slaugos
darbuotojų atsidavimą, jų darbo sunkumą, bemieges naktis ir pasiryžimą
dirbti už menką atlyginimą tam, kad galėtų padėti savo artimui.
Kaip sakė arkivyskupas S.Tamkevičius, duodami kitiems, mes pirmiausia
praturtiname save, o nuopelnus suskaičiuoja Dievas. Galime tik džiaugtis,
kad tokių turtingų žmonių Lietuvoje yra.
Kaunas
© 2003"XXI amžius"
|