„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (39)

2004-iųjų vasario 13 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Ginant visų ir kiekvieno teisę gyventi

Mindaugas BUIKA

Šventa motinystė
Skaudus moters pasirinkimas -
aborto operacija
Žygyeje už gyvybę Vašingtono
gatvėmis aktyviai dalyvavo
ir jaunimas

Kaip ir kiekvienais metais, sausio antrojoje pusėje Jungtinių Amerikos Valstijų gyvybės gynėjai protesto manifestacijomis ir pamaldomis bei mokslinėmis konferencijomis plačiai paminėjo aborto legalizavimo šalyje 31-ąsias metines. Nuo 1973 metų, kai JAV Aukščiausiasis Teismas patvirtino liberalaus aborto įstatymo legalumą, šalyje jau nužudyta apie 40 milijonų negimusių gyvybių. Tačiau pastaruoju metu Bažnyčios palaikomas gyvybės gynėjų sąjūdis tampa vis aktyvesnis ir vis daugiau žmonių reiškia nuomonę, jog visi pradėti vaikai turi teisę gimti ir kad moterys nusipelno geresnio likimo nei abortas. Sausio mėnesį atlikta nacionalinė apklausa parodė, kad tik 10 proc. amerikiečių moterų mano, jog abortas palengvina moters gyvenimą.

 

Dariusių abortus moterų liudijimai

Būdinga, kad į Jungtinėse Valstijose aktyvų gyvybės gynėjų sąjūdį įsilieja nauja grupė abortų priešininkių, kurios yra dariusios abortus ir nori atkalbėti nuo šios žiaurios operacijos kitas moteris, perteikdamos liudijimus apie savo emocines, fizines bei psichologines nėštumo nutraukimo pasekmes. Kaip tik sausio 23 dieną Vašingtono gatvėmis vykusio tradicinio daugiatūkstantinio Žygio už gyvybę (March for Life) pabaigoje prie Aukščiausiojo Teismo grupė moterų surengė mitingą, kurio dalyvių pasisakymus plačiai nušvietė JAV katalikų žinių tarnyba CNS.

Tarp mitinge, pavadintame „Mes gailimės dėl abortų“, kalbėjusių moterų buvo Džois Zunis iš Kolorado valstijos, kuri iš viso per vienuolika metų buvo dariusi septynis abortus. (Pirmąjį abortą darė turėdama penkiolika metų.) „Nė vieno karto man nebuvo pasakyta apie fizinės būklės pavojus, kuriuos patyriau vėliau“, - teigė ji, išvardydama savo problemas, tokias kaip cistos kiaušidėse, sunkūs nėštumai, baimė dėl krūties vėžio, gėdos ir kaltės jausmas, kurio negalėjo numaldyti gausūs vaistai ir bendravimas. „Destruktyvus elgesys aptemdė kiekvieną mano žingsnį, sabotuodamas visus santykius su kitais žmonėmis ir gyvenimo džiaugsmus“.

Kitos kalbėjusios moterys kaltino abortus dariusius gydytojus, kad jie neperspėjo dėl pašalinių efektų, o tik liepė „apie tai negalvoti“. Luana Stoltenberg iš Ajovos valstijos pasakojo, kad ji turėjo tris abortus ir visi jie buvo atlikti vakuuminiu vaisiaus ištraukimo būdu. „Kodėl abortus daręs gydytojas man sakė, kad pradėti vaikai tėra tik audinio masė ir kad bus saugiau atlikti abortą nei išnešioti kūdikį iki gimimo? – klausė moteris. – Abortai pažeidė gimdą ir padarė mane nevaisingą“.

Mitinge kalbėjusi žinoma aktorė Dženifer O’Nill aiškino, kad daug moterų dėl darytų abortų gali papasakoti įvairių istorijų ir pateikti skirtingas tokio žingsnio priežastis, tačiau jas vienija tas bendrumas, jog visos jos apgaili tą procedūrą. „Jūs negalite nužudyti savo vaiką ir po to gerai jaustis“, - sakė aktorė, pažymėjusi, kad po daryto aborto ji turėjo net devynis persileidimus. Ilgai ir emocingai kentėjusi dėl aborto, ji atsigavo tik tikėjimo dėka, kai Dievas vėl suteikė viltį ir sustiprino.

Dariusių abortus moterų liudijimo kampaniją praėjusiais metais Jungtinėse Valstijose pradėjo katalikiška organizacija „Kunigai už gyvybę“ ir „Episkopalai už gyvybę“. Kaip sausio 23 dieną Amerikos katalikų universitete Vašingtone surengtoje konferencijoje „Abortas ir amerikietė moteris“ aiškino JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo veiklos sekretoriato informacijos skyriaus vadovė Keti Kliver Rius, moterys, liudijančios dėl aborto turėtą fizinės bei emocinės kančios patyrimą, yra „mūsų naujieji pranašai“, kurių dėka bus pasiektas galutinis persilaužimas kovoje dėl aborto uždraudimo.

Kartu keisis ir pats gyvybės gynimo sąjūdis, kuris atidžiau žvelgs į priežastis, dėl kurių moterys daro abortus, ir aiškinsis, kuo galėtų joms padėti. Kaip rodo sociologinės apklausos Jungtinėse Valstijose, pagrindinė abortų priežastis yra materialinės ir emocinės paramos stygius nėščioms moterims. „Liūdna realybė yra ta, kad moterys griebiasi aborto, nes jaučia, jog neturi kito pasirinkimo“, - teigė K.Rius. Taigi nors abortų legalumo šalininkai iškelia „pasirinkimo“ principą, tačiau dažniausia aborto darymo priežastis yra kaip tik „pasirinkimo nebuvimas“, kuri atspindi nesugebėjimą patenkinti būtiniausius nėščios moters poreikius.

Bažnyčia tiki gyvybės gynėjų sąjūdžio jaunatviškumu

Minint aborto legalizavimo Jungtinėse Valstijose metines, pagrindinės Maldos už gyvybę budėjimo šv. Mišios sausio 21 dieną buvo aukojamos šalies sostinės Vašingtono nacionalinėje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedroje. Pamaldas tikinčiųjų perpildytoje šventovėje koncelebravo keturi kardinolai, 40 vyskupų, 300 kunigų, 80 diakonų ir 70 seminaristų. Pagrindiniu celebrantu buvo JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo komisijos pirmininkas Baltimorės arkivyskupas kardinolas Viljamas Kyleris. Kreipdamasis į jaunimą, kuris sudarė didžiąją daugumą šv. Mišių dalyvių, kardinolas ragino jį popiežiaus Jono Pauliaus II raginimu „nebijokite“, nors kartais gyvybės gynėjai šiandien atrodo kaip Biblijos Dovydas, kovojantis su daugybe galijotų. Garantuotai pergalei reikia vadovautis penkiais krikščioniškos veiklos principais: tikėjimu, drąsa, gailestingumu, meile ir tvirtumu.

„Tie, kurie paskyrė savo gyvenimą Kristui, gali gyventi be baimės, nes ant kryžiaus Kristus prisiėmė sau visą pasaulio baimę“, - kalbėjo kardinolas V.Kyleris šv. Mišių pamoksle. Ir šią pasaulio baimę „sudėdamas Dievui tobulo nuolankumo būdu, Jėzus įgalino visus mus gyventi be baimės – gyventi aukščiau baimės“. Ši nuostata pirmiausia tinka darbuojantis „dėl didžiojo gyvybės šventumo reikalo – šventumo kiekvienos ir visos žmogiškosios gyvybės“.

Ganytojas pažymėjo, kad abortų šalininkai „yra tapę reakcijos jėgomis, izoliuotų interesų jėgomis“, kurios yra aiškiai atgyvenusios savo laiką. Tai matyti iš to fakto, kad gyvybės gynėjų sąjūdis tampa vis jaunesnis, dinamiškesnis, šioje didžioje kovoje vienijantis vaikinus ir merginas. „Jūs, kurie esate mūsų nuostabieji jauni žmonės, - jauni amžiumi ir širdimi, - giliai priėmėte Šventojo Tėvo paraginimą „nebijokite“, - kalbėjo homilijoje ganytojas, susilaukdamas klausytojų plojimų.

Nurodydamas į tų šv. Mišių skaitinius, kur kalbama apie Dovydo pergalę prieš milžiną Galijotą, kardinolas pabrėžė, kad per praėjusius tris dešimtmečius nuo aborto įteisinimo gyvybės gynėjai daugelį kartų save įsivaizdavo dovydais, „susidūrusiais su legionu galijotų“. Jis priminė paplitusią nuostatą, kai gyvybė yra vertinama „ne pagal jos šventumą, bet pagal jos naudą“, taip pat būdingą „defetizmo“ nuotaiką, kada nebematoma išeities „judėjimui į priekį“ ar netgi „apatiją“ tų, kurie negali suvokti, jog abortą įteisinęs įstatymas iš esmės panašus į 1856 metais priimtą vadinamąjį „Dredo Skoto sprendimą“ Aukščiausiajame Teisme, pagal kurį netgi po vergijos panaikinimo buvę juodaodžiai vergai negalėjo tapti JAV piliečiais.

Pamoksle kardinolas V.Kyleris dar kartą tiems žmonėms, kurie yra praradę drąsą ir ryžtą dėl gyvybės gynimo reikalo, priminė, kad jiems viltį ir paguodą turi suteikti Jėzaus pavyzdys. „Kai mes jaučiame baimę, Viešpats gali atstatyti mūsų sumažėjusią drąsą. Jėzus šiandien kviečia mus ateiti pas Jį ir būti išganytiems, - sakė Baltimorės arkivyskupas. – Taip, Viešpats gali mus išgydyti ir per mus, Jis gali pradėti atnaujinti mūsų suvytusią kultūrą“.

Prezidentas Dž.Bušas pasiryžęs tęsti
gyvybės kultūros kūrimą

Amerikiečių katalikiškos žiniasklaidos tvirtinimu, laicistinė spauda ir TV, kaip įprasta, šį įvykį nutylėjo – šv. Mišių už gyvybę Vašingtono Dievo Motinos katedroje įspūdis buvo labai pakilus. Jautėsi didžioji vienybė ir bendras dvasingumas tarp pamaldų dalyvių, užpildžiusių visus katedros kampelius. Pagarbą dar labiau stiprino gausus vyskupų ir kunigų būrys procesijoje. Didžiulė besimeldžiančių gyvybės gynėjų minia, tarp kurių vyravo jaunimas, skatino viltį dėl ateities. Į džiaugsmingą celebracijos atmosferą tinkamai įsiliejo nuostabūs bažnytinės muzikos garsai ir giesmės.

Pamaldose buvo perskaitytas JAV prezidento Džordžo Bušo ir pirmosios šalies ponios laiškas gyvybės gynėjams. „Aš sveikinu visus, kurie dalyvauja nacionaliniame maldos budėjime už gyvybę dėl jūsų tvirto pasiryžimo ugdyti gyvybės kultūrą Amerikoje, - rašė prezidentas. – Jūsų pastangos padeda formuoti visuomenę, kurioje visi vaikai yra priimami į gyvenimą ir ginami įstatymo“. Kitą dieną, vykstant Žygio už gyvybę masiniam mitingui prie Aukščiausiojo Teismo rūmų, į jo dalyvius vėl kreipėsi prezidentas Dž.Bušas, kuris tiesiogiai eteriu buvo sujungtas su Niu Meksiko valstija, kur tuo metu jis lankėsi.

Sveikindamas 31-osios manifestacijos dalyvius (tokie žygiai už gyvybę rengiami kasmet nuo pat aborto legalizavimo) ir reikšdamas pripažinimą jų kilniam reikalui, prezidentas sakė, kad „kiekvienas asmuo, kad ir koks jis silpnas ir pažeidžiamas, yra palaimintas. Kiekvienas iš mūsų turi ypatingą orumą, vietą ir tikslą šiame pasaulyje“. Priminęs Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės deklaraciją, jis pažymėjo, kad valstybės kūrėjai rėmėsi „akivaizdžia tiesa; teisė gyventi eina ne iš vyriausybės, ji eina iš gyvybės Kūrėjo“.

Dž.Bušas taip pat priminė, kad per jo prezidentavimo pirmuosius trejus metus buvo priimta nemažai gyvybę saugančių įstatymų ir sprendimų. Pavyzdžiui, nutrauktas finansavimas iš mokesčių mokėtojų pinigų tų organizacijų, kurios palaiko abortus. Paskutinis įstatymas, kurį lapkričio mėnesį pasirašė Dž.Bušas, uždraudė vėlyvuosius abortus. Taigi gyvybės kultūros stiprinimas Amerikoje, valdant Dž.Bušo administracijai, padarė realią pažangą. Tačiau prezidentas pripažino, kad be stipraus amerikiečių gyvybės gynėjų sąjūdžio atkaklios veiklos „tie pasiekimai nebūtų buvę įmanomi“.

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas Dž.Bušas pažadėjo naujus gyvybės gynimo įstatymų projektus, kurie dabar yra svarstomi respublikonų daugumą turinčiame Kongrese: stiprinti nėščių moterų medicininę globą, stengtis, jog, be jokių išlygų, būtų uždraustas žmonių klonavimas. „Mes galime nustatyti ribas medicinos mokslui, kad būtų išlaikyti aukščiausi etiniai standartai, - sake prezidentas, kurio pasisakymas ne kartą buvo pertrauktas plojimų. – Žmogaus gyvybė yra kūrinys, o ne vartojimo daiktas, kuris galėtų būti naudojamas kaip tyrimo medžiaga beprotiškiems eksperimentams“.

Dž.Bušas taip pat pranešė, kad būsimajame valstybės biudžete siūlo padvigubinti seksualinės abstinencijos švietimo programų finansavimą šalies mokyklose. Kaip rodo sociologinės apklausos, tokį švietimą, skatinantį skaistumą, susivaldymą ir susilaikymą nuo ikisantuokinių seksualinių santykių, remia daugiau kaip 90 proc. amerikiečių tėvų. „Abstinencijos“ ugdymas yra alternatyva vadinamajam seksualiniam švietimui, kuriame yra propaguojamas „saugus seksas“, tai yra įvairios dirbtinės kontracepcijos priemonės, dėl ko tik plinta palaidumas tarp jaunimo, o kartu daugėja ir nepilnamečių nėštumo atvejų, kurie dažniausiai baigiasi abortais.

Baigdamas pasisakymą Žygio už gyvybę dalyviams JAV prezidentas pabrėžė, jog „su pagarba ir civilizuotumu“ reikia nuolat priminti valstybės piliečiams, „kad visa gyvybė yra šventa ir verta gynimo“. Jis paragino iš visos šalies susirinkusius žygio dalyvius, kad jie, sugrįžę į savo bendruomenes, toliau dėtų pastangas „širdžių ir protų pakeitimui“. Toks yra ilgalaikės gyvybės kultūros kūrimo kelias, kūrimo „gailesčio ir globos kupinos visuomenės, kurioje kiekvienas kūdikis gimtų mylinčioje šeimoje ir būtų saugomas įstatymo“.

Primenama kataliko politiko pareiga veikti pagal tikėjimą

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose įsibėgėjant rinkimų kampanijai, katalikų vyskupai toliau pabrėžia politikų atsakomybę gyvybės gynime ir galimas kanonines sankcijas tiems katalikams politikams, kurie atvirai nurodo savo liberalumą šiais klausimais. Kaip jau buvo rašyta praėjusiame „Pro Vita“ numeryje (2004 01 16), St.Luiso arkivyskupas Raimondas Berkas pranešė, kad tiems katalikams politikams, kurie atvirai remia abortą ar eutanaziją, jis savo diecezijoje neleidžia priimti šventosios Komunijos. Sausio pabaigoje arkivyskupas R.Berkas pabrėžė, jog šis perspėjimas liečia ir žinomą senatorių Džoną Kerį iš Masačiusetso valstijos, kuris dabar pirmauja vadinamuosiuose pirminiuose rinkimuose ir yra realus kandidatas nominacijai nuo Demokratų partijos būti varžovu respublikonui Dž.Bušui, kuris lapkričio mėnesį įvyksiančiame balsavime dėl prezidento posto sieks antrosios kadencijos.

Senatorius Dž.Keris yra katalikas (prezidentas Dž.Bušas priklauso protestantiškajai metodistų konfesijai), tačiau neslepia savo liberalumo ir pabrėžia nuostatą, kad abortas turi būti legalus visais atvejais. Per keturias savo darbo senate kadencijas Dž.Keris visuose balsavimuose pasisakė prieš bet kokius aborto apribojimus. Pavyzdžiui, jis balsavo prieš įstatymą, uždraudusį vėlyvuosius abortus – šis įstatymas vis tiek buvo priimtas respublikonų daugumos balsais – ir kritikavo prezidentą Dž.Bušą, kad jis to įstatymo nevetavo, kaip tai darė ankstesnis demokratas prezidentas Bilas Klintonas, o jį iškilmingai pasirašė.

Bostono arkivyskupas Synas O’Malis, - šiai diecezijai kaip tik priklauso senatorius Dž.Keris, - sausio pabaigoje kalbėdamas žiniasklaidai apie abortus palaikančią katalikų politikų problemą, pastebėjo, jog tai problema „ne tik politikų, bet ir tų (katalikų), kurie už juos balsuoja“. Štai kodėl yra reikalinga suaugusių žmonių katechezė, kad jie geriau suvoktų Bažnyčios mokymą. O dėl katalikų politikų, tai „jie turėtų žinoti, kad jeigu jie gyvybės klausimais neteisingai elgiasi, jie neturi drįsti priimti Komuniją“, teigė arkivyskupas S. O’Malis. Kaip žinoma, 2002 metų lapkritį Vatikano paskelbtame dokumente svarbi katalikų politikų pareiga reikšti aiškų ir nedviprasmišką nepritarimą gyvybės neginantiems įstatymams.

Kalbėdamas šiuo klausimu Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas pastebi, jog liberalūs katalikai politikai paprastai teisinasi, kad jie žino Katalikų Bažnyčios mokymą ir asmeniškai jo laikosi, tačiau nenori „primesti savo moralumo“ kitiems. Panašiai vasario pradžioje lankydamasis St.Luise kalbėjo ir senatorius Dž.Keris, reaguodamas į vietos arkivyskupo R.Berko perspėjimą dėl negalėjimo priimti Komunijos. „Aš, kaip katalikas, suprantu, jog tikėjimo nuostata yra tikėjimo nuostata“, - sakė jis. Tačiau kaip valstybininkas jis negali „asmeninio religinio tikėjimo nuostatas perkelti į įstatymus visai šaliai“.

Tokio elgesio atžvilgiu, kardinolo F.Džordžo nuomone, kalbama „ne apie Bažnyčios ir valstybės institucinį atskyrimą, kas yra savaime suprantama“, bet apie „ryšį tarp tikėjimo ir gyvenimo“. Čia pirmiausia yra sąžinės problema, kad išpažįstamas tikėjimas būtų realiai įprasmintas kasdienėje veikloje, nepriklausomai nuo jos pobūdžio. Tai tinka tiek pramogų ar meno sferai, tiek politiniam ar ekonominiam gyvenimui. „Katalikai turi siekti gyventi savo tikėjimu herojiškai, nes šventumo liudijimas yra vienintelis dalykas, kuris gali įtikinti žmones, - sako arkivyskupas S. O’Malis. – Motina Teresė galėjo įtikinamai kalbėti apie gyvybės klausimus dėl jos pačios gyvenimo etoso, ir jos įtaka buvo žymiai stipresnė nei gabiausio pamokslininko mokymas. Mes turime gyventi savo tikėjimu labai giliai, kad patrauktume žmones“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija