|
Valstybė turi visokeriopai remti,
o ne griauti šeimos instituciją
Pastaruoju metu šeimos institucija Lietuvoje patiria
krizę. Apie tai įspėja mokslininkai, apie tai kalba Bažnyčia, visuomeninės
organizacijos, apie tai dar rudenį įspėjo Tėvynės sąjunga, siūlydama
konkrečius projektus, kurie padėtų sustabdyti dabartinę krizę.
Lietuvoje mažėja santuokų ir daugėja skyrybų,
vis didesnė vaikų dalis gimsta nesantuokinėse šeimose. Kartu sparčiai
mažėja gimstamumas apskritai. Socialinių tyrimų instituto parengtoje
Demografinės politikos strategijoje aiškiai teigiama, kad visuose
demografiniuose procesuose (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo
ir migracijos) vyksta neigiami pokyčiai. Jų pasekmė gyventojų
skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, spartus
gyventojų senėjimas. Daugiausia su darnios ir stabilios šeimos krize
susijęs gimstamumo mažėjimas yra pasiekęs tokią ribą, kai iškyla
reali grėsmė tautos išlikimui.
Šeimos erozija kartu yra ir visos visuomenės erozija.
Įvairūs tyrimai vienareikšmiškai patvirtina, kad nusikaltėliai,
narkomanai, viskuo nusivylę žmonės paprastai išauga ten, kur šeimos
yra virtusios griuvėsiais, kur vaikai negauna tėvų dėmesio ir šilumos.
Deja, Lietuvos Vyriausybė, užuot iš esmės reformavusi
paramos šeimai politiką, apsiriboja kosmetiniu pašalpų didinimu
bei toliau siūlo šeimos instituciją silpninančius įstatymus, remia
programas, didinančias visuomenės pamatų eroziją.
Dabartinės Vyriausybės vykdoma paramos šeimai
politika ydinga, nes:
1. Valstybė šiandien išleidžia didžiules lėšas
tam, kad užgesintų socialinių problemų gaisrus. Didžioji valstybės
paramos dalis yra nukreipta į vidinių problemų draskomas ar iširusias
šeimas. Tokioje aplinkoje augantiems vaikams padėti svarbu, tačiau
tikra pagalba yra ta, kuria siekiama sustiprinti šeimą.
2. Nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų
visas programas, susijusias su šeimos institucija, bei galėtų įvertinti,
ar jų įgyvendinimas nedidina šeimų erozijos. Tai, kokias problemas
tokia situacija sukelia, rodo ir Sveikatos apsaugos ministerijos
remiamas Jaunimui palankių paslaugų teikimo projektas bei švedų
projektas dėl lytinio švietimo mokykloje, kurie tiesiogiai pažeidžia
tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kišasi į šeimos
vidaus gyvenimą. Tokie projektai, prieš juos įgyvendinant, turi
būti įvertinti, ar jie neprisideda prie šeimos institucijos erozijos.
3. Vyriausybė ir toliau siūlo įstatymo projektus,
kurie ne tik nestiprina šeimos institucijos, bet ją sumenkina iki
paprasčiausios partnerystės. Neseniai Vyriausybė pateikė Seimui
svarstyti Lietuvos Respublikos partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus
santuokos) įstatymą. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šio įstatymo
tikslas tėra išskleisti jau Civiliniame kodekse įteisintas nuostatas.
Tačiau dabartinė situacija veikiau skatina peržiūrėti Civilinį kodeksą
bei iš jo pašalinti šeimos instituciją silpninančias nuostatas,
o ne toliau įtvirtinti dalykus, kurie šeimą prilygina paprasčiausiam
kontraktui, kur įsipareigojimai gali nutrūkti, iškilus bet kokiai
problemai.
Ką dabartinėje situacijoje turėtume daryti?
Pirmiausia iš esmės permąstyti valstybės paramos
šeimai politiką ir aiškiai įvardyti, kad jos tikslas yra tai, jog
tvirta šeima, nepatirdama ekonominių sunkumų, galėtų auginti vaikus,
perteikti jiems vertybinį pamatą bei, bendradarbiaudama su švietimo
institucijomis, suteiktų kuo geresnį išsilavinimą.
Kokius pirmuosius žingsnius turėtume žengti
naujos veiksmingos paramos šeimai politikos link?
Vyriausybė turi neberemti eksperimentinių ar lobistinių
grupių finansuojamų programų švietimo bei sveikatos apsaugos srityse.
Valstybės švietimo ir sveikatos apsaugos politika taip pat turi
stiprinti šeimą. Privalu gerbti tėvų teisę perteikti vaikams savo
vertybes ir apsaugoti vaiką nuo tų pamokų, kurios pažeidžia šeimos
dorovines nuostatas ir kuriose šeimos vaidmuo suprantamas tik kaip
giminės pratęsimas ir seksualinių poreikių patenkinimas. Sveikatos
apsaugos politikos vaiko, paauglio interesai negali būti suvesti
vien tik į seksualinį švietimą.
Akivaizdu, jog turime žengti svarbų žingsnį koordinuotos
valstybės paramos šeimos politikai link.
Irena DEGUTIENĖ
Tėvynės sąjungos
Krikščioniškųjų demokratų
frakcijos pirmininkė
© 2004 "XXI amžius"
|
