Blogiui nuolaidos nedaromos
Popiežiaus Jono Pauliaus II
mokymas apie narkotikus ir narkomanus
Popiežius sako, jog šiandien iš jaunimui ir visai
visuomenei gresiančių pavojų pats didžiausias yra narkomanija. Ji
tuo klastingesnė, kuo mažiau suvokiama masto reikšmė. Prekiaujantys
narkotikais parduoda savo brolių laisvę: jie tarnauja vergais, ir
jų vergija daug baisesnė už juodųjų vergovę. Vergų pirkliai atima
iš savo aukų teisę naudotis laisve, priversdami aukas griauti savo
pačių laisvę
Iš pradžių įsivyrauja skeptiškas požiūris į žmones
ir į religiją, hedonizmas, kurie galiausiai baigiasi egzistencine
tuštuma, manymu, jog gyvenimas yra tuščias. Ši tuštuma atsiranda
tada, kai prarandamos moralinės vertybės.
Narkotikų rinkos ir vartojimo augimas rodo, kad
gyvename pasaulyje, kuris stokoja vilties ir neturi stiprių dvasinių
pamatų.
Daugelis jaunuolių mano, jog galima elgtis bet
kaip, nesugeba skirti gėrio nuo blogio, t. y. nejaučia moralės normų
ribų.
Pagrindinis narkotikų vartojimo motyvas - moralinių
vertybių ir asmens vidinės harmonijos praradimas. Tą sąlygoja blogas
auklėjimas, kai visuomenei ir šeimai nepavyksta perteikti vertybių.
Toksinės priklausomybės šaknys glūdi ne narkotikuose,
bet pačioje asmenybėje, kuri yra praradusi dvasines ir moralines
vertybes. Tai yra dvasios liga. Narkotikai skatina žmogų išsivaduoti
iš savęs paties, ieškoti iliuzinių malonumų, bėgti nuo realybės.
Narkotikų vartojimas visiškai nesuderinamas su
krikščioniškąja morale. Popiežius prekeivius narkotikais pavadino
mirties pardavėjais. Prekeiviai narkotikais vilioja jaunimą laisvės
iliuzijomis, melagingais laimės pažadais. Bet tokių narkotikų vartojimas
yra nepateisinamas, nes veda į atsisakymą mąstyti, trokšti ir veikti
kaip laisvai asmenybei. Negalima kalbėti nei apie laisvę svaigintis,
nei apie narkotikų įteisinimą, nes žmogus neturi teisės sau kenkti,
žudyti save, kenkti savo asmens orumui, kuris yra Dievo dovana.
Narkotikai žlugdo pačią asmenybę, jos gabumus ir gebėjimą bendrauti.
Tai ypač rimta jaunimo problema.
Jaunystė - tai gyvenimo pradžios, didžių idealų
amžius, nuoširdžios ir pasiaukojamos meilės metas. Stiprų jaunimo
potraukį narkotikams galima paaiškinti nemeile gyvenimui, idealų
praradimu ir ateities baime. Narkotikų vartojimas yra sunki nuodėmė.
Kartais mūsų žiniasklaidoje pasigirsta kalbų, neva yra nestiprių
ir stiprių narkotikų, o silpnesniuosius net norima įteisinti.
Popiežius pabrėžia, kad, vykdant prevencines priemones,
turi būti griežtai atsisakoma bet kokių narkotikų. Narkotikų pakaitalų
ieškojimas yra tik kapituliacija kovoje prieš blogį. Nestiprių narkotikų
vartojimas tik skatina stiprių narkotikų vartojimą. Pasak Jono Pauliaus
II, narkotikai yra blogis, o blogiui nedaromos nuolaidos. Nestiprūs
narkotikai silpnina atidumą, sukelia realybės suvokimo pokyčius,
pirmiausia skatindami izoliaciją, po to priklausomybę, versdami
vartoti stipresnius narkotikus.
Kai kurių narkotikų legalizavimas gali turėti
pražūtingų padarinių auklėjimui. Tai skatintų jų teisėtumo pripažinimą,
o tai sukeltų sąmyšį, neišvengiamai skatintų jų vartojimą, didesnį
nusikalstamumą. Valstybė atidarytų kelią jaunimo žudymui, pažeistų
teisingumo ir savitarpio pagalbos principus, užmestų sau kilpą ant
kaklo.
Gydymo priemonės (prevencija)
Tikroji kova - tai vertybių puoselėjimas. Kai
narkotikai vartojami kaip priemonė moralinėms kančioms palengvinti
ar išspręsti asmeninius sunkumus, juos dar labiau apsunkina. Galimi
trys keliai: prevencija, kova ir reabilitacija.
Pirmasis kelias yra pats svarbiausias. Bet ši
prevencija bus sėkminga tik tada, kada bus derinama su tinkamu auklėjimu,
atveriančiu tikrąją gyvenimo prasmę, iškeliančiu į pirmąją vietą
vertybes, nes tikroji kova - tai vertybių puoselėjimas. Narkomanijos
niekada nenugalėsime kovodami vien sanitarinėmis bei teisinėmis
intervencijomis. Pirmiausia ir svarbiausia - kurti žmonių santykius,
kurie remtųsi dvasinėmis vertybėmis. Tik šviesus tikėjimas sielos
nemirtingumu, būsimų kūnų prisikėlimu ir amžinu atpildu už dorus
darbus yra tinkamiausias metodas užkirsti kelią siaubingam narkotikų
blogiui, gydyti ir reabilituoti jų aukas, palaikyti jų atkaklumą
ir tvirtą pasiryžimą eiti gėrio keliu. Lietuvoje kovojama tik su
narkomanijos pasekmėmis, bet atkakliai vengiama kalbėti apie priežastis.
Žiniasklaida nenori girdėti apie tikrąsias priežastis. Yra svarstoma
apie policines, medicinines ar įstatymines priemones, o apeinamos
tos šaknys, iš kur kyla tos blogybės. Tokia kova ir prevencija,
kai ignoruojamos tikrosios priežastys, apie jas nekalbama, reikšmingesnių
rezultatų neįmanoma pasiekti.
Sėkminga kova bus tada, kai bus įvardytos ir panaikintos
pagrindinės tikrosios priežastys, kurios sudaro sąlygas plisti narkomanijai.
Šiuo metu pagrindinis vaidmuo tenka šeimai. Tik šeimoje sutelkta
didžiulė jėga, galinti išgelbėti žmogų nuo nuasmeninimo. Šeimoje
reikia puoselėti santuoka pagrįstus tvirtus šeimos ryšius.
Kai šeima vadovaujasi Dešimt Dievo įsakymų ir
jų tarpusavio meilė grindžiama moralinėmis vertybėmis, o ne pinigu,
ne žemosios prigimties gyvuliškų instinktų tenkinimu, ten meilės
ir pagarbos vienas kitam ryšiai yra stiprūs. Tokioje šeimoje augantiems
vaikams sukuriamos geresnės sąlygos šviesiam gyvenimui šeimos židinyje.
Jie gauna emocinį saugumą ir pasitikėjimą savimi, kurie taip reikalingi
dvasiniam ir psichiniam brendimui. Tokių tėvų vaikai nepasiduos
narkomanijai, sugebės atskirti melą nuo tiesos ir gėrį nuo blogio.
Prevencijai reikalinga visos visuomenės, ypač
tėvų bei moksleivių atviras ugdymas mokykloje krikščioniška dvasia,
kur visada pirmoje vietoje būtų iškeliamos moralinės vertybės, Dešimt
Dievo įsakymų, o ne mirties kultūra: Valentino diena, kaip išvengti
vaikų, juos nužudyti, ištvirkimas ir materializmas. Mokyklos uždavinys
- moksleiviams aiškiai pasakyti, kur veda narkomanija, kokios liūdnos
jos pasekmės, o svarbiausia - aiškiai įvardyti narkomanijos priežastis,
apie kurias kalba popiežius Jonas Paulius II.
ventasis Tėvas reikalauja, kad valstybių vadovai
priimtų aiškius ir nedviprasmiškus įstatymus, kurie persekiotų moralinę
bei socialinę suirutę sėjančius asmenis. Politikai privalo kovoti
prieš narkotikų kultūrą, o ne ją pateisinti. Popiežius ir Katalikų
Bažnyčia visada kovoja su narkomanija, aiškindami, koks blogis kyla
iš narkomanijos. Belieka laukti aktyvesnės visuomenės ir ypač valdžios
vyrų ryžtingesnės kovos.
Kan.Bronislovas LATAKAS,
Akmenės klebonas
© 2004 "XXI amžius"
|