|
Amerikiečių kunigai kovoja
už negimusių kūdikių teisę
ateiti į šį pasaulį
Šiandien civilizuotame pasaulyje abortais nesistebima.
Viena galingiausių pasaulio valstybių JAV - taip pat ne išimtis.
Daugumai amerikiečių tai tik teisė rinktis. Šioje šalyje abortai
legalizuoti.
Praėjusiųjų metų lapkritį JAV katalikų bažnyčiose
buvo nutarta melstis už negimusius kūdikius, kuriems gresia pavojus
niekad neateiti į pasaulį. Gruodį bažnyčiose tikintieji raginti
maldose prisiminti abortų metu mirusias moteris.
Tuo tarpu amerikiečių medikai ir toliau tebeieško
mokslinių pateisinimų negimusių kūdikių žudymui. Pasak kai kurių
autoritetingų leidinių, pirmuosius tris mėnesius gemalas neturįs
nieko, kas jį leistų vadinti žmogumi ar bent jo užuomazga. Tačiau
Ilinojaus valstijoje stebint abortus buvo įrodyta, kad, net ir medicininiais
įrankiais suskaidžius negimusį vaisių į atskiras dalis, galima užfiksuoti
jo širdies plakimą bei kitas gyvybines funkcijas.
1997-aisiais airių kilmės amerikietis kunigas
F.Kirnsas nusprendė, jog krikščioniškosioms vertybėms ginti būtina
skaitytojui patraukli krikščioniška spauda. Jo iniciatyva pradėtas
kas du mėnesius leisti žurnalas tėvams Tikėjimas ir šeima bei
katalikiškas savaitraštis. Kun. F.Kirnsas sakosi iš pat pradžių
tikėjęs sėkme, kurios ilgai laukti neteko. Vos per kelerius metus
jo leidžiamų periodinių leidinių tiražai išaugo keturis kartus.
Jau pirmajame katalikiško savaitraščio numeryje kun. F.Kirnsas pasisakė
kovosiąs už gyvybės išsaugojimą ir dėsiąs pastangas, kad apie tuos,
kuriems rūpi šios problemos, sužinotų kuo daugiau žmonių. Kun. F.Kirnsas
savo siekius netgi pavadino naująja evangelizacija. Prieš septynerius
metus jis norėjo JAV katalikų bendruomenei duoti leidinį, kuris
taptų atsvara menkaverčiams pasaulietiniams spaudiniams. Šiandien
amerikiečių kunigai tikina, kad jau dabar katalikiški leidiniai
pasiekė kur kas daugiau, skatindami tikinčiuosius aktyviai kovoti
už krikščioniškąsias vertybes ir jas ginti.
Gyvybė šiandien vertinama pernelyg menkai. Tai
viename, tai kitame krašte pasigirsta, neva visuomenei derėtų atsikratyti
silpnųjų, pavyzdžiui, turinčiųjų psichikos negalią, taip pamirštant,
kad jiems gyvybės dovaną suteikė pats Aukščiausiasis. Netyla kalbos
ir apie mirtinomis ligomis sergančiųjų teisę savo noru pasirinkti
mirtį. Savižudybės taip pat nieko nebestebina. Jaunuoliai pasitraukia
iš gyvenimo dėl nelaimingos meilės, neišlaikę egzamino ar dėl kitų
iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų priežasčių. Visuomenė skuba pateisinti
mirtį ir ieško jai argumentų.
JAV Aukščiausiasis teismas tvirtina, kad abortai
buvo įteisinti dėl itin svarbių istorinių aplinkybių. Viena ir bene
svarbiausiąja laikomas aborto pavertimas įprasta medicinine procedūra,
tuo siekiant apsaugoti moteris nuo nekvalifikuotų kriminalinius
abortus atliekančių asmenų paslaugų. Nuskausminamųjų atliekant abortus
nenaudota iki XX amžiaus pradžios. Atliekant kriminalinius abortus,
menkai tesirūpinta elementaria higiena, todėl daugelis moterų mirdavo
dėl komplikacijų. JAV pareigūnai tiesiog pasirinko mažesnę blogybę
iš dviejų, tačiau nesusimąstė nei apie abortų priežastis, nei apie
jų pasekmes. Pirmiausia buvo legalizuoti ankstyvieji abortai, atliekami
per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Šiandien, kai medicina gerokai
pažengusi, tokie abortai sąlyginai vadinami pakankamai saugiais
moters sveikatai. Abortų šalininkai netgi pasitelkia statistiką
tikindami, jog ankstyvųjų abortų metu miršta mažiau moterų nei dėl
gimdymo komplikacijų. Teisininkai dievagojasi pritarią abortams
tik dėl medicinos pažangos. Tuo tarpu Bažnyčios atstovai sako, kad
Dievo duotos gyvybės dovanos negalima paniekinti.
Kunigas Dž.Šeidleris jau keliolika metų aktyviai
kovoja prieš abortus ir renka lėšas vargingai gyvenančioms daugiavaikėms
šeimoms. Šis kunigas kartu su savo kolegomis lankosi abortų klinikose
ir kovoja už kiekvieno negimusio kūdikio gyvybę. Jis kalbasi su
tėvais, kurių daugelis niekad nebuvo susimąstę apie gyvybės šventumą,
neretai patiria panieką ir patyčias ir be galo džiaugiasi kiekviena
gyvybe, kurią pavyko išsaugoti. Tuo tarpu feministinės organizacijos
kaltina už gyvybę kovojančius aktyvistus kišantis ne į savo reikalus
ir atimant kiekvienos moters laisvę rinktis. Feministės ilgus metus
bylinėjosi JAV teismuose prašydamos teisėsaugos atstovų, kad prieš
gyvybės gynimo sąjūdžio aktyvistus būtų taikomi tokie pat metodai
kaip kovojant su organizuotu nusikalstamumu ar narkotikų prekeiviais.
2003-iųjų vasario 26 d. JAV Aukščiausiasis teismas paskelbė priešingą
verdiktą, ir gyvybės šalininkai džiūgavo. Tikimasi, kad tai tik
pirmoji mažutė pergalė, kuri palengvins tolesnę kovą. Kova nebus
lengva. Abortų klinikų savininkai kaltina gyvybės šalininkus veržiantis
į jų privačią nuosavybę, tuo tarpu aktyvistai sakosi, kad tai vienintelis
būdas išsaugoti tai, ką sukūrė Dievas.
Sakramento (Kalifornijos valstija) vyskupas V.Veigandas,
savo pamoksluose visus katalikus ragina susimąstyti apie abortus.
Pasak jo, būti kataliku ir remti abortų šalininkus tiesiog nesuderinama.
Jam pritaria ir netikintieji. Ateistė D.Gordon, kuri augo žydų šeimoje
ir niekad nesižavėjo krikščionybe, palaiko kunigų pastangas kovoti
už dar negimusių kūdikių teises ir skatina ginti kūdikius nuo sunaikinimo
motinos įsčiose. Ji teigia, kad abortai negali būti pateisinami
dėl jokių priežasčių.
Katalikų Bažnyčia smerkia abortus ne todėl, kad
tai prieštarauja Biblijos mokymams, bet todėl, kad tai blogis. Nėra
gerai atimti gyvybę iš dar negimusio ir negalinčio pasipriešinti.
Tai blogiau nei vagystė. Kažkodėl niekas nesistebi, kai vagys ir
plėšikai patenka į teisiamųjų suolą, mat vagystės atveju akivaizdžiai
kėsinamasi į kito asmens nuosavybę. Tačiau dėl abortų legalumo kalbos
netyla ištisus dešimtmečius.
Sakydama aš laukiuosi, moteris skelbia aplinkiniams
laukianti to, kuris netrukus ateis į šį pasaulį. Moters gimdoje
augantis kūdikis jau yra žmogus, o nėščia moteris jau yra motina.
Daugelis mamų vardą savo vaikeliui išrenka likus keliems mėnesiams
iki jo gimimo ar net pačioje nėštumo pradžioje. Klaidinga manyti,
kad žmogus į pasaulį ateina tik tą dieną, kuri vadinama jo gimimo
diena. Kiekvienas kūdikis devynis mėnesius rengiasi garsiu riksmu
paskelbti apie savo atėjimą. Nuo pat pradėjimo akimirkos kiekvienas
kūdikis turi sielą. Jei šią paprastą tiesą suprastų visi, neliktų
prasmės kalbėti apie abortus, nes jų nebebūtų.
Arši abortų šalininkė Dž.Peris neseniai išleido
knygą Aborto šventumas ir joje remiasi istoriniais faktais, kurie
liudija, jog moterys savo negimusius kūdikius aukodavo deivei Artemidei.
Negimusių kūdikių kūno dalis įvairių ritualų metu naudojo raganos
ir burtininkės. Na, o gyvybės gynėjai JAV ant savo automobilių klijuoja
lipdukus, sakančius, kad abortas reiškia moters žlugimą.
2003-iaisiais JAV gyvybės gynėjai pradėjo vadinamąją
solidarumo ir paramos moterims programą. Radijo, televizijos laidose
bei brošiūrose moterims aiškinamos gyvybės paslaptys nuo pat pradėjimo
momento, tūkstančiai kadaise abortų klinikose gulėjusių moterų dalijasi
savo skaudžia patirtimi, kuriamos specialios interneto svetainės.
Pernai vasarą šiems aktyvistams netgi pavyko susitikti su Kongreso
Atstovų rūmų nariais.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2004 "XXI amžius"
|
