„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (41)

2004-iųjų balandžio 23 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Tėvai, vaikai, visuomenė - mūsų rūpestis

Benjaminas ŽULYS

Centro „Už gyvybę“ direktorė
Birutė Obelenienė ir asociacijos
vicepirmininkas Vidas Abraitis
Konferencijos dalyviai.
Pirmoje eilėje
(iš kairės): arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius,
kun. Gintaras Vitkus,
kun. Jonas Zubrus

Tėvai - svarbiausieji ugdytojai

Kaune, Jėzuitų namų salėje, įvyko Katalikų tėvų asociacijos (KTA) Kauno arkivyskupijos steigiamoji konferencija. Į ją atvyko tėvai ne vien iš Kauno miesto, bet ir iš kai kurių kitų aplinkinių rajonų, parapijų. Prieš konferenciją Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius aukojo šv. Mišias.

Kaip pastebėjo KTA vicepirmininkas Vidas Abraitis, steigti tokią asociaciją, o dabar - jos skyrių paskatino sudėtinga padėtis mūsų visuomenėje auklėjant vaikus, jaunuomenę tikėjimo, doros, sąžiningumo pagrindu. Auklėti dera ne vien juos, bet ir jų tėvus, kurie ne visuomet pakankamai skiria dėmesio savo vaikų auklėjimui, jų doroviniam pasauliui, mąstysenai. Tikriausiai manydami, kad viskas savaime susiklostys, ir bus gerai. Arba - apskritai nieko nemanydami. Todėl neatsitiktinai ne tik paaugliai, bet ir vaikai savo elgesiu kelia nerimą kai kurioms organizacijoms, o ypač - Bažnyčiai. Ji nelieka nuošalėje ne tik nuo džiaugsmingo, bet ir nuo kiekvieno skausmingo, nepageidaujamo reiškinio.

Arkivyskupas S.Tamkevičius ypač atkreipė dėmesį į tėvus. Tiesa, čia gali iškilti klausimas - kas didesnę įtaką gali daryti ir daro vaikų ugdymui - šeima ar mokykla ? Arkivyskupas atsakė, kad, nemenkinant mokyklos vaidmens, vis dėlto daugiausia įtakos vaikų ugdymui turi tėvai. Tai net nediskutuotina. Dar vaikeliui negimus, šis tą įtaką jaučia, o vėliau mato girdi savo tėvus, kaip jie kalbasi, elgiasi, bendrauja tarpusavyje ir su kitais. Tėvai - pirmasis pavyzdys vaikui. Tuo pačiu tai iškylanti didelė atsakomybė tėvams. Todėl šie pirmiausia turi ugdyti save, patys paisyti doros, sąžiningumo principų, mylėti Dievą. Bažnyčia padeda rengtis santuokai, motinystei, tėvystei, bet, tam pasirengus, ir toliau nevalia užmiršti savo pareigų šeimoje. Tiesa, auklėjant vaikus, ypač dabar, kai laisva tapo žiniasklaida, dažnoje šeimoje susiduriama su sunkumais, kai kuriais trikdžiais. Televizorių ekranuose matomas smurtas, seksas, prievarta, ekrane tiesiog mokoma, kaip reikia mušti, žudyti, prievartauti. Vaikui, paaugliui tai daro įspūdį, o iš esmės žalojama jo psichika. Mieste, be to, dar veikia vadinamoji gatvės įtaka. O ypač piktina kai kurie mūsų Vyriausybės sprendimai, jų projektai, susiję su mūsų vaikų sveikata. Štai viename projekte savarankiškais žmonėmis siūloma vadinti dešimtmečius vaikus...

Pastarąją mintį praplėtė Informacinio leidybinio centro „Už gyvybę“ direktorė Birutė Obelenienė. Ji atkreipė dėmesį į Vyriausybės sprendimą „Jaunimui - palankios paslaugos Lietuvoje“. Iš pirmo žvilgsnio po gražių ketinimų skraiste slepiasi paauglio, net - vaiko galimas atitraukimas nuo savo šeimos, tėvų. Nežinia, kodėl valstybė ketina atimti iš tėvų galimybę ir pareigą rūpintis savo vaikais. Projekte jaunais žmonėmis vadinami asmenys nuo 10-ies iki 24-erių metų amžiaus. Tad paaugliai jau turėtų teisę laisvai ir sąmoningai apsispręsti dėl seksualinio bendravimo, seksualinės orientacijos. Pagal projektą tokiems paaugliams turėtų būti be jokių trukdymų pasiekiamos visos kontraceptinės priemonės, nepaisant, kad kai kurios yra žalingos jauno organizmo sveikatai. Šį įspūdį sustiprina projekte „garantuojamas konfidencialumas, gerbiamas privataus gyvenimo slaptumas“. B. Obelenienė patikslino, kad tada tėvai neturėtų teisės medicinos įstaigose aptarti su medikais savo vaikų lytinio gyvenimo ypatumų, konkrečių situacijų. Nors be tėvų sutikimo nei vaikams, nei paaugliams neturėtų būti dalijami ne tik kontraceptikai, bet ir jokie kiti stipraus poveikio preparatai bei atliekamos chirurginės intervencijos. Bet to paisyti neketinama.

LR Civiliniame kodekse aiškiai pasakyta, kad „tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis“. Atrodo, kad tam pirmumui ketinama užkirsti kelią... Beje, toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Estijoje jau rengiamasi taikyti švediškąjį lytinio švietimo mokyklose ir kitur principus. Atrodo, kad pasimokyti tokios patirties į užsienį vyks ir mūsų specialistai.

B.Obelenienė, kiti konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad mūsų mokyklose reikėtų daugiau kalbėti apie dvasines vertybes, dorą. Dabar to itin pasigendama. Vis labiau primenamos vaikų teisės, o jų pareigos atsiduria tarsi antroje vietoje. Pasak B.Obelenienės, visiškai nepriimtina lytinio švietimo programa „Bendraamžiai-bendraamžiams“. Joje dalyvaujantys jaunuoliai perteikia savo bendraamžiams lytinio švietimo žinias. Iš 52 Kauno vidurinio lavinimo mokyklų, pusėje jų jau veikia „Bendraamžiai-bendramžiams“ grupės. Nežinia, kiek vaikų apskritai nelanko mokyklos, šlaistosi gatvėse, kiemuose, valkatauja, užpuldinėja bendraamžius, mažesnius už save, net - suaugusiuosius. Štai ne kartą dieną buvo užpulti Jėzuitų gimnazijos moksleiviai. Suįžūlėjusiems paaugliams krikščioniškosios mokyklos auklėtiniai kelia panieką, neapykantą. O vakare į gatvę, ypač atokesnėse miesto vietovėse baugu išeiti ne vien vaikams, bet ir suaugusiems, nes juos dažnai užpuola, apiplėšia kaip tik paaugliai.

Ne vien kritikuoti

Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį ne vien į vaikų, paauglių lytinio auklėjimo problemas, bet ir kalbėjo, kas yra apskritai aktualu jaunuomenės gyvenime. Viena tokių aktualijų - tėvų ir vaikų švietimo, jiems skirtos informacijos stoka. Situacijos nežino ir mūsų valdininkai. Neseniai buvo priimta Šeimos ugdymo programa, bet ji nevykdoma, nes gal nėra, kas tuo užsiima, arba ji apskritai mažai kam rūpi.

Steigiamosios konferencijos dalyviai ne vien kritikavo, kėlė vaikų auklėjimo negeroves, bet ir siūlė, ką reikėtų daryti, kad tų negerovių liktų kuo mažiau. Pasiskirstę į kelias grupes, tėvai svarstė įvairias galimybes. Pavyzdžiui, gydytojo Virgilijaus Rudzinsko grupės tėvai siūlė neduoti ramybės įvairioms šalies žinyboms - pradedant seniūnijomis, baigiant Seimu, Prezidentūra, ministerijomis. Nuolat priminti, kad Katalikų tėvų asociacija neliks nuošalėje nuo tėvų, vaikų, visos jaunuomenės auklėjimo, šeimos problemų. Mokyklose, gal ir kitur reikėtų daugiau surengti susitikimų su policijos, kitų žinybų pareigūnais, medikais, dvasininkais - tai padėtų atsakyti į daugelį klausimų, neaiškumų. Gal reikėtų išleisti glaustą žinyną tėvams ir vaikams, kaip elgtis užpuolimo, kitos agresijos, prievartos atveju. Toji prievarta gali būti ne vien fizinė, bet ir psichologinė - amoralios televizijos laidos (anot vieno konferencijos dalyvio pašmaikštavimo, gal televizorius nuo vaikų užrakinti ? ) ir kt. Be to, visuose miestuose yra vadinamieji „karštieji taškai“, kur renkasi paaugliai ir vyresni, ten geriamas alkoholis, vartojami narkotikai ir pan. Vienas tėvas sakė gerai žinąs Kaune tas vietas ir pasisiūlė sudaryti jų žemėlapį.

Atkreiptas dėmesys į žiniasklaidos svarbą propaguojant dorą gyvenimo būdą. ( Beje, šioje konferencijoje, be „XXI amžiaus“ žurnalistų, daugiau žiniasklaidos atstovų nesimatė...) Daugiau vilčių dedama į religinę šios krypties spaudą, radijo bei televizijos laidas. Vėl prisimintina arkivyskupo S.Tamkevičiaus nuomonė, kad turi būti išgirstas visuomenės balsas, skatinąs tėvų bei vaikų, viso jaunimo dorą ir dvasingumą.

Konferencijoje dalyvavęs Katalikiškųjų mokyklų pedagogų asociacijos pirmininkas kun. Gintaras Vitkus pabrėžė tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo svarbą.

Konferencijoje buvo pastebėta, kad Katalikų tėvų asociacijos skyrius kuriamas ne vien Kaune. Jų bus ir daugiau. Juolab kad tokios krypties grupės kai kur jau veikia. Bent po vieną jų galėtų būti kiekvienoje vyskupijoje, vėliau - dažnoje parapijoje ir apimtų visą Lietuvą. To siekti reikėtų ne kada nors, o dabar, nelaukiant palankesnių sąlygų. Nes blogis jau keroja.

Katalikų tėvų asociacijos Kauno arkivyskupijos skyriaus steigiamoji konferencija išrinko septynių narių valdybą.

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija