Tėvai, vaikai, visuomenė - mūsų
rūpestis
Benjaminas ŽULYS
|
Centro Už gyvybę direktorė
Birutė Obelenienė ir asociacijos
vicepirmininkas Vidas Abraitis |
|
Konferencijos dalyviai.
Pirmoje eilėje
(iš kairės): arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius,
kun. Gintaras Vitkus,
kun. Jonas Zubrus |
Tėvai - svarbiausieji ugdytojai
Kaune, Jėzuitų namų salėje, įvyko Katalikų tėvų
asociacijos (KTA) Kauno arkivyskupijos steigiamoji konferencija.
Į ją atvyko tėvai ne vien iš Kauno miesto, bet ir iš kai kurių kitų
aplinkinių rajonų, parapijų. Prieš konferenciją Šv. Pranciškaus
Ksavero bažnyčioje Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius aukojo
šv. Mišias.
Kaip pastebėjo KTA vicepirmininkas Vidas Abraitis,
steigti tokią asociaciją, o dabar - jos skyrių paskatino sudėtinga
padėtis mūsų visuomenėje auklėjant vaikus, jaunuomenę tikėjimo,
doros, sąžiningumo pagrindu. Auklėti dera ne vien juos, bet ir jų
tėvus, kurie ne visuomet pakankamai skiria dėmesio savo vaikų auklėjimui,
jų doroviniam pasauliui, mąstysenai. Tikriausiai manydami, kad viskas
savaime susiklostys, ir bus gerai. Arba - apskritai nieko nemanydami.
Todėl neatsitiktinai ne tik paaugliai, bet ir vaikai savo elgesiu
kelia nerimą kai kurioms organizacijoms, o ypač - Bažnyčiai. Ji
nelieka nuošalėje ne tik nuo džiaugsmingo, bet ir nuo kiekvieno
skausmingo, nepageidaujamo reiškinio.
Arkivyskupas S.Tamkevičius ypač atkreipė dėmesį
į tėvus. Tiesa, čia gali iškilti klausimas - kas didesnę įtaką gali
daryti ir daro vaikų ugdymui - šeima ar mokykla ? Arkivyskupas atsakė,
kad, nemenkinant mokyklos vaidmens, vis dėlto daugiausia įtakos
vaikų ugdymui turi tėvai. Tai net nediskutuotina. Dar vaikeliui
negimus, šis tą įtaką jaučia, o vėliau mato girdi savo tėvus, kaip
jie kalbasi, elgiasi, bendrauja tarpusavyje ir su kitais. Tėvai
- pirmasis pavyzdys vaikui. Tuo pačiu tai iškylanti didelė atsakomybė
tėvams. Todėl šie pirmiausia turi ugdyti save, patys paisyti doros,
sąžiningumo principų, mylėti Dievą. Bažnyčia padeda rengtis santuokai,
motinystei, tėvystei, bet, tam pasirengus, ir toliau nevalia užmiršti
savo pareigų šeimoje. Tiesa, auklėjant vaikus, ypač dabar, kai laisva
tapo žiniasklaida, dažnoje šeimoje susiduriama su sunkumais, kai
kuriais trikdžiais. Televizorių ekranuose matomas smurtas, seksas,
prievarta, ekrane tiesiog mokoma, kaip reikia mušti, žudyti, prievartauti.
Vaikui, paaugliui tai daro įspūdį, o iš esmės žalojama jo psichika.
Mieste, be to, dar veikia vadinamoji gatvės įtaka. O ypač piktina
kai kurie mūsų Vyriausybės sprendimai, jų projektai, susiję su mūsų
vaikų sveikata. Štai viename projekte savarankiškais žmonėmis siūloma
vadinti dešimtmečius vaikus...
Pastarąją mintį praplėtė Informacinio leidybinio
centro Už gyvybę direktorė Birutė Obelenienė. Ji atkreipė dėmesį
į Vyriausybės sprendimą Jaunimui - palankios paslaugos Lietuvoje.
Iš pirmo žvilgsnio po gražių ketinimų skraiste slepiasi paauglio,
net - vaiko galimas atitraukimas nuo savo šeimos, tėvų. Nežinia,
kodėl valstybė ketina atimti iš tėvų galimybę ir pareigą rūpintis
savo vaikais. Projekte jaunais žmonėmis vadinami asmenys nuo 10-ies
iki 24-erių metų amžiaus. Tad paaugliai jau turėtų teisę laisvai
ir sąmoningai apsispręsti dėl seksualinio bendravimo, seksualinės
orientacijos. Pagal projektą tokiems paaugliams turėtų būti be jokių
trukdymų pasiekiamos visos kontraceptinės priemonės, nepaisant,
kad kai kurios yra žalingos jauno organizmo sveikatai. Šį įspūdį
sustiprina projekte garantuojamas konfidencialumas, gerbiamas privataus
gyvenimo slaptumas. B. Obelenienė patikslino, kad tada tėvai neturėtų
teisės medicinos įstaigose aptarti su medikais savo vaikų lytinio
gyvenimo ypatumų, konkrečių situacijų. Nors be tėvų sutikimo nei
vaikams, nei paaugliams neturėtų būti dalijami ne tik kontraceptikai,
bet ir jokie kiti stipraus poveikio preparatai bei atliekamos chirurginės
intervencijos. Bet to paisyti neketinama.
LR Civiliniame kodekse aiškiai pasakyta, kad tėvai
turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo
vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata,
jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas,
turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Atrodo, kad tam pirmumui
ketinama užkirsti kelią... Beje, toli pavyzdžių ieškoti nereikia.
Estijoje jau rengiamasi taikyti švediškąjį lytinio švietimo mokyklose
ir kitur principus. Atrodo, kad pasimokyti tokios patirties į užsienį
vyks ir mūsų specialistai.
B.Obelenienė, kiti konferencijos dalyviai atkreipė
dėmesį, kad mūsų mokyklose reikėtų daugiau kalbėti apie dvasines
vertybes, dorą. Dabar to itin pasigendama. Vis labiau primenamos
vaikų teisės, o jų pareigos atsiduria tarsi antroje vietoje. Pasak
B.Obelenienės, visiškai nepriimtina lytinio švietimo programa Bendraamžiai-bendraamžiams.
Joje dalyvaujantys jaunuoliai perteikia savo bendraamžiams lytinio
švietimo žinias. Iš 52 Kauno vidurinio lavinimo mokyklų, pusėje
jų jau veikia Bendraamžiai-bendramžiams grupės. Nežinia, kiek
vaikų apskritai nelanko mokyklos, šlaistosi gatvėse, kiemuose, valkatauja,
užpuldinėja bendraamžius, mažesnius už save, net - suaugusiuosius.
Štai ne kartą dieną buvo užpulti Jėzuitų gimnazijos moksleiviai.
Suįžūlėjusiems paaugliams krikščioniškosios mokyklos auklėtiniai
kelia panieką, neapykantą. O vakare į gatvę, ypač atokesnėse miesto
vietovėse baugu išeiti ne vien vaikams, bet ir suaugusiems, nes
juos dažnai užpuola, apiplėšia kaip tik paaugliai.
Ne vien kritikuoti
Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį ne vien
į vaikų, paauglių lytinio auklėjimo problemas, bet ir kalbėjo, kas
yra apskritai aktualu jaunuomenės gyvenime. Viena tokių aktualijų
- tėvų ir vaikų švietimo, jiems skirtos informacijos stoka. Situacijos
nežino ir mūsų valdininkai. Neseniai buvo priimta Šeimos ugdymo
programa, bet ji nevykdoma, nes gal nėra, kas tuo užsiima, arba
ji apskritai mažai kam rūpi.
Steigiamosios konferencijos dalyviai ne vien kritikavo,
kėlė vaikų auklėjimo negeroves, bet ir siūlė, ką reikėtų daryti,
kad tų negerovių liktų kuo mažiau. Pasiskirstę į kelias grupes,
tėvai svarstė įvairias galimybes. Pavyzdžiui, gydytojo Virgilijaus
Rudzinsko grupės tėvai siūlė neduoti ramybės įvairioms šalies žinyboms
- pradedant seniūnijomis, baigiant Seimu, Prezidentūra, ministerijomis.
Nuolat priminti, kad Katalikų tėvų asociacija neliks nuošalėje nuo
tėvų, vaikų, visos jaunuomenės auklėjimo, šeimos problemų. Mokyklose,
gal ir kitur reikėtų daugiau surengti susitikimų su policijos, kitų
žinybų pareigūnais, medikais, dvasininkais - tai padėtų atsakyti
į daugelį klausimų, neaiškumų. Gal reikėtų išleisti glaustą žinyną
tėvams ir vaikams, kaip elgtis užpuolimo, kitos agresijos, prievartos
atveju. Toji prievarta gali būti ne vien fizinė, bet ir psichologinė
- amoralios televizijos laidos (anot vieno konferencijos dalyvio
pašmaikštavimo, gal televizorius nuo vaikų užrakinti ? ) ir kt.
Be to, visuose miestuose yra vadinamieji karštieji taškai, kur
renkasi paaugliai ir vyresni, ten geriamas alkoholis, vartojami
narkotikai ir pan. Vienas tėvas sakė gerai žinąs Kaune tas vietas
ir pasisiūlė sudaryti jų žemėlapį.
Atkreiptas dėmesys į žiniasklaidos svarbą propaguojant
dorą gyvenimo būdą. ( Beje, šioje konferencijoje, be XXI amžiaus
žurnalistų, daugiau žiniasklaidos atstovų nesimatė...) Daugiau vilčių
dedama į religinę šios krypties spaudą, radijo bei televizijos laidas.
Vėl prisimintina arkivyskupo S.Tamkevičiaus nuomonė, kad turi būti
išgirstas visuomenės balsas, skatinąs tėvų bei vaikų, viso jaunimo
dorą ir dvasingumą.
Konferencijoje dalyvavęs Katalikiškųjų mokyklų
pedagogų asociacijos pirmininkas kun. Gintaras Vitkus pabrėžė tėvų
ir pedagogų bendradarbiavimo sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo svarbą.
Konferencijoje buvo pastebėta, kad Katalikų tėvų
asociacijos skyrius kuriamas ne vien Kaune. Jų bus ir daugiau. Juolab
kad tokios krypties grupės kai kur jau veikia. Bent po vieną jų
galėtų būti kiekvienoje vyskupijoje, vėliau - dažnoje parapijoje
ir apimtų visą Lietuvą. To siekti reikėtų ne kada nors, o dabar,
nelaukiant palankesnių sąlygų. Nes blogis jau keroja.
Katalikų tėvų asociacijos Kauno arkivyskupijos
skyriaus steigiamoji konferencija išrinko septynių narių valdybą.
Kaunas
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
© 2004 "XXI amžius"
|