Prekyba žmonėmis
naujas iššūkis Lietuvos visuomenei
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Gyvendami uždaroje totalitarinėje erdvėje, nesusidarėme
imuniteto reiškiniams, kurie atsirado griuvus sovietiniam režimui
ir kurie turės dar ryškesnę tendenciją nykstant valstybių sienų
kontrolei, Europai ir pasauliui tampant vis atviresniems. Imunitetas
gali atsirasti tik žinant reiškinio esmę, priežastis ir grėsmę,
todėl visuomenė turi teisę kuo daugiau ir kuo greičiau sužinoti,
kas iki šiol buvo nutylima arba kalbama tarsi puse lūpų.
Baltijos Asambėja praėjusių metų pabaigoje priėmė
rezoliuciją Dėl prekybos moterimis ir vaikais. Konstatuojama,
jog prekyba moterimis ir vaikais yra rimta ir vis didėjanti problema
visame pasaulyje, reiškiamas susirūpinimas, kad Baltijos valstybėse
šios problemos mastas nemažėja.
Lietuvoje prekybos žmonėmis klausimus bene pirmoji
viešai pradėjo kelti nevyriausybinė organizacija Dingusių žmonių
šeimų paramos centras, įsikūręs prieš aštuonerius metus Lietuvos
žmogaus teisių asociacijos sudėtyje, dabar veikaintis kaip savarankiška
organizacija. Šios organizacijos tarybos pirmininkė Ona Gustienė,
įvardydama problemą, sako: Prieš šešerius metus priimtos LR Baudžiamojo
kodekso pataisos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už prekybą
žmonėmis. Per tą laiką nubausta dešimt nusikaltėlių. Vokietijoje
tik per vienerius metus baudžiamojon atsakomybėn patraukiama iki
penkiasdešimt nusikaltėlių iš Lietuvos. Suprantama, jog jie merginas
išveža iš mūsų šalies. Kasmet daugėja moterų ir merginų, nukentėjusių
nuo prekybos žmonėmis. 2003 metais mes tiesiog neturėjome kur apgyvendinti
nukentėjusiųjų. Net 33 proc. jų nepilnametės. Situacijos grėsmę
įrodo ir LR Seimo bei Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus
teisių veiksmų plano 2002-2003 metų pranešime išsakytas pastebėjimas,
jog prekybos moterimis mastai Lietuvoje yra vieni didžiausių Baltijos
šalyje. Ten pat keliamas susirūpinimas, jog šiuo metu nėra bendros
valstybinės funkcionuojančios reabilitracijos programos, skirtos
prekybos žmonėmis, bei prevencinės prostitucijos aukoms. Taip
pat nėra bendros institucinės sistemos, kuri numatytų išsamią teisinę,
socialinę, medicininę, psichologinę, moralinę ir kitą reikiamą pagalbą.
Itin opus klausimas yra prekyba vaikais (vaikais
šiuo metu laikytini asmenys iki 18 metų amžiaus). Pasaulinėje praktikoje
nustatyta, jog reikšmingiausios prekybos vaikais formos yra penkios.
Tai priverstinė prostitucija, kada prievarta, apgaulės būdu įtraukiami
asmenys iki 18 metų amžiaus; vaikų pardavimas priverstiniam darbui;
vaikų organų transplantacijos; seksualinis išnaudojimas pedofilinei
pornografijai ir pardavimas bevaikėms šeimoms.
Praėjusiais metais Teisės instituto organizuoto
tyrimo, kurį atliko dr. Svetlana Gečėnienė ir Sonata Mališauskaitė,
duomenimis, kol kas Lietuvoje pastebėta tik nepilnamečių prostitucija.
Beje, pastebima nepilnamečių, įtraukiamų į prostituciją, jaunėjimo
tendencija. 1998 metais nepilnametės prostitutės sudarė tik 4,33
proc., o 2001 metais jau 13,33 proc.
Neiaiškinti vaikų pardavimas priverstiniam darbui,
pigios vaikų darbo jėgos išnaudojimas, taip pat prekyba organais,
seksualinio išanudojimo pedofilinei pornografijai atvejai, vaikų
pardavimas bevaikėms šeimoms. Tačiau, anot tyrinėtojų, visa tai
neleidžia daryti išvados, kad artimiausiais metais neįvyks sprogimo.
Ši tikimybė sietina ne tiek su vidiniais Lietuvos socialiniais ir
ekonominiais procesais, kiek su globalizacija, tarptautinių nusikalstamų
grupuočių veiklos sferos išsiplėtimu Lietuvoje.
Negalima sutikti, jog socialiniai ir ekonominiai
procesai prekiaujant žmonėmis neturi lemiamos reikšmės. Iš vienos
pusės prekybą žmonėmis skatina nedarbas, noras užsienyje greitai
ir lengvai praturtėti, moralinių vertybių degradacija šeimose, kai
amoralūs tėvai patys parduoda vaikus ar pastūmėja prostitucijos
link, kai prekeiviai žmonėmis pagrobia beglobius, benamius vaikus.
Iš kitos pusės informacijos stoka, kai užuot gavus pelningą ir
patrauklų auklės, viešbučių tvarkytojos ir pan. darbą užsienyje
atimamas pasas, moteris ar mergina kaip tikra prekė parduodama į
viešuosius namus be jokios galimybės iš ten ištrūkti. Dažnai merginos
gyvena užrakintos, negali susisiekti su artimaisiais, už menkiausią
nepaklusnumą yra žiauriai baudžiamos. Nustatytas nepaneigiamas ryšys
tarp prekybos žmonėmis ir prostitucijos. Beje, prekyba žmonėmis
yra pelningas biznis. Už parduodamą merginą gaunama dešimt tūkstančių
dolerių.
Nors ir labai sunku iš viešnamio patekti į laisvę,
bet vienas kitas laimingas atvejis pasitaiko. Rašome laimingas
sąlyginai. Buvusi baltoji vergė ištrūksta be dokumentų, praradusi
fizinę sveikatą, serganti, suluošinta dvasiškai. Ji visiška benamė.
Artimieji, pažįstami jos nebenori priimti, visuomenė smerkia. Ko
norėjo, tą ir gavo, tesižino dabar, - sako ne vienas. Tad kur dėtis
žmogui, kamuojamam pažeminimo, gėdos, depresijos? Nors ir keista,
bet dažnai pirmosios pagalbos ranką ištiesia vietinės prostitutės.
Tačiau ne tik jos. Klaipėdoje neseniai pradėjo veikti Moterų namai,
kuriuose, saugant konfidencialumą, bus laikinai suteikta pastogė
ir maistas, teikiamos teisinė, medicininė, socialinė konsultacijos,
padedama susitvarkyti asmens dokumentus, ieškoma būdų, kaip įsidarbinti
ar persikvalifikuoti. Vilniuje galima kreiptis į Dingusių žmonių
šeimų paramos centrą, Moterų namų krizių centrą, Caritas. Kaune
pagelbės Lietuvos Caritas, Alytuje Miesto moterų krizių centras.
Be to, kai kuriuose miestuose veikia paguodos ar vilties nemokamos
telefono linijos.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro ir LR Seimo
Žmogaus teisių komiteto surengtoje konferencijoje Prekybos žmonėmis
ir aukų reintegracijos problemos, įvykusioje kovo pabaigoje Seimo
rūmuose, bene pirmą kartą Lietuvoje viešai prabilta apie tai, kas
užsienyje žinoma jau seniai. Prancūzijoje iki pat šeštos klasės
į mokyklas vaikus lydi ir iš mokyklų pasiima suaugusieji. Anglijoje
net iki dešimtos klasės. Tai rodo egzistuojančios problemos aktualumą
ir sudėtingumą.
Konferencijoje kalbėjęs I.Bazylevas, Lietuvos
vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, siekiant sumažinti prekybos
žmonėmis mastą, siūlė sukurti prevencinę sistemą, kad kuo mažiau
žmonių patektų į šį pragaištingą verslą, taip pat sugriauti veikiantį
prekybos žmonėmis tinklą. Budrumas gali išgelbėti būsimas aukas,
- pabrėžė organizacijos Gelbėkite vaikus generalinė sekretorė
Loretė Trakinskienė. Ne vienas pranešėjas siūlė, susitarus su Švietimo
ministerija, supažindinti mokinius su egzistuojančia problema. Kai
kas siūlė bažnyčiose palikti informaciją, kur kreiptis ištikus nelaimei.
Konferencija priėmė rezoliuciją, adresuotą LR
Seimo Pirmininkui ir LR Ministrui Pirmininkui. Joje kviečiama vykdyti
Baltijos Asamblėjos rezoliuciją Dėl prekybos moterimis ir vaikais,
taip pat vykdyti daug priemonių, kaip užkardyti prekybą žmonėmis,
mūsų laikų vergovės pasireiškimą. Taip pat siūlome ratifikuoti Europos
socialinės chartijos straipsnius, kurie turėtų įtakos prekybos žmonėmis
mastui sumažinti. Paminėsime keletą: vaikai ir paaugliai turi teisę
būti ypač ginami nuo jiems iškylančių fizinių ir moralinių pavojų,
jie taip pat turi teisę į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą;
kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės
atskirties, taip pat turi teisę į būstą, tai yra būsto kainą padaryti
prieinamą tiems, kurie neturi pakankamai lėšų jį įsigyti rinkos
kainomis.
Sužinoję apie merginų ketinimus vykti į užsienį,
įspėkime jas apie ten gresiančius pavojus. Tai ypač svarbu, nes
tarpininkai norinčias Lietuvą palikti merginas ragina kuo skubiau
apsispręsti, kad nespėtų pasitarti su išmintingais žmonėmis ir nepersigalvotų.
© 2004 "XXI amžius"
|