Statistikai fiksuoja senstančią Lietuvą
Nors Lietuvoje gimstamumas laipsniškai auga, tačiau
Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir Lietuva sensta.
Pasak paskelbtų Statistikos departamento išankstinių
duomenų, 2004 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3445,7 tūkst. gyventojų,
arba 16,8 tūkst. mažiau negu 2003-iųjų pradžioje.
Mažėjant gyventojų skaičiui, keičiasi ir gyventojų
amžiaus sudėtis - šiuo metu vaikų beveik 10 procentų mažiau nei
60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Daugumą (64 proc.) pagyvenusių
žmonių sudaro moterys.
Nuo 1991 iki 2001 m. santuokų skaičius buvo sumažėjęs
dvigubai. Tačiau per pastaruosius dvejus metus įregistruojama vis
daugiau santuokų - 2002 m. santuokų skaičius išaugo 2, 2003-iaisiais
- 5 procentais. Pernai susituokė 17 tūkst. porų, t.y. 837 daugiau
negu 2002 m.
Tuokiasi kiek vyresnio amžiaus žmonės: 2003 m.
vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27 metai (2000
m. - 25,7 metų), moterų - 25 metai (2000 m. - 23,7 metų).
Mažėja besituokiančio jaunimo (iki 25 m. amžiaus).
2000-2003 m. beveik du kartus mažiau santuokų įregistravo nepilnamečiai
- merginos ir vaikinai iki 18 metų amžiaus.
Pakartotinai tuokėsi apie penktadalį besituokiančių
asmenų.
Ištuokų rodiklis padidėjo praėjusio dešimtmečio
pradžioje. Nuo 1994 metų 1000-iui gyventojų tenka apie 3 ištuokas.
Pernai, kaip ir 2002 m., išsituokė 10,6 tūkst. porų.
Maždaug penktadalis porų išsituokė nepragyvenę
santuokoje 10 metų, 12 proc. - antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį.
Vidutinė buvusios santuokos trukmė 2003 m. buvo
apie 12 metų. Ateityje, jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis,
tikėtina, kad iš 100 susituokusių porų daugiau nei 41 išsituoks.
Po ištuokos be vieno iš tėvų, dažniausiai be tėvo,
per metus vidutiniškai lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Pastarąjį dešimtmetį mažėjęs gimstamumas auga
- 2003 m. gimė 30,5 tūkst. kūdikių - apie 500 daugiau negu 2002
m. Pernai gimstamumo rodiklis (gimusių skaičius 1000-iui gyventojų)
padidėjo 2,3 procento.
Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų,
kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą, skaičius) 2003 m. buvo
apie 1,3. Toks žemas gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės
pusiausvyros ir kartų kaitos.
Vis daugiau vaikų gimsta tėvams, kurie yra neįregistravę
santuokos. 2000 metais tokie vaikai sudarė apie 23 proc. bendro
gimusių skaičiaus, o praėjusiais metais - apie 30 proc.
Nuo 1990 m. iki 1994 m. mirtingumas padidėjo 17,6
procento. Vėliau, iki 2001 m., mirtingumas mažėjo. Per pastaruosius
ketverius metus mirtingumas padidėjo 7 proc. 2003 m. mirė 41 tūkst.
žmonių, šiek tiek mažiau negu 2002 m. Mirusių skaičius 1000 gyventojų
padidėjo nuo 11,8 2002 metais iki 11,9 - 2003 m.
Pernai daugiausia žmonių mirė nuo kraujotakos
sistemos ligų - 22,3 tūkst. (54 proc. visų mirusių), piktybinių
navikų - 7,8 tūkst. (19 proc.) ir nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų
ir traumų - 5,3 tūkst. (13 proc.). Nuo smurto (nužudymų) 2003 m.
mirė beveik trečdaliu daugiau žmonių negu 2002 m., taip pat padaugėjo
mirusių nuo virškinimo sistemos ligų, tačiau mažiau žmonių paskendo
ir nusižudė.
2002 m. tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (metų
skaičius, kurį išgyventų tam tikra gimusiųjų karta, jei liktų pastovus
kiekvienos amžiaus grupės žmonių mirtingumas) siekė 71,9 metų. Vis
dar išliko didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės
gyvenimo trukmės - 11,4 metų (vyrų - 66,2, moterų - 77,6 metų).
Pernai į mūsų šalį iš kitų valstybių atvyko 4,7
tūkst. žmonių - 7,5 proc. mažiau negu 2002 m. Praėjusiais metais
Lietuvos piliečiai sudarė 28 procentus bendro imigrantų skaičiaus.
Daugiausia atvyko Rusijos Federacijos (1089), Baltarusijos (429),
Ukrainos (397), JAV (154), Kinijos (127) piliečių.
Emigrantų skaičius padidėjo nuo 7,1 tūkst. 2002
m. iki 11 tūkst. 2003 m. Pernai 69 proc. išvykusiųjų buvo mūsų šalies
piliečiai. Daugiausia žmonių išvyko į JAV (2302), Rusijos Federaciją
(1770), Vokietiją (1204) ir Jungtinę Karalystę (980).
ELTA
© 2004 "XXI amžius"
|