Susirūpinti tautos mažėjimu
būtina jau šiandien
Audronė V. Škiudaitė
|
Seimo narė Rasa Juknevičienė
Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka
|
Neseniai Seimo narė Rasa Juknevičienė Kauno klinikose
lankė gimdyves. Jaunąsias mamas ji pasveikino įteikdama po rožę,
o jų kūdikiams po žaisliuką. Iš viso tuo metu skyriuose ji rado
apie 70 moterų. Pokalbiai su jomis Seimo narei sukėlė įvairių minčių.
Čia pateikiame jos įspūdžius ir apmąstymus apie žmogaus gimimą ir
visuomenės dvasinę sveikatą.
Svarbiausia man buvo pasveikinti pirmą kartą
gimdančias, nes tai buvo jų pirmoji Motinos diena, kalbėjo Seimo
narė R. Juknevičienė po apsilankymo Kauno klinikose. Šalia kitų
ramiai snaudė antrasis, trečiasis kūdikėlis. Mane gerai nuteikė,
kad beveik visos mamos buvo girdėjusios apie Tėvynės sąjungos pirmininko
Andriaus Kubiliaus iniciatyvą 2V, raginančią kiekvieną lietuvių
šeimą auginti ne mažiau kaip du vaikelius: kad lietuvių tauta neišnyktų,
kad šeimos būtų stipresnės, kad visa tauta būtų stipresnė. Gerai
nuteikė ir visiškai pasikeitusi aplinka, požiūris į gimdymą. Viena
gimdyvė buvo susilaukusi kūdikio po penkiolikos metų pertraukos.
Moteriai didžiulį įspūdį padarė absoliučiai pasikeitusios sąlygos.
Sovietmečiu gimdyti moteris buvo uždaroma tarsi į kalėjimą, o kūdikis
dažniausiai ateidavo į nedraugišką, šokiruojančią aplinką. Atskyrimas
nuo motinos būdavo skausmingas abiem ne tik fiziologiškai, bet ir
psichologiškai - motinai vaikelis būdavo parodomas iš toli ir išnešamas
visai parai ar ilgiau į kitą patalpą. Šiandien gimdyti atvykstama
su šeima, daugiau kaip pusę kūdikėlių pasitinka tėčiai. Šeimos gimdyvę
nuolat gali lankyti, bendrauti. Laukiamieji jaukūs, dideli, panašūs
į viešbučio kambarius. Iš esmės pasikeitęs ir požiūris į žmogaus
atėjimą. Man, sovietiniais metais dirbusiai naujagimių skyriuje,
tai padarė didžiulį įspūdį ir sukėlė įvairių minčių. Manau, kad
dabartinių paauglių, dalies jaunų žmonių žiaurumas, sutrūkinėję
šeimų ryšiai gali būti programuojami pačioje gyvenimo pradžioje.
Pagarbi elgsena su nauja gyvybe, su šeima jau gimdymo namuose -
svarbus žingsnis kitokių vertybių link ir penas apmąstymams, ką
kitaip turime daryti mes, Lietuvos visuomenė.
Paprastai artėjant rinkimams partijos parengia
beveik vienodas programas, aprašančias atskiras gyvenimo sritis,
ir iki kitų rinkimų padeda į stalčius. Todėl renkamasi ne pagal
idėjas, o pagal kandidatų nuotraukas, amžių, lytį, gražesnę reklamą,
o galutinis rezultatas dažniausiai būna netikėtas pačiam rinkėjui
- išrenkami tie, kurie sudėjo didesnius pinigus į reklamą, t. y.
į žiniasklaidą.
Paklausite, ką turi bendra vertybiškai pasikeitęs
požiūris į gimstantį žmogų bei jo šeimą ir rinkimai? Turi esminį
ryšį, nes, esu giliai įsitikinusi, vertybinių tautos pamatų atkūrimas
ir pačios lietuvių tautos išsaugojimas mūsų visuomenei yra ne mažiau
svarbus, negu teisinių ar ekonominių pagrindų sutvarkymas. Nuo ko
pradėti, ką keisti? Neįmanoma nepastebėti, kad Lietuva sensta, mažėja
gyventojų, nemažai žmonių išvyksta gyventi į užsienį. Nuo 1990-ųjų
metų netekome tiek gyventojų, kiek kartu paėmus šiandien gyvena
Šiauliuose ir Panevėžyje. Pastaraisiais metais gyventojų mažėjimas
nebe toks spartus, tačiau išlieka. Kasmet mūsų sumažėja tiek, kiek
žmonių gyvena Pasvalyje ir Kupiškyje kartu sudėjus. Nieko nestebina,
jei politikai rūpinasi ekonominiais rodikliais, o ypač - bendrojo
vidaus produkto augimu. Jis yra išties labai svarbus, nuo jo augimo
didele dalimi priklauso, kiek gali padidėti atlyginimai ir pensijos.
Tačiau politikų ataskaitose iki šiol nebuvo susirūpinimo lietuvių
tautos mažėjimu. Tenka pripažinti, kad iki šiol nė viena partija
nėra šiuo klausimu pateikusi kokios nors programos.
Mažėjančio gimstamumo rodikliai svarbūs ne vien
dėl to, kad nemalonu jaustis mirštančia, išnykstančia tauta. Gyventojų
prieaugis, gimstamumas svarbūs ir ekonomine, socialine prasme. Kuo
mažiau žmonių gimsta, kuo daugiau jaunų, darbingų žmonių išvyksta
į užsienį, tuo mažiau žmonių kuria gerovę Lietuvoje, moka mokesčius,
tuo sunkiau sukaupti pakankamai lėšų pensijoms, kitoms socialinėms
programoms. Susirūpinti tautos mažėjimu būtina jau šiandien. Stiprios
tautos pamatas - stipri šeima, štai kodėl Tėvynės sąjunga bando
atsigręžti į esmines su šeimos gyvenimu ir jos gerove susijusias
problemas. Iš čia kyla ir vertybiniai tautos, visuomenės pamatai.
Iš kur atsiranda nusikaltėliai? Juos užauginame patys, tai mūsų
tautiečiai, lietuviai. Jie neatvažiuoja iš kaimyninių valstybių,
Ispanijos ar Airijos. Nusikaltėliai užauga mūsų šeimose. Psichologai
yra ištyrę, kad esminiai vertybiniai pamatai vaikui susiformuoja
ankstyvoje vaikystėje, mokykla tik padeda, koreguoja. JAV atlikti
tyrimai rodo, kad nepilnose šeimose užaugę vaikai padaro nusikaltimų
pusantro karto daugiau nei augantys su abiem tėvais.
Tokie tyrimai rodo, kad pastaruoju metu plintantis
neatsakingai liberalus požiūris į šeimą labai skaudžiai atsiliepia
pačiai visuomenei.
Ką daryti, kaip keisti blogėjančią padėtį? Dar
praėjusiais metais A. Kubiliaus iniciatyva 2V susilaukė tiek pritarimo,
tiek kritikos. Kai kam atrodė, kad valstybė, politika ir šeima -
apskritai nesuderinamos sąvokos, kad pasisakymai apie šeimų problemas
yra kišimasis į asmeninį gyvenimą. Manau, kad yra kitaip. Valstybė
turi turėti šeimos politiką, o valdžia, kaip valstybės gyvenimo
dalis, sudaroma per rinkimus. Taigi politikų pareiga yra aiškiai
pasakyti savo nuostatas, kaip stabdysime tautos nykimą, kokias šeimas
ir kaip remsime, kokias vertybes skatinsime ir puoselėsime.
2V - tik pirminė iniciatyva, siekianti atkreipti
dėmesį į tai, kad lietuvių tauta sparčiai mažėja. Šeimai skirta
programa apima žymiai platesnius dalykus. Būtina permąstyti ir visą
socialinę politiką, kad parama šeimai būtų ne tik pašalpų dalijimas,
bet ir atitinkama mokesčių sistema, susieta su gyvenimu šeimoje
ir vaikų auginimu. Ekonominėmis priemonėmis būtina padėti jaunoms
šeimoms įsigyti tokį būstą, kad kiekviena šeima vaiko gimimą priimtų
kaip didžiulį džiaugsmą, o ne kaip sunkų ekonominį išbandymą. Stiprinti
šeimą turi ir valstybės švietimo politika. Mokykla šiandien keičiasi,
atsiranda daugiau vietos ne tik žinioms, bet ir vertybėms, vaiko
charakterio ugdymui, būtina toliau stiprinti šeimos ir mokyklos
bendradarbiavimą. Svarbu apsaugoti šeimas nuo pornografijos, smurto
srauto, duodant tvirtą atkirtį liberaliajai propagandai, esą psichiką
žalojantys smurto ir pornografijos vaizdai yra būtina laisvės dalis.
Ne kartą lankiausi Vakarų valstybėse, tačiau tiek primityvaus mėgavimosi
smurtu televizijose tikrai neteko matyti. Suprantu, kad minėtų problemų
studijavimas ir sprendimas - ne vienų politikų pečiams, kad ir kokie
tvirti jie atrodytų. Visuomenės, bendruomenių, Bažnyčios, mokyklos
talka yra būtina sąlyga, kad stiprios šeimos politika taptų valstybinės
svarbos reikalu. Tad kviečiu į talką, sakė Rasa Juknevičienė.
© 2004 "XXI amžius"
|