„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.7 (44)

2004-iųjų liepos 16 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Aborto legalumo palaikymas
yra sunki nuodėmė

Mindaugas BUIKA

Naujasis St.Luiso arkivyskupas
Raimondas Berkas šiemet
per Petrines iš popiežiaus
Jono Pauliaus II priėmė
metropolito regalijas

Amerikiečių vyskupai vertina politikų nuostatas

Tarp katalikų vyskupų Jungtinėse Valstijose toliau vykstantys debatai dėl politikų neprileidimo prie šventosios Komunijos, jeigu jie nevykdo savo moralinių pareigų ginti negimusią gyvybę, sutampa su pastaruoju metu stiprėjančiu Bažnyčios hierarcho, ganytojo atsakomybės iškėlimu skelbiant tiesą ir palaikant bendrąjį gėrį. Apie tai iškalbingai byloja plataus dėmesio sulaukęs nuoseklaus gyvybės gynėjo St.Luiso (Misurio valstija) arkivyskupo Raimondo Berko straipsnis „Katalikai politikai ir vyskupai“, birželio pabaigoje paskelbtas JAV jėzuitų žurnale „America“, kuriame kaip tik kalbama apie šį iššūkį.

Arkivyskupas R.Berkas pažymi, kad ganytojo pastoracinių priemonių katalikų politikų atžvilgiu, kurie atlieka svarbiausią tarnybą visuomenei, jokiu būdu negalima vadinti neteisingu Bažnyčios kišimusi į politiką. „Vyskupas palieka katalikams politikams ir visiems kitiems politikams praktinius sprendimus, kaip yra geriausia pasitarnauti bendrajam gėriui“. Tačiau ši tarnyba apima kiekvieno individo – pirmiausia silpniausio ir labiausiai pažeidžiamo – gyvybės gynimą. Todėl parlamentaras, palaikydamas abortą legalizuojantį įstatymą, tai yra negindamas negimusio kūdikio gyvybės, nusižengia moralės įstatymui, pažeidžia bendrojo gėrio reikalavimus ir pagaliau išduoda rinkto pareigūno gautą pasitikėjimą.

Iš esmės toks politikas yra sunkioje nuodėmėje ir „vyskupas, jeigu jis tikrai rūpinasi tikinčiųjų kaimene, turi perspėti ir sudrausti kataliką politiką, kuris nukrypsta nuo Bažnyčios mokymo apie žmogiškosios gyvybės nepažeidžiamumą savo viešajame gyvenime“, pažymi arkivyskupas R.Berkas. Ganytojas čia visuomet turi omenyje gyvybės nuo pradėjimo momento „fundamentalųjį gėrį“, taip pat tai, kad minėtu savo skandalingu elgesiu – pateisindamas abortą – politikas, kaip visuomenės lyderis, gali patraukti kitus į šią sunkią nuodėmę ir sudaryti nuomonę, kad į Bažnyčios mokymą apie gyvybės nepažeidžiamumą galima žiūrėti „pro pirštus“, laukiant neva netrukus galimo jo pakeitimo.

Toliau arkivyskupas R.Berkas primena Bažnyčios mokymą apie Eucharistiją, kaip didžiausią gėrį, kuris yra „visų sakramentų kulminacija“ tikinčiojo tobuloje bendrystėje su Dievu. Todėl šventosios Komunijos priėmimui reikalinga atitinkama tikinčiojo dispozicija, apie ką kalba Kanonų teisės kodeksas (915 kanonas), popiežiaus Jono Pauliaus II mokymas (enciklika „Ecclesia de Eucharistia“), įvardijant Švč. Sakramento priėmimą nesant malonės būsenoje, kaip šventvagišką veiksmą. „Katalikų Bažnyčios katekizmas“, pasiremdamas Evangelijos mokymu (apaštalo šv. Pauliaus 1-asis laiškas Korinto bendruomenei), taip pat nurodo asmeniui su sunkia nuodėme pirmiausia atlikti išpažintį ir tik su Atgailos sakramento malone eiti prie Dievo stalo.

Ganytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad, neprileidimas prie Komunijos tų katalikų politikų, kurie nesilaiko Bažnyčios mokymo apie žmogiškosios gyvybės nepažeidžiamumą, nėra kokia nors „kanoninė sankcija“, bet tik įprastas sunkios nuodėmės pripažinimas, dėl ko netenkama teisės į Švč. Sakramentą. Panašiai, pavyzdžiui, yra su tais asmenimis, kurie išsiskiria – nors sakramentinė santuoka lieka galioti – ir sudaro naują civilinę santuoką, kurioje gyvenimas reiškia sunkios nuodėmės būseną. Arkivyskupas R.Berkas pastebi, jog pastaruoju metu į reikalavimą būti be sunkios nuodėmės priimant šv. Komuniją daugelis žiūri gana paviršutiniškai, ir tai tampa „kažkuo panašiu į įprastą socialinį veiksmą visų, dalyvaujančių šv. Mišiose“. Todėl neprileidimas prie šv. Komunijos ir priimamas kaip griežta bausmė ar sankcija, nors iš esmės tėra tik objektyvus pripažinimas apie sunkios nuodėmės padėtį.

Straipsnyje taip pat primenama, jog 915 kanonas nereikalauja, kad, prieš atsakant Švč. Sakramentą, „būtų įvertinta esama asmens sielos padėtis, ką gali padaryti vien tik Dievas“. Bažnytinė vadovybė turi tik pripažinti „objektyvų prieštaravimą tarp asmens išpažįstamo tikėjimo ir jo nuolatinių veiksmų, priešingų aiškiam Bažnyčios mokymui“, ypač jeigu apie tai jis buvo perspėtas. Pagaliau dėl klausimo, ar katalikas politikas, kuris nutolsta nuo Bažnyčios mokymo apie gyvybės nepažeidžiamumą, tikrai yra sunkios nuodėmės būsenoje, arkivyskupas R.Berkas primena tai, ką Bažnyčia vadina formaliu bendrininkavimu sunkios nuodėmės veiksme. Būtent taip atsitinka, kai katalikas politikas remia arba balsuoja už neteisingą įstatymą, leidžiantį negimusios gyvybės sunaikinimą.

Vertumo priimti šv. Komuniją bendrieji principai

Natūraliai kyla klausimas ir dėl pačių rinkėjų atsakomybės, kurie balsuoja už abortus palaikantį politiką, žinodami tokį jo nusistatymą. Štai gyvybės gynimo tema yra viena svarbiausių lapkričio pradžioje įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose ir kaip tik numatomas demokratų kandidatas į Baltuosius rūmus senatorius Džonas Keris rodo didelį liberalumą abortų bei kitais su morale susijusiais klausimais, nors skelbiasi esąs katalikas. Birželio pabaigoje duodamas interviu St.Luiso arkivyskupijos laikraščiui „St. Louis Review“ bei vietiniam radijui arkivyskupas R.Berkas, be užuolankų, nurodė, kad ir katalikai rinkėjai padaro sunkią nuodėmę, jeigu balsuoja už abortus remiantį kandidatą. Todėl taip balsavęs asmuo gali priimti šv. Komuniją tik po „tikros atgailos“ ir gavęs atleidimą po išpažinties atlikimo.

Arkivyskupas pastebėjo, jog rinkėjų padėtis yra kitokia nei politikų, kurie viešai išreiškia savo poziciją žmogiškosios gyvybės atžvilgiu. „Bet katalikai, kurie balsavimu palaiko abortus remiančius kandidatus, taip pat dalyvauja dideliame blogyje. Todėl jie turi parodyti širdies pasikeitimą ir sakramentinį susitaikymą arba susilaikyti nuo šv. Komunijos priėmimo“, - sakė arkivyskupas R.Berkas. Jis atmetė kaltinimus, kad tokiais komentarais vyskupai savotišku būdu dalyvauja rinkimų kampanijoje. „Aš nesu nei demokratas, nei respublikonas“, - kalbėjo arkivyskupas, atsisakydamas aptarti konkrečius kandidatus. Jis nurodė, jog tie, kurie priekaištauja vyskupams, kad jie neva yra palankesni respublikonų partijai – respublikonų kandidatas būsimuose rinkimuose dabartinis prezidentas Džordžas Bušas yra aiškus abortų priešininkas – iš tikrųjų „bando nutildyti ganytojus“ jų moraliniame mokyme.

Įsitraukęs į šią Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų diskusiją Šventojo Sosto Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris taip pat nurodė, kad balsuotojo nuodėmingumas priklauso no to, kokio tikslo skatinamas jis balsuoja už abortą remiantį kandidatą. Memorandume JAV vyskupams, kurio tekstas liepos 3 dieną buvo paskelbtas Italijoje leidžiamame žurnale „L’Espresso“, kardinolas J.Ratcingeris rašo, jog „katalikas būtų kaltas dėl formalaus bendrininkavimo blogyje ir nevertas šventosios Komunijos priėmimo, jeigu jis sąmoningai balsuoja už kandidatą būtent dėl to, kad šis kandidatas laikosi permisyvinės nuostatos aborto ir (arba) eutanazijos atžvilgiu“. Tačiau jeigu katalikas rinkėjas nepritaria kandidato liberaliam požiūriui į abortą (eutanaziją), bet balsuoja rinkimuose už šį kandidatą dėl kitų priežasčių, tai jo bendradarbiavimas blogyje bus atitinkama proporcija, ne toks žymus, ir balsavimas už šį kandidatą nelaikytinas sunkia nuodėme.

Savo memorandume kardinolas J.Ratcingeris pažymi, jog kiekvienas katalikas turi rodyti didesnį sąmoningumą Švč. Sakramento atžvilgiu ir spręsti apie savo vertingumą priimti šv. Komuniją pagal Bažnyčios nustatytus objektyvius kriterijus. Tarp kitų klausimų, kuriuos savo sąžinėje turi iškelti tikintysis, yra „buvimas visiškoje bendrystėje su Katalikų Bažnyčia“, „pasirengimas bent vienos valandos pasninkui“, išrišimas iš sunkios nuodėmės kaltės su atitinkamos atgailos atlikimu. Dabar tapusi įprasta praktika, kada kiekvienas šv. Mišių dalyvis, be jokio skirtumo dėl jo dvasinės būsenos ar nuodėmingumo, stengiasi priimti šv. Komuniją, „yra piktnaudžiavimas, kuris turi būti ištaisytas“, pažymi kardinolas J.Ratcingeris, nurodydamas į šiuo klausimu neseniai paskelbtą Vatikano dokumentą „Redemptionis Sacramentum“.

Įvertindami savo vertingumą priimti šv.Komuniją, visi katalikai turi pripažinti Bažnyčios mokymą, kad „abortas ir eutanazija yra sunki nuodėmė“, ir čia bendrininkavimas visiškai negalimas. Krikščionys savo sąžine turi suvokti aiškią pareigą priešintis minėtoms praktikoms, „net jeigu jas leidžia civilinis įstatymas, kuris yra priešingas Dievo įstatymui“. Kardinolas J.Ratcingeris pažymėjo, kad aborto ir eutanazijos moralinio blogio svorio negalima lyginti, pavyzdžiui, su mirties bausme arba karu. Bažnyčia ragina civilinę valdžią siekti taikos bei rodyti tam tikrą diskretinį gailestingumą nusikaltėliams, tačiau agresijos atveju tenka imtis ginklo, taip pat ir mirties bausmė Katalikų Bažnyčios mokyme nėra galutinai atšaukta. Tuo tarpu abortas ir eutanazija, kaip nekaltas gyvybės sunaikinimas, visiškai nėra pateisinimai, ir bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendrininkavimas užtraukia sunkią nuodėmę.

Tokiais atvejais, kai asmuo rodo formalų bendrininkavimą (kataliko politiko atveju, jeigu jis veda kampaniją už aborto bei eutanazijos legalumą bei balsuoja arba remia šio įstatymo veikimą), „ganytojas turėtų susitikti su juo, susipažinti su Bažnyčios mokymu, informuoti apie negalėjimą dalyvauti šventojoje Komunijoje, kol nebus pakeista jo objektyvi sunkios nuodėmės padėtis“. Jeigu šios įspėjamosios priemonės nėra veiksmingos ir minėtas asmuo toliau atkakliai laikosi savo nuostatų pareiškimuose bei veiksmuose, tuo pat metu pats nesusilaikydamas nuo šv. Komunijos priėmimo, tuomet Švč. Sakramento teikėjas privalo jį nušalinti nuo dalyvavimo Eucharistijoje. Pareiškimo pabaigoje kardinolas dar kartą primena, kad „šis sprendimas … nėra sankcija arba bausmė“, bet atitinkamas ganytojo „reagavimas į asmens viešą nevertingumą priimti šventąją Komuniją dėl objektyvios nuodėmės padėties“.

* * *

Birželio viduryje Denveryje (Kolorado valstija) vykusiame JAV vyskupų konferencijos pilnaties posėdyje ganytojai beveik vienbalsiai priėmė pareiškimą „Katalikai politiniame gyvenime“, kuriame taip pat pripažino, kad aborto atlikimas arba valingas bendrininkavimas šiuose veiksmuose sąlygoja sunkios nuodėmės kaltę ir tuo pačiu atskyrimą nuo Dievo malonės. Kartu jie nurodė, jog sprendimas dėl neprileidimo prie šventosios Komunijos tų katalikų politikų, kurie taip bendrininkauja blogyje, rodydami viešą paramą aborto legalumui, priklauso konkrečiam vyskupui, kuris turi veikti „darnoje su nustatytais kanoniniais ir pastoraciniais principais“. JAV katalikų žinių agentūros CNS pranešime, pasiremiant Vatikano šaltiniais, nurodoma, jog kardinolas J.Ratcingeris savuoju memorandumu taip pat nenorėjo daryti spaudimo amerikiečiams vyskupams. Jis tik priminė tuos principus, kurie atitinkamomis sąlygomis sudaro galimybę ganytojams daryti „išmintingus sprendimus“. Tą kardinolas J.Ratcingeris patvirtino liepos 9 dienos laiške Vašingtono arkivyskupui kardinolui Teodorui Makarikui, pažymėdamas, jog JAV episkopato priimtas minėtas dokumentas „Katalikai politiniame gyvenime“ yra visiškoje darnoje su Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovo memorandume išdėstytomis mintimis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija