Aborto legalumo palaikymas
yra sunki nuodėmė
Mindaugas BUIKA
|
Naujasis St.Luiso arkivyskupas
Raimondas Berkas šiemet
per Petrines iš popiežiaus
Jono Pauliaus II priėmė
metropolito regalijas
|
Amerikiečių vyskupai vertina politikų nuostatas
Tarp katalikų vyskupų Jungtinėse Valstijose toliau
vykstantys debatai dėl politikų neprileidimo prie šventosios Komunijos,
jeigu jie nevykdo savo moralinių pareigų ginti negimusią gyvybę,
sutampa su pastaruoju metu stiprėjančiu Bažnyčios hierarcho, ganytojo
atsakomybės iškėlimu skelbiant tiesą ir palaikant bendrąjį gėrį.
Apie tai iškalbingai byloja plataus dėmesio sulaukęs nuoseklaus
gyvybės gynėjo St.Luiso (Misurio valstija) arkivyskupo Raimondo
Berko straipsnis Katalikai politikai ir vyskupai, birželio pabaigoje
paskelbtas JAV jėzuitų žurnale America, kuriame kaip tik kalbama
apie šį iššūkį.
Arkivyskupas R.Berkas pažymi, kad ganytojo pastoracinių
priemonių katalikų politikų atžvilgiu, kurie atlieka svarbiausią
tarnybą visuomenei, jokiu būdu negalima vadinti neteisingu Bažnyčios
kišimusi į politiką. Vyskupas palieka katalikams politikams ir
visiems kitiems politikams praktinius sprendimus, kaip yra geriausia
pasitarnauti bendrajam gėriui. Tačiau ši tarnyba apima kiekvieno
individo pirmiausia silpniausio ir labiausiai pažeidžiamo gyvybės
gynimą. Todėl parlamentaras, palaikydamas abortą legalizuojantį
įstatymą, tai yra negindamas negimusio kūdikio gyvybės, nusižengia
moralės įstatymui, pažeidžia bendrojo gėrio reikalavimus ir pagaliau
išduoda rinkto pareigūno gautą pasitikėjimą.
Iš esmės toks politikas yra sunkioje nuodėmėje
ir vyskupas, jeigu jis tikrai rūpinasi tikinčiųjų kaimene, turi
perspėti ir sudrausti kataliką politiką, kuris nukrypsta nuo Bažnyčios
mokymo apie žmogiškosios gyvybės nepažeidžiamumą savo viešajame
gyvenime, pažymi arkivyskupas R.Berkas. Ganytojas čia visuomet
turi omenyje gyvybės nuo pradėjimo momento fundamentalųjį gėrį,
taip pat tai, kad minėtu savo skandalingu elgesiu pateisindamas
abortą politikas, kaip visuomenės lyderis, gali patraukti kitus
į šią sunkią nuodėmę ir sudaryti nuomonę, kad į Bažnyčios mokymą
apie gyvybės nepažeidžiamumą galima žiūrėti pro pirtus, laukiant
neva netrukus galimo jo pakeitimo.
Toliau arkivyskupas R.Berkas primena Bažnyčios
mokymą apie Eucharistiją, kaip didžiausią gėrį, kuris yra visų
sakramentų kulminacija tikinčiojo tobuloje bendrystėje su Dievu.
Todėl šventosios Komunijos priėmimui reikalinga atitinkama tikinčiojo
dispozicija, apie ką kalba Kanonų teisės kodeksas (915 kanonas),
popiežiaus Jono Pauliaus II mokymas (enciklika Ecclesia de Eucharistia),
įvardijant Švč. Sakramento priėmimą nesant malonės būsenoje, kaip
šventvagišką veiksmą. Katalikų Bažnyčios katekizmas, pasiremdamas
Evangelijos mokymu (apaštalo šv. Pauliaus 1-asis laiškas Korinto
bendruomenei), taip pat nurodo asmeniui su sunkia nuodėme pirmiausia
atlikti išpažintį ir tik su Atgailos sakramento malone eiti prie
Dievo stalo.
Ganytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad, neprileidimas
prie Komunijos tų katalikų politikų, kurie nesilaiko Bažnyčios mokymo
apie žmogiškosios gyvybės nepažeidžiamumą, nėra kokia nors kanoninė
sankcija, bet tik įprastas sunkios nuodėmės pripažinimas, dėl ko
netenkama teisės į Švč. Sakramentą. Panašiai, pavyzdžiui, yra su
tais asmenimis, kurie išsiskiria nors sakramentinė santuoka lieka
galioti ir sudaro naują civilinę santuoką, kurioje gyvenimas reiškia
sunkios nuodėmės būseną. Arkivyskupas R.Berkas pastebi, jog pastaruoju
metu į reikalavimą būti be sunkios nuodėmės priimant šv. Komuniją
daugelis žiūri gana paviršutiniškai, ir tai tampa kažkuo panašiu
į įprastą socialinį veiksmą visų, dalyvaujančių šv. Mišiose. Todėl
neprileidimas prie šv. Komunijos ir priimamas kaip griežta bausmė
ar sankcija, nors iš esmės tėra tik objektyvus pripažinimas apie
sunkios nuodėmės padėtį.
Straipsnyje taip pat primenama, jog 915 kanonas
nereikalauja, kad, prieš atsakant Švč. Sakramentą, būtų įvertinta
esama asmens sielos padėtis, ką gali padaryti vien tik Dievas.
Bažnytinė vadovybė turi tik pripažinti objektyvų prieštaravimą
tarp asmens išpažįstamo tikėjimo ir jo nuolatinių veiksmų, priešingų
aiškiam Bažnyčios mokymui, ypač jeigu apie tai jis buvo perspėtas.
Pagaliau dėl klausimo, ar katalikas politikas, kuris nutolsta nuo
Bažnyčios mokymo apie gyvybės nepažeidžiamumą, tikrai yra sunkios
nuodėmės būsenoje, arkivyskupas R.Berkas primena tai, ką Bažnyčia
vadina formaliu bendrininkavimu sunkios nuodėmės veiksme. Būtent
taip atsitinka, kai katalikas politikas remia arba balsuoja už neteisingą
įstatymą, leidžiantį negimusios gyvybės sunaikinimą.
Vertumo priimti šv. Komuniją bendrieji principai
Natūraliai kyla klausimas ir dėl pačių rinkėjų
atsakomybės, kurie balsuoja už abortus palaikantį politiką, žinodami
tokį jo nusistatymą. Štai gyvybės gynimo tema yra viena svarbiausių
lapkričio pradžioje įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose ir
kaip tik numatomas demokratų kandidatas į Baltuosius rūmus senatorius
Džonas Keris rodo didelį liberalumą abortų bei kitais su morale
susijusiais klausimais, nors skelbiasi esąs katalikas. Birželio
pabaigoje duodamas interviu St.Luiso arkivyskupijos laikraščiui
St. Louis Review bei vietiniam radijui arkivyskupas R.Berkas,
be užuolankų, nurodė, kad ir katalikai rinkėjai padaro sunkią nuodėmę,
jeigu balsuoja už abortus remiantį kandidatą. Todėl taip balsavęs
asmuo gali priimti šv. Komuniją tik po tikros atgailos ir gavęs
atleidimą po išpažinties atlikimo.
Arkivyskupas pastebėjo, jog rinkėjų padėtis yra
kitokia nei politikų, kurie viešai išreiškia savo poziciją žmogiškosios
gyvybės atžvilgiu. Bet katalikai, kurie balsavimu palaiko abortus
remiančius kandidatus, taip pat dalyvauja dideliame blogyje. Todėl
jie turi parodyti širdies pasikeitimą ir sakramentinį susitaikymą
arba susilaikyti nuo šv. Komunijos priėmimo, - sakė arkivyskupas
R.Berkas. Jis atmetė kaltinimus, kad tokiais komentarais vyskupai
savotišku būdu dalyvauja rinkimų kampanijoje. Aš nesu nei demokratas,
nei respublikonas, - kalbėjo arkivyskupas, atsisakydamas aptarti
konkrečius kandidatus. Jis nurodė, jog tie, kurie priekaištauja
vyskupams, kad jie neva yra palankesni respublikonų partijai respublikonų
kandidatas būsimuose rinkimuose dabartinis prezidentas Džordžas
Bušas yra aiškus abortų priešininkas iš tikrųjų bando nutildyti
ganytojus jų moraliniame mokyme.
Įsitraukęs į šią Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų
diskusiją Šventojo Sosto Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas
kardinolas Jozefas Ratcingeris taip pat nurodė, kad balsuotojo nuodėmingumas
priklauso no to, kokio tikslo skatinamas jis balsuoja už abortą
remiantį kandidatą. Memorandume JAV vyskupams, kurio tekstas liepos
3 dieną buvo paskelbtas Italijoje leidžiamame žurnale LEspresso,
kardinolas J.Ratcingeris rašo, jog katalikas būtų kaltas dėl formalaus
bendrininkavimo blogyje ir nevertas šventosios Komunijos priėmimo,
jeigu jis sąmoningai balsuoja už kandidatą būtent dėl to, kad šis
kandidatas laikosi permisyvinės nuostatos aborto ir (arba) eutanazijos
atžvilgiu. Tačiau jeigu katalikas rinkėjas nepritaria kandidato
liberaliam požiūriui į abortą (eutanaziją), bet balsuoja rinkimuose
už šį kandidatą dėl kitų priežasčių, tai jo bendradarbiavimas blogyje
bus atitinkama proporcija, ne toks žymus, ir balsavimas už šį kandidatą
nelaikytinas sunkia nuodėme.
Savo memorandume kardinolas J.Ratcingeris pažymi,
jog kiekvienas katalikas turi rodyti didesnį sąmoningumą Švč. Sakramento
atžvilgiu ir spręsti apie savo vertingumą priimti šv. Komuniją pagal
Bažnyčios nustatytus objektyvius kriterijus. Tarp kitų klausimų,
kuriuos savo sąžinėje turi iškelti tikintysis, yra buvimas visiškoje
bendrystėje su Katalikų Bažnyčia, pasirengimas bent vienos valandos
pasninkui, išrišimas iš sunkios nuodėmės kaltės su atitinkamos
atgailos atlikimu. Dabar tapusi įprasta praktika, kada kiekvienas
šv. Mišių dalyvis, be jokio skirtumo dėl jo dvasinės būsenos ar
nuodėmingumo, stengiasi priimti šv. Komuniją, yra piktnaudžiavimas,
kuris turi būti ištaisytas, pažymi kardinolas J.Ratcingeris, nurodydamas
į šiuo klausimu neseniai paskelbtą Vatikano dokumentą Redemptionis
Sacramentum.
Įvertindami savo vertingumą priimti šv.Komuniją,
visi katalikai turi pripažinti Bažnyčios mokymą, kad abortas ir
eutanazija yra sunki nuodėmė, ir čia bendrininkavimas visiškai
negalimas. Krikščionys savo sąžine turi suvokti aiškią pareigą priešintis
minėtoms praktikoms, net jeigu jas leidžia civilinis įstatymas,
kuris yra priešingas Dievo įstatymui. Kardinolas J.Ratcingeris
pažymėjo, kad aborto ir eutanazijos moralinio blogio svorio negalima
lyginti, pavyzdžiui, su mirties bausme arba karu. Bažnyčia ragina
civilinę valdžią siekti taikos bei rodyti tam tikrą diskretinį gailestingumą
nusikaltėliams, tačiau agresijos atveju tenka imtis ginklo, taip
pat ir mirties bausmė Katalikų Bažnyčios mokyme nėra galutinai atšaukta.
Tuo tarpu abortas ir eutanazija, kaip nekaltas gyvybės sunaikinimas,
visiškai nėra pateisinimai, ir bet koks tiesioginis ar netiesioginis
bendrininkavimas užtraukia sunkią nuodėmę.
Tokiais atvejais, kai asmuo rodo formalų bendrininkavimą
(kataliko politiko atveju, jeigu jis veda kampaniją už aborto bei
eutanazijos legalumą bei balsuoja arba remia šio įstatymo veikimą),
ganytojas turėtų susitikti su juo, susipažinti su Bažnyčios mokymu,
informuoti apie negalėjimą dalyvauti šventojoje Komunijoje, kol
nebus pakeista jo objektyvi sunkios nuodėmės padėtis. Jeigu šios
įspėjamosios priemonės nėra veiksmingos ir minėtas asmuo toliau
atkakliai laikosi savo nuostatų pareiškimuose bei veiksmuose, tuo
pat metu pats nesusilaikydamas nuo šv. Komunijos priėmimo, tuomet
Švč. Sakramento teikėjas privalo jį nušalinti nuo dalyvavimo Eucharistijoje.
Pareiškimo pabaigoje kardinolas dar kartą primena, kad šis sprendimas
nėra sankcija arba bausmė, bet atitinkamas ganytojo reagavimas
į asmens viešą nevertingumą priimti šventąją Komuniją dėl objektyvios
nuodėmės padėties.
* * *
Birželio viduryje Denveryje (Kolorado valstija)
vykusiame JAV vyskupų konferencijos pilnaties posėdyje ganytojai
beveik vienbalsiai priėmė pareiškimą Katalikai politiniame gyvenime,
kuriame taip pat pripažino, kad aborto atlikimas arba valingas bendrininkavimas
šiuose veiksmuose sąlygoja sunkios nuodėmės kaltę ir tuo pačiu atskyrimą
nuo Dievo malonės. Kartu jie nurodė, jog sprendimas dėl neprileidimo
prie šventosios Komunijos tų katalikų politikų, kurie taip bendrininkauja
blogyje, rodydami viešą paramą aborto legalumui, priklauso konkrečiam
vyskupui, kuris turi veikti darnoje su nustatytais kanoniniais
ir pastoraciniais principais. JAV katalikų žinių agentūros CNS
pranešime, pasiremiant Vatikano šaltiniais, nurodoma, jog kardinolas
J.Ratcingeris savuoju memorandumu taip pat nenorėjo daryti spaudimo
amerikiečiams vyskupams. Jis tik priminė tuos principus, kurie atitinkamomis
sąlygomis sudaro galimybę ganytojams daryti išmintingus sprendimus.
Tą kardinolas J.Ratcingeris patvirtino liepos 9 dienos laiške Vašingtono
arkivyskupui kardinolui Teodorui Makarikui, pažymėdamas, jog JAV
episkopato priimtas minėtas dokumentas Katalikai politiniame gyvenime
yra visiškoje darnoje su Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovo memorandume
išdėstytomis mintimis.
© 2004 "XXI amžius"
|