Gausioms ðeimoms –
Australijos lietuvio parama

Jonas Petras Kedys

Australijoje gyvenantis, bet Lietuvoje daþnai besilankantis Jonas Petras Kedys susirûpinæs lietuviø tautos iðlikimu. Jis pastebi, kad per pastaruosius dvylika metø Lietuvoje gimimø skaièius atsilieka nuo mirimø skaièiaus, t.y. tauta palengva mirðta. Stengdamasis bent kiek sumaþinti tautai iðkilusià demografinæ grësmæ, prieð deðimt metø Australijos lietuvis nusprendë ið savo nedidelio per gyvenimà sukaupto turto paremti gausias ðeimas. J.P.Kedys yra baigæs ekonomikos ir miðkininkystës mokslus, ir tie du ágyti diplomai neleidþia jam ramiai þiûrëti á skurstanèià ir nykstanèià tautà. Ðiemet jis vël naujai skelbia gausiø ðeimø apdovanojimà. Kaip ir kasmet (tai vyksta jau septinti metai), pagal atrinktus kriterijus J.P.Kedys paremia dviem tûkstanèiais litø deðimt ðeimø, auginanèiø ne maþiau nei deðimt vaikø. (Ðalia ádedame skelbimà apie ðià J.P.Kedþio idealistinæ priemonæ ir reikalavimus jai.)

J.P.Kedys yra buvæs ir dar dabar lieka aktyviu þmogumi, nors tik prieð mënesá, birþelio 15-àjà, yra atðventæs savo 90 metø sukaktá. Prieð deðimt metø, 1994-aisiais, jis Australijoje parengë ir Lietuvoje iðleido istorinæ dokumentinæ knygà „Terorizuojama ir naikinama Lietuva. 1938-1991”, kurioje sudëta daugiausia jo paties, taip pat ir keleto kitø autoriø su okupacija susietø straipsniø. Pernai, t.y. 2003 metais, vël Lietuvoje iðleido naujà knygà – savo ir kitø autoriø straipsniø rinkiná „Ðeima – Tauta – Valstybë”, kurio jau vien pavadinimas pasako apie autoriaus, kartu ir redaktoriaus, pasirinktø temø platumà. Savo publicistiná redaktoriaus darbà J.P.Kedys dirbo ir tolimojoje já priglaudusá Australijoje, kur Sidnëjuje daugelá metø leido þurnalà „News Digest-International”. Bet ir prieðkario Nepriklausomoje Lietuvoje jis suspëjo dirbti spaudoje – jo publikacijas skaitë „Lietuvos aido”, „Trimito”, „Lietuvos þiniø” skaitytojai. Be minëto anglø kalba 1963-1992 metais leisto þurnalo, J.P.Kedys raðydavo dar ir iðeivijos (daugiausia JAV, Didþiosios Britanijos, Australijos) spaudai. Ir dabar, bûdamas garbaus amþiaus, yra blaivaus proto, siekiàs aktyviai veikti visuomenës labui, kupinas idëjø ir sumanymø.

Gaila, kad ne á visus jo pasiûlymus ir pageidavimus atsiliepia ir juos priima Lietuvos visuomenë. J.P.Kedys sielojasi, kad pernai, susitarus su Kauno savivaldybës aukðtu valdininku dël salës jo knygai pristatyti, kartu buvo tartasi knygos recenzijà pristatyti ir kuriame nors Kaune leidþiamame laikraðtyje (jis netgi konkreèiai nurodë „XXI amþiø”). Valdininkas pasakë, kad savivaldybë savo skelbimus (aiðku, mokant) skelbia „Kauno dienoje”, todël ir J.P.Kedys turás neðti savo knygà ten ir praðyti malonës. Taèiau valdininko nurodytas þurnalistas net nepaþvelgë á knygà „Ðeima – Tauta – Valstybë” ir nieko neatsakë á jo praðymà pateikti „Kauno dienoje” recenzijà. Kurá laikà jis dar tikëjosi pamatysiàs kokià nors uþuominà apie savo knygà, taèiau veltui. Gráþæs á Australijà, paraðë laiðkà redaktorei, iðsakydamas savo nuoskaudà, taèiau ir vël jokio atsipraðymo ar bent atsakymo nesulaukë. Taip Australijos lietuvis, besirûpinantis tautos iðlikimu, suprato, kad jo knygà, kaip jis pats sako, „Kauno diena” boikotuoja.

Kaip J.P.Kedys aiðkina savo sumanytà idealistinæ akcijà remti daugiavaikes ðeimas? Ta mintis jam kilo pirmàkart po ilgo gyvenimo emigracijoje 1992 metais apsilankius Lietuvoje. Pamatæs, kad gimtinëje gimdoma labai maþai vaikø (daþniausiai, jo pastebëjimais, ðeima turi tik po vienà vaikà, o, pavyzdþiui, tris vaikus augina tik labai reta ðeima), kad jaunimui labiau rûpi tik seksas, bet ne svarbiausias ðeimos tikslas – vaikø gimdymas ir auklëjimas, kad drastiðkai maþëja vedybø, J.P.Kedys nusprendë savo „turtelá” (taip jis vadina savo santaupas) paskirti „Lietuvos tautiniams tikslams” – finansiðkai paremti gausias ðeimas. „Juk mes visi pasisakome uþ nepriklausomybæ, uþ valstybës egzistavimà, bet kaip konkreèiai tà árodyti? Nusprendþiau savo turtelá panaudoti ne tik giminëms ar paþástamiems paremti, bet ir skurstanèiai tautai, t.y. tautiniams tikslams. Juk jau dvylika metø, kai mirðtanèiøjø Lietuvoje daugiau nei gimstanèiøjø. Vadinasi, Lietuvai gresia išmirimas ir tuo nesirûpina nei Prezidentas, nei Premjeras, nei Seimas”, – susirûpinæs aiðkina J.P.Kedys. „Jau deðimt metø savo santaupas skiriu gausioms ðeimoms paremti. Pirmus metus gausiø ðeimø apdovanojimo ceremonijà rengdavau Vilniuje, bet supratæs, kad klaipëdieèiams ar suvalkieèiams (pats esu kilæs nuo Sasnavos, Marijampolës apskrities) á Vilniø vykti yra tolokai, nusprendþiau jà rengti Kaune, á kur atvykti daug kam patogiau. Að juk turiu ekonomikos mokslø diplomà, tad turiu màstyti ekonomiðkai”, – savo mintis dësto prieð mënesá garbingà jubiliejø atðventæs Australijos lietuvis, iðtikimas Lietuvos patriotas. Jau keletà metø J.P.Kedys susitaria su Kauno savivaldybe dël salës, kur ir susirenka jo apdovanojamos daugiavaikës ðeimos. Kartu jis dþiaugiasi, kad jo idëjoms labai pritaria monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kuris suteikia jam pastogæ ilgos vieðnagës Lietuvoje metu ir dalijasi savo negausiu maistu. Pas monsinjorà Australijos lietuvis susitinka daug ir kitø garbingø þmoniø, net ir ið Amerikos ar Europos. O ypaè ið Lietuvos. Bendraudamas su gyvenime daug patyrusiu mons. A.Svarinsku ir jo sveèiais, lietuvis ið Australijos dar geriau paþásta Lietuvos gyvenimà, tad tas dar labiau nuteikia já aukotis tëvynainiø labui.

© 2004 "XXI amþius"