Alkoholizmo padariniai socialinėje aplinkoje
Marytė GUSTAINIENĖ
XXI amžius yra technologinių naujovių, kompiuterizacijos,
modernėjančios visuomenės laikotarpis, tačiau į gyvenimo realijas
skverbiasi alkoholizmas, narkotikai. Šios negatyviosios vertybės
gali pražudyti jauno žmogaus dvasią ir užkirsti visus kelius į tobulėjimą.
Visuomenė palengva tampa ydinga ir serganti dvasine liga.
Alkoholizmas vienas iš neigiamų kelių, kuriuo
labai dažnai pasuka ir šiuolaikiniai jauni žmonės, net vaikai. Sunku
pasakyti, kada ir kaip buvo sumanytas stipresnių svaigalų varymo
procesas. Greičiausiai tai buvo atsitiktinumas. Buvo pastebėta,
kad pastovėjusiuose tropikų saulėje vyno induose atsiranda lašų,
svaiginančių kur kas labiau nei pats gėrimas iš ąsočio.
Alkoholio vartojimą psichologiškai galima motyvuoti
tuo, kad jis, geriamas nedidelėmis dozėmis, atpalaiduoja, ramina
nervus, pakelia nuotaiką. Tuo pat metu vyno dvasia yra visų alkoholio
sukeliamų blogybių pradžia. Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia ne
tik pavienių žmonių, bet ir ištisų tautų degradavimą, išsigimimą
ar išnykimą. Ugninis vanduo padėjo europiečiams užkariauti Šiaurės
Ameriką, nes vietiniai indėnai pasirodė esą neatsparūs alkoholiui
ir labai greitai prasigerdavo.
M.Valančiaus blaivystės draugijos buvo pirmieji
šviesūs daigai tamsioje Lietuvos dirvoje, nes į visišką degradaciją
palinkusi liaudis būtų praradusi tautiškumą, dorą, skaistybę. Vyskupas
M.Valančius dėl girtavimo pirmiausia smerkė lietuves motinas, kurios
jau nuo vaikystės įdiegia vaikams pomėgį gerti. XIX a. pabaigoje
tokių motinų buvo, bet labai mažai. Šiandien, kai gyvename šviesių
laikų ir taikos metais, girtuoklystė pasiekė savo apogėjų. Geria
ne tik vyrai, bet juos lenkia net moterys, jaunos gražios merginos,
paaugliai, į ligonines pakliūva degtine apsinuodiję vaikai.
Šiandieninėje Lietuvoje padaugėjo skyrybų, gyvenama
dėl malonumo (renkamasi partnerį, o ne vaikams tėvą), sekso vergijon
pakliūva jaunos mergaitės, nes alkoholis valdo jauną sielą, protą,
jausmus. Šeimos išyra, nes daugėja neištikimybės atvejų, kur pagrindinė
priežastis dažniausiai būna alkoholis. Apsvaigęs žmogus eina ieškoti
kitokių malonumų ir praranda tą pagrindą, kurį sukūrė: netenka žmonos,
vaikų, artimų žmonių.
Žmonės tampa alkoholikais dėl įvairių priežasčių.
Dažnai sakoma, kad stikliuko griebiamasi dėl šeimyninių problemų,
išgyventų traumų, dėl malonumo pasibūti su draugais ir pan. Psichologai
teigia, kad geriama dėl nervinės įtampos, nemokėjimo atsipalaiduoti,
nuolatinės įtampos. Manoma, kad alkoholizmas yra ir genetiškai paveldimas.
Mokslininkai teigia, kad alkoholio potraukį suformuoja
vaiko ir paauglio aplinka. Jeigu vaikas auga šeimoje, kurioje vienas
iš tėvų serga pradine alkoholizmo stadija, bet dar nėra praradęs
įtakos ir autoriteto, tai labai tikėtina, kad vaikas įgis polinkį
į alkoholį. Jis anksti pradės ragauti alkoholinius gėrimus ir netrukus
gali tapti alkoholiku.
Tyrinėtojai, ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių,
kurios paauglystės arba brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios
negalės eigą, labai daug dėmesio skiria tam, kaip buvo ugdoma ligonio
asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančio individo
pažiūrą į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir pačią
asmenybę. Nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs
į alkoholį.
Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina,
kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių,
kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas
nevisavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugebėjimas
bendrauti su kitais žmonėmis. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas
lepinimas arba griežtumas palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu,
ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios
į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių
pastangų.
Medicinos literatūroje galima rasti daug pavyzdžių,
kai menkiausia alkoholio doze vaikai yra labai sunkiai apsinuodiję.
Žindomam kūdikiui net spirito kompresas gali būti pavojingas gyvybei.
Vaikams alkoholį vartoti pavojinga ne vien dėl netiesioginių nepageidaujamų
padarinių, bet ir dėl galimybės dvasiškai ir fiziškai sužaloti sveikatą.
Valią stiprina natūralios ir antgamtinės priemonės,
kas padeda išsaugoti ar atgauti dvasinę pusiausvyrą ir skaistybę.
Svarbus yra jausmų ir dvasios, budrumo ir išmintingumo ugdymas,
siekiant išvengti progų nusidėti, gėdos jausmo puoselėjimas, saikas
malonumams, sveikos progos švęsti (be alkoholio), uoli malda. Bažnyčia
pirmiausia moko vertinti skaistybės dorybę ir jos švytintį spindesį.
Ji išaukština žmogaus orumą ir yra prielaida tikrajai, kilniadvasiškai,
pasiaukojamai, kitą žmogų gerbiančiai meilei.
Mūsų šeimose labai dažnai moterys nebeturi ramybės,
vaikai bijo girtaujančio ir siautėjančio tėvo. Policijos pareigūnams
nėra naujiena šeimų barniai arba net ir šeimomis tik vadinamų partnerių
nesutarimai. Tokie atvejai tampa mūsų gyvenimo kasdienybe.
Girtavimo ir alkoholizmo plitimą daugiausia sąlygoja
socialiniai veiksniai: valstybės požiūris į alkoholį, individo visuomeninė
ir šeimyninė padėtis, jo materialinė gerovė, išsilavinimas, etninė
ir religinė priklausomybė. Kuo visuomenė nuolaidesnė girtavimui,
tuo daugiau atsiranda girtuoklių ir alkoholikų.
Alkoholizmas dažnai laikomas ir skurdo palydovu
geriama iš nevilties, kad sunku gyventi, kad neturima darbo ir
t.t.. Tačiau vokiečių mokslininkai nustatė, kad, kylant ekonominei
gerovei, labiau piktnaudžiaujama alkoholiu. Ekonomiškai išsivysčiusių
šalių patirtis rodo, kad šis dėsningumas veikia ir šiais laikais.
Beveik kiekvieną savaitę spaudoje ir per televiziją
pasirodo pranešimų apie tėvų ir globėjų žiauriai sumuštus vaikus.
Dažniausiai taip pasielgia nuo alkoholio apkvaitę suaugusieji. Vaiko
teisių tarnyboms, bandančioms apginti nepilnamečius nuo smurto ir
skurdo, veiklos netrūksta. Vaikų teisių tarnybos daugiausia turi
reikalų su girtuokliaujančiose šeimose paliktais be priežiūros vaikais,
kurie patiria didžiules psichologinio pobūdžio traumas. Degraduojančių
suaugusiųjų aplinkoje augantys mažamečiai nuolat žalojami amoralaus
elgesio.
Išeities iš tokios padėties pradėta ieškoti jau
seniai. Įsteigtos Anoniminių alkoholikų grupės, kuriose lankosi
ir gražiai bendrauja žmonės, suvokę, jog gali prarasti artimiausius
ir brangiausius žmones, nes labai įniko į stikliuką. Anoniminių
alkoholikų grupėse nariai bendrauja, guodžia vienas kitą, išsipasakoja,
maloniai leidžia laisvalaikį, mokosi švęsti be alkoholio.
Anoniminių alkoholikų grupes steigia ir bažnytinės
bendruomenės. Joms rūpi atvesti paklydusią avelę į doros kelią.
Kaune, Palaimintojo Jurgio Matulaičio vienuolyno teritorijoje, veikia
anoniminių alkoholikų grupė Pastogė. Ten gražiai bendrauja tie,
kurie nusprendė keisti savo kasdienį tamsų gyvenimą į maldą ir ramybę.
Kaune ypač efektyviai veikia Dienos centrai, kuriuose maisto ir
šilumos gauna šimtai Kauno asocialių ir vargingai gyvenančių šeimų
vaikų. Socialiniai darbuotojai tikrai turi nemažai darbo. Jiems
tenka ne tik psichologo, bet ir gero draugo, patarėjo, net guodėjo
vaidmuo. Vaikams reikia šviesios vaikystės, bet girtuokliai tėvai
jos nepajėgia sukurti. Kultūros daigeliai nyksta tuščioje ir bedvasėje
aplinkoje. Namai tampa nykūs ir tušti, nejaukūs, nemalonūs.
Šiuo mūsų visuomenės gyvavimo laikotarpiu daugiausia
šeimai ir pačiam žmogui gali padėti esminis raginimas visiškai atsisakyti
alkoholio, rūpintis visiška blaivybe, įtvirtinti sąžiningo darbo
prestižą. Kiekvienos šeimos svarbiausias tikslas turėtų būti išauginti
ir išauklėti gerais žmonėmis ir visavertėmis asmenybėmis savo vaikus.
Tik tvirta šeima yra toji garantija, kuri padeda išlavinti kūrybinius
sugebėjimus, tiesiogiai siejasi su asmenybės doroviniu patikimumu.
© 2004 "XXI amžius"
|