„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (46)

2004-iųjų rugsėjo 10 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Narkomanija – šių dienų jaunimo rykštė

Marytė GUSTAINIENĖ,

Kauno V.Kudirkos vidurinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Narkomanija – viena didžiausių blogybių, tykančių šių dienų jaunimo. Ji ypač paplito per pastaruosius kelerius metus, kai ypač padaugėjo narkomanų ir juos platinančių prekeivių. Žinoma, narkotikų apyvarta yra viena pelningiausių nelegalaus verslo šakų. Tačiau pastebėtina, kad narkomanija sąlygoja daugybę kitų neigiamų reiškinių visuomenėje – nusikalstamumą, pavojingų ligų plitimą ir pan. Pavyzdžiui, iš spaudoje pateikiamų policijos suvestinių pastebima, kad Lietuvoje didėja narkomanijos problema. Šalyje 2001 metais už nelegalią narkotikų apyvartą iškeltos 1039 baudžiamosios bylos. Šis skaičius sudaro 1,3 proc. visų Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų. Didžiausias užregistruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius Vilniuje – 365 ir Klaipėdoje – 168. Šiuose miestuose paklausą turi brangesni narkotikai (heroinas, amfetaminas, kokainas). Tai lemia didelis gyventojų, pramogų vietų skaičius, aukštesnis nei kituose miestuose pragyvenimo lygis.

Pagal amžiaus grupes labiausiai nusikalsti yra linkę asmenys nuo 18 iki 24 metų. Narkomanų padaryti nusikaltimai yra labai žiaurūs. Lietuvos ryte pasakojama, kaip narkotikais apkvaitęs trisdešimtmetis žiauriai nužudė žmogų, savo kaimyną. Net jį nužudžius, narkomanui nepraėjo įsiūtis: jis nukirto nužudytajam galvą, kojas, suskaldė dubens kaulus ir palaikus paslėpė po medžiu. (Lietuvos rytas, 2004 08 10).

Spaudoje rašoma, kad heroinas yra vienas stipriausių ir pavojingiausių narkotikų. Jo vartojimas ir gamyba pasaulyje nuolat auga. Teigiama, kad Lietuvoje jis dar neranda savo nišos, tačiau jau skverbiasi. Šio narkotiko paplitimo priežastys labai realios: vykstant kariniams konfliktams Balkanų šalyse, Iranui sustiprinus sienų apsaugą, vadinamasis Balkanų kelias prarado savo saugumą ir patikimumą, todėl dauguma heroino gabentojų ieško naujų kelių į Vakarų Europos valstybes; tokio tarpinio kelio dalis yra ir Lietuva. Iš Lietuvos heroinas gabenamas į Skandinavijos šalis (keltais arba automobiliais), Lenkiją bei į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį (automobiliais, traukiniais).

Spaudoje rašoma, kad pernai Afganistane surinkta tiek aguonų, kiek iki tol rekordiniais 1999 metais. Pernykščio Afganistano derliaus produktai Lietuvą turėtų pasiekti 2005-2006 metais. Tas pat buvo ir su 1999 metų derliumi – jo produkcija į Lietuvą pradėjo plūsti 2001 metais (Ekstra, 2004 03 22).

Praėjusiais metais Lietuvos rinkoje pasirodė naujas narkotikas – LSD granulės, gatvės slengu vadinamos mikropointais. Baiminamasi, jog šio naujojo narkotiko pasirodymas Lietuvoje gali sukelti labai rimtų padarinių. Iki šiol LSD nebuvo labai populiarus tarp narkomanų, mat dažnai buvo prastos kokybės ir brangus. Tačiau pasirodžius „mikropointams“ LSD paklausa gali išaugti. Iki šiol LSD kažkodėl labiausiai buvo pamėgę Klaipėdos gyventojai.

Apie įvairias narkotikų rūšis nemažai medžiagos pateikia spaudoje E.Subata, L.Bulotaitė, O.Grimalauskienė. Išsamiai pasakojama apie heroiną, hašišą, ekstazi, amfetaminą, kokainą, klijus, aerozolius bei pasekmes po to, kai vartojama tų narkotikų. Vaizdžiai aprašomas LSD narkotiko įpakavimas: „ant popieriaus su paveikslėliu užlašinta cheminė medžiaga, prilipinama prie gleivinės”. Pasekmės baisios: „apima baimė, panika, elgesys tampa neprognozuojamas, po savaitės ar mėnesio haliucinacijos kartojasi, nors narkotiko daugiau ir nevartota” (Narkotikų vartojimo prevencija bendruomenėje).

Narkomanais tampa tie, kurie linkę į priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Įpročio narkomanija yra tada, kai žmogus jaučia iš tiesų neįveikiamą potraukį, stiprų norą, bet dar nebūtinumą kvaišintis, todėl vartojamų priemonių dozės nėra didinamos, žmogus nuo jų fiziškai nepriklauso. Vadinasi, šių medžiagų atėmimas nesukelia vadinamojo narkotinio bado reiškinių, o jų vartojimas, nors kenkia psichikai, žmogaus gyvenimo rimčiau dar nepaveikia. Tačiau įprotis kvaišintis po kiek laiko pereina į ydą. Tai jau toli pažengusi narkotinė būsena, kuri remiasi stipria vidine prievarta vartoti narkotikus, fiziniu ir psichiniu priklausomumu nuo jų, būtinybe nuolat didinti dozes ir labai kenksmingu ydos poveikiu narkomano gyvenimui.

Kodėl jauni žmonės, žinodami pasekmes, vis dėlto ryžtasi ragauti narkotikų, o vėliau ir giliai įklimpsta? Matyt, visa ko pradžia yra šeima. Manyčiau, kad šių laikų šeimoje yra daugybė skaudulių. Vaikai namuose patiria smurtą, žeminimą, nuolatinį atstūmimą. Dažni tėvų konfliktai arba visiška nesantaika žeidžia jauną žmogų ir ne tik nerodo jam pavyzdžio, bet pastumia gilios duobės link. Vaikų, paauglių, jaunimo problemos iš tiesų yra didelės. Tai ne vien tik pasisvaičiojimai apie nelaimingą meilę, vienatvę, bet ir nuolatinis blaškymasis tarp savęs ir aplinkos. Tėvai nenori arba neturi laiko pasikalbėti su savo dukterimis ir sūnumis, jiems tik moralizuoja ir kraipo galvą, kodėl pasuko ne tuo keliu. Patys tėvai yra kalti, tik neaišku, kodėl to nenori pripažinti.

Psichologai ir narkologai teigia, kad priklausomybė narkotikams gali atsirasti dėl vaikystėje patirtos agresijos. Šių laikų kasdienybė gana skaudi. Dažnai spaudos puslapiuose ar per televiziją girdime daugybę faktų apie skriaudžiamus vaikus, išnaudojamus paauglius. Nuoskauda, atstūmimas, prievarta kaupiasi viduje ir palengva virsta agresija, neapykanta. Iš mažens buvęs skriaudžiamas vaikas vėliau nemoka išspręsti kilusių gyvenimiškų problemų, nesugeba suvokti savo atsakomybės. Taigi jis lengvai gali pasiduoti draugų įtakai ir paragauti narkotikų. Tai yra pradžia.

Labai dažnai girdžiu jaunų žmonių nuoskaudas, kad jie jaučiasi vieniši ir net svetimi savo namuose. Tėvai užsiėmę, jiems svarbu tik aprūpinti vaikus maistu ir drabužiais. Toli gražu šito nepakanka. Reikia bendravimo. Paskaičiuokime, kaip dažnai mes laiko skiriame savo artimiems žmonėms? Ryte skubame į mokyklą ir darbą, vakare grįžtame pavargę ir paniurę, įsitempę. Norime tylos. Kada pasikalbėti? Kodėl nevakarieniaujame kartu prie vieno stalo? Kodėl gėdijamės priglausti paauglį sūnų ar dukrą? Pripažinkime, mes, tėvai, turime rasti tą kelelį į vaiko širdį. Joje krebžda daugybė skaudulių, gal net žaizda atsivėrė... Tegul papasakoja savo bėdas, išdėsto rūpesčius. Jie jauni, nori mylėti, būti mylimi, turėti draugų, nori linksmintis.

Mes, tėvai, turime sukurti tą pagrindą, kad gyvenime mūsų vaikai jaustųsi stiprūs ir tvirti. Jeigu šeimos tradicijos ir kultūra tvirtai diegiama nuo mažų dienų, laikomasi moralės normų, jeigu šeimos narių santykiai šilti, vaikai neturėtų gūžtis savo vienatvėje. O jeigu paauglys paragavo narkotikų? Baisu, skaudu... Tėvas ir motina privalo būti šalia, kad sustabdytų. Ne moralų reikia, barnių, riksmo, reikia meilės - motiniškos ir tėviškos. Specialistai teigia, kad detoksikacijos programos, įvairūs ,,užkodavimai“ negali padėti, jei pats narkomanas neturi ryžto atsikratyti šio žalingo įpročio. Narkotikus vartojančiam asmeniui reikia ir greta esančių žmonių pagalbos, nes vienam kovoti su šia liga yra labai sunku.

Psichologai pastebėjo, kad dauguma paauglių narkomanų kilę iš pasiturinčių šeimų. Tokie vaikai ieško būdų gauti tai, ko nesugeba jiems duoti tik materialine gerove besirūpinantys tėvai. Psichologas, daugelio knygų autorius G.Navaitis teigia, kad svarbiausios problemos, susijusios su paauglių gyvenimo būdu ir elgesio ypatumais, slypi šeimoje. Jis rašo: „Jeigu šeimos nariai bendrauja su sunkumus patiriančiu paaugliu, komunikacija yra aiški ir racionali. Kitu atveju paauglys tėra priemonė, padedanti šeimos nariams palaikyti tarpusavio ryšius” (Navaitis G. Psichologinė parama paaugliui).

Nekalbant apie priklausomumą, kvaišalų vartojimas visada sukelia labai neigiamus ir dažnai nebepataisomus narkomano sveikatos ir jo visuomeninio gyvenimo padarinius. Kvaišalus pavartoję paaugliai tampa agresyvūs, jų veiksmai nenuspėjami. Laikraščių puslapiuose labai dažnai mirgėte mirga pavyzdžiai. Lietuvos ryte rašoma, kaip viešosios policijos viršininką septyni paaugliai sumušė naktį jo paties kieme. Namo gyventojai bandė raminti triukšmadarius, bet šie nepakluso ir toliau lėbavo (Lietuvos rytas, 2004 08 10).

Nors pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie narkotikų žalą, narkomanų skaičius nemažėja. Išbristi iš narkomanijos liūno nelengva, o ir pagalbos neretai ieškoma ne ten, kur jos derėtų ieškoti. Pasaulio mokslininkai ir gydytojai nuolat rengia narkomanijos prevencijos programas. Buvę narkomanai kuria savo bendruomenes, kuriose stengiasi padėti likimo draugams. Narkomaniją mėginama gydyti ir pasitelkus krikščioniškąsias tradicijas.

Lietuvos Respublikos vaikų teisų apsaugos pagrindų įstatymo 45 straipsnyje pabrėžiama, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo neteisėto narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai organizmą veikiančių medžiagų vartojimo, jų pardavimo ar kitokio platinimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija