Gyvenimas be Dievo palaiminimo
Jau ir taip Lietuvoje palaidas gyvenimas. Ar galima
pavadinti šeima, kai vyras ir moteris gyvena susidėję, savo santuokos
neįregistravę bažnyčioje? Tikrai tai nėra šeima. Ko tik dabar nemato
vaikai tėvų girtuoklystę, ištvirkavimą, smurtą... Gerai, jei vaikai
patys nepasuka tėvų pėdomis. Juk tokie tėvai už savo vaikus tikrai
nesimeldžia, niekas jiems nepasakoja apie artimo meilę. Ne vienas
su pašaipa žiūri į tokius varguolius, bet nevalia taip elgtis. Reikia
atriekti duonos riekę šitam vaikui, jo neatstumti. Deja, tokių nelaimingų
vaikų vis daugėja. Ir kaip jų nedaugės, jei pati Vyriausybė skatina
gyvenimą susidėjus. Na, jie vadina tik kitaip partnerystės įstatymu.
Gyvenimas be Dievo palaiminimo negali būti laimingas, šviesus. Tėvai
visiškai nebežino savo pareigų. Ar galima pavadinti motina moterį,
kuri savo vaikus išmėtė, ar šeimos galva tokį tėvą, kuris nuolatos
geria, smurtauja, neberodo savo vaikams doro pavyzdžio.
Nedaug liko šeimų, kurios kartu vakarais suklumpa
maldai, šventadieniais visi drauge eina į Dievo namus. Juk neužtenka
vaiką pamaitinti, aprengti, aprūpinti žaislais, knygomis. Jį reikia
nuo kūdikystės mokyti rankeles sudėti maldai, padėkoti Dievuliui.
Jei to nemokėm, tai neverkšlenkim, kad vaikai užaugo kietaširdžiai,
rūpinasi tik savimi.
Ieva S.
Akmenė
© 2004 "XXI amžius"
|