Narkotikai – grėsmė mokykloms

Elvyra ŽEIŽIENĖ

Atsivėrus vartams į pasaulį, Lietuva susiduria su vis naujais iššūkiais savo jaunajai kartai. Kartu su žodžio laisve, demokratija, laisvąja rinka mūsų šalyje vis labiau plinta Vakarų pasaulyje žmonijos rykšte vadinamos narkomanijos, priklausomybių psichotropinėms medžiagoms, azartiniams lošimams problemos. Mokyklinio amžiaus savižudžių, narkotikus bei svaigalus vartojančiųjų, valkataujančiųjų ir smurtą patiriančiųjų skaičius mūsų krašte - vienas didžiausių Europoje.

Žiniasklaida, kalbėdama apie augantį nusikalstamumą Kaune, šį miestą vadina valstybe valstybėje. Apklausos ir tyrimai patvirtina, jog narkotikų vartojimas ir kiti žalingi įpročiai vis labiau plinta tarp Kauno moksleivių.

Advokatas moksleiviui?

Kas apgins moksleivius mieste, į kurį narkotikai gabenami ir platinami kilogramais?

Šių mokslo metų pradžia Kaune paženklinta dviejų moksleivių kolektyvine savižudybe. Neseniai bandė žudytis abiturientas, kuris per stebuklą liko gyvas.Savo poelgį vaikinas motyvavo tuo, jog jam tuo metu buvo labai bloga...

Ar buvo šalia šių nusivylusių jaunuolių žmogus, su kuriuo galėjo pasidalyti savo sielvartu? Kam pamokų konvejeryje rūpi depresijos apimtas mokinys?

Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir švietimo departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Vyšniauskienės, mokyklose socialinių problemų sprendimu rūpinasi socialiniai pedagogai. Jie yra savotiški vaiko advokatai.

Nuo šių mokslo metų kiekviena mokykla gali turėti socialinio pedagogo etatą, tačiau Kaune 75-iose esančiose mokyklose dirba tik 67 socialiniai pedagogai. Kodėl ne visose?

D.Vyšniauskienė paaiškino, kad kol mokyklose socialinių pedagogų etatai buvo steigiami ir finansuojami iš Nacionalinės narkotikų prevencijos programos, švietimo įstaigų vadovams neskaudėjo galvos skaičiuojant moksleivio krepšelio pinigus. Nuo šių metų sausio 1 dienos socialinių pedagogų etatų finansavimas vykdomas iš moksleivio krepšelio lėšų, o įstaigose, kuriose netaikomas moksleivio krepšelis, socialinių pedagogų etatus finansuoja steigėjas. Dabar šį finansavimą vykdo Kauno savivaldybės taryba, kuri tam skiria nepakankamai pinigų. Šiemet Alkoholio, tabako, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos septynių stambių programų finansavimui švietimo ir ugdymo įstaigoms teskyrė 20 tūkst. litų. Mokyklos paramos prašė net 25 prevenciniams projektams, tačiau dėl lėšų stokos atrinktos tik septynios. Prieš trejus metus tam reikėjo ir buvo skirta triskart daugiau pinigų.

„Vadukų“ savireklama svarbiau

Ar tai reikėtų suprasti, kad Kaune nebeaktuali moksleivių narkomanijos problema? Savivaldybės ,,vadukų“ savireklamai vietinėje televizijoje buvo skirta žymiai daugiau miesto biudžeto pinigų negu visų mokyklų moksleivių žalingų įpročių prevencijos programoms vykdyti. Iš parengtų dvidešimt penkių prevencinių programų, lėšų terasta septynioms. Dėl tos pačios priežasties mokyklos priverstos karpyti jau esamus specialistų etatus. Stingant lėšų, ne visos mokyklos išgali turėti socialinį pedagogą bei psichologą. Antai Kauno Eigulių vidurinėje mokykloje, kur mokosi ir trisdešimt specialius poreikius turintieji, ir dvidešimt Vaikų globos namų auklėtinių, psichologė dirba tik puse etato.

Pasak socialinės pedagogės Ninos Vilkevičienės, mokykla drauge su Pilėnų vidurine mokykla vykdo dviejų mikrorajonų projektą ,,Socialinės problemos realybėje“. Socialinė pedagogė pasidžiaugė, kad neseniai vykusiam seminarui narkomanijos prevencijos tema pavyko surasti lektorių iš labdaros fondo ,,Tavo galimybės“, dirbantį su narkomanais. Už pravestą seminarą paskaitininkas neprašė užmokesčio. Mokykloje kartą per savaitę vyksta Prevencijos diena. Socialinės pedagogės kabinete budi Žaliakalnio policijos komisariato nepilnamečių reikalų specialistė Valerija Grigonienė.Trūkstant lėšų, griebiamasi ir ne pačių efektyviausių priemonių užkertant kelią nusikalstamumui bei žalingiems įpročiams mokykloje.

Pasak socialinės pedagogės, nors narkotikų vartojimo atvejų mokykloje nepasitaikė, tačiau anoniminės moksleivių apklausos patvirtina, jog vis daugiau moksleivių pabando narkotikų už mokyklos ribų. Jie siūlomi prie įėjimų į įvairias jaunimo pasilinksminimo vietas arba tiesiog gatvėje.

Narkotikai gabenami kilogramais

Anot D.Vyšniauskienės, per pastaruosius septynerius metus į mokyklų klases nesugrįžo apie pusė tūkstančio Kauno moksleivių. Pagrindinės priežastys - nenoras mokytis, gyvenimas asocialiuose šeimose bei valkatavimas. Smarkiai išaugo narkotikus bandžiusiųjų vartoti ir vartojančiųjų skaičius. Naujausios miesto moksleivių apklausos liudija, jog, palyginti su 2001 metais, pernai padaugėjo tiek mergaičių, tiek berniukų bent kartą bandžiusių narkotikų. Labiausiai tarp Kauno moksleivių paplitę narkotikai hašišas, ekstazi, kokainas, amfetaminai, heroinas ir raminamieji vaistai be gydytojo paskyrimo. Pastebėta, kad merginos narkotikus pradeda vartoti anksčiau negu vaikinai. Dauguma apklaustųjų pripažino, jog apie narkotikus žino ganėtinai daug, deja, mokyklose jie pasigenda profesionalios informacijos apie narkotikų vartojimo pasekmes ir jų žalą. Jaunuoliai taip pat pasigenda žmonių, su kuriais galėtų neformaliai pasidalyti savo rūpesčiais, nuogąstavimais. Moksleiviai skundžiasi, jog dėl vis didėjančių mokymosi krūvių jie patiria stresą, nepasitiki savo jėgomis.

Tuo tarpu šią spragą užpildo didėjanti narkotikų pasiūla.Tai, kad vis daugiau kauniečių neteisėtai gamina, gabena, parduoda, laiko ir įsigyja narkotikus, patvirtina išaugęs Kauno mieste iškeltų baudžiamųjų bylų skaičius pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 232/1 straipsnį. Narkotikai į šį miestą gabenami kilogramais.

Metodai skirtingi

Kiekvienoje miesto mokykloje socialiniai pedagogai pasirenka skirtingus socialinio pedagoginio darbo metodus. Pagal tai, kokios socialinės problemos yra aktualiausios mokyklos bendruomenei.

Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Inga Vaitekūnaitė šį darbą pradėjo dirbti viena pirmųjų mieste. Mokykoje drauge su mikrorajono mokiniais mokosi Savivaldybės globos namų auklėtiniai, čia aštunti metai veikia Dienos centras. Tuomet I.Vaitekūnaitė, buvusi kultūros renginių režisierė bei dirbusi šioje mokykloje ūkvede, parašė Dienos centro programą ir gavo pritarimą bei lėšų jai vykdyti. Jau tuomet buvusių sovietinių kareivinių apsuptyje esančią mokyklą užgriuvo daugybė socialinių problemų: šeimų nedarbas, alkoholizmas, smurtas prieš vaikus, skurdas.Tai, ką darė ši mokykla ir Dienos centro vadovė, patiko iš Didžiosios Britanijos atvykusiai organizacijos „Partnerystė Rytų Europai“ atstovei Lizai Boll, kuri pakvietė I.Vaitekūnaitę ir dar keturis šio miesto socialinius pedagogus stažuotei Anglijoje. Pasak Ingos, tai, ką ji pamatė ir ko išmoko ten, padeda jai surasti tinkamiausią sprendimą vyniojant nesibaigiantį netikėčiausių problemų kamuolį. Kad ir kas atsitiktų, mokė anglai, pirmiausia reikia sėsti su kavos puodeliu rankoje ir ramiai įvertinti problemą. Karštakošiškumas ir skubotas problemos ar konflikto sprendimas gali nepataisomai viską sugadinti. Štai neseniai mokyklos socialinei pedagogei paskambino parduotuvėje apsivogusio berniuko mama ir dėl to turinti nemalonumų policijoje, kuri pasakė: ,,Daviau jūsų telefoną, darykit ką norit...“

Paklausta, kas netikėta nutiko mūsų susitikimo dieną, Inga kiek patylėjusi papasakojo. Ką tik iš jos kabineto išejo dviejų moksleivių tėvas, namuose smurtaujantis prieš žmoną, su kuria neseniai išsiskyręs, bet gyvenantis neišpirktame vieno kambario bute. Jis buvo užsukęs pasikalbėti ir atsiprašyti. Šeimos konflikto istorija, kur kenčia vaikai, šioje mokykloje ne vienintelė. Apėjusi keletą įstaigų, kaip į paskutinę instanciją moteris kreipėsi į mokyklą.Tą patį vakarą mokyklos direktorė ir socialinė pedagogė apsilankė šiuose namuose. Deja, girtas tėvas į jokias kalbas nesileido, o pedagoges išvijo lauk.

Baimę ir nerimą išgyvenančius berniukus socialinė pedagogė nukreipė į Saugaus vaiko centrą, o jų mamai patarė apsilankyti Psichologinės paramos ir konsultavimo centre. Pasikalbėjusi su jais I.Vaitekūnaitė suprato, jog psichologinės pagalbos reikia visiems. Berniukams, jaučiantiems kaltę, jei reikėtų skųstis dėl tėčio, keliančio ranką prieš mamą ir grasinančio jiems, ir nežinantiems, kaip pasielgti.Taip pat motinai, kuri šios situacijos sprendimą mato pasitraukdama iš gyvenimo... Socialinė pedagogė mano, jog dažnai šeimų nesantaika pastūmėja paauglius užsimiršti svaigalais, narkotikais. Pasak jos, mokykloje nepasitaikė narkotikų vartojimo atvejų, tačiau tai nereiškia, kad ši problema jau nebeaktuali. I.Vaitekūnaitė teigia, jog į kiekvieno vaiko širdį būtina pasirinkti skirtingą kelią. Šioje mokykloje vykdomi prevenciniai projektai glaudžiai susiję su moksleivių socialinio ,,imuniteto“ ugdymu. Moksleiviai yra respublikinės sveikos vaikų ir jaunimo gyvensenos koalicijos ,,Aš galiu“nariai.Veikia Arbatos klubas, kur ateinama paprasčiausiai paplepėti, kartais paverkti, pasidalyti naujienomis, pažaisti.

Problemos kitaip

„Moksleiviams apie problemas reikia kalbėti kitaip, - mano Kauno „Aušros“ gimnazijos socialinė pedagogė Diana Nalivaikaitė, koordinuojanti penkių miesto gimnazijų žalingų įpročių prevencijos programą „Jaunimas apie problemas kitaip...“ Ketvirtus metus šioje gimnazijoje dirbanti jauna specialistė pastebėjo, kad, nemokėdami konstruktyviai spręsti savo problemų, dažnai susidurdami su nesėkmėmis, jauni žmonės jaučiasi nesaugūs, nepasitikintys savimi, nevertingi.

Socialinė pedagogė, dėstanti vyresnėse klasėse tikybą, pastebėjo, jog paaugliai savo nusivylimą kasdieniu gyvenimu Lietuvoje sieja su tikėjimu. Jie klausia, kodėl tiek daug netiesos politikoje, klesti ,,nešvarus“ verslas. Tikinčiam žmogui šiandien tampa gyventi sunkiau nei netikinčiam. Neturėdami visaverčio bendravimo įgūdžių, bijodami išsiskirti iš bendraamžių, likti vieni ar būti pašaipos objektu jaunuoliai pasiduoda tariamai pagalbai - siūlantiesiems pavartoti narkotinių medžiagų. Programos tikslas - skatinti moksleivių iniciatyvą ugdant savo ir draugų socialinę kompetenciją ir užkirsti kelią neigiamiems reiškiniams. Jaunimui dažnai bendraamžio – lyderio nuomonė svarbesnė ir svaresnė už penkių profesorių paskaitininkų pamokymus ir perspėjimus apie sveiką gyvenseną ir gerą elgesį.

Programa vykdoma keturiais etapais. Pirmiausia gimnazijų savivaldų atstovams organizuojamas dviejų dienų intensyvaus mokymosi seminaras ,,Komandinis darbas ir lyderystė“. Po to, grįžę į savo gimnazijas, gauta informacija ir patirtimi moksleiviai dalijasi su savo komanda – Gimnazistų tarybos nariais, vyksta praktiniai užsiėmimai.Toliau kiekvienos mokyklos Gimnazistų taryba dirba pagal parengtą veiklos programą, kuri apima įvairias veiklos formas:projektus, akcijas, vakarones, diskusijas, susitikimus, koncertus. Galiausiai bendradarbiaujančių gimnazijų moksleiviai turi galimybę visi susitikti didelėse konferencijose bei diskutuoti ne tik tarpusavyje, bet ir paklausti atsakingų darbuotojų bei veikėjų, ką jie nuveikė, kad būtų užkirstas kelias narkotikų gamybai, platinimui bei nusikalstamumui mažinti.

Šios mokyklos moksleiviai, dalyvaujantys šiame projekte, jį vertina teigiamai. Marius sakė, jog dalyvaudamas renginiuose ne tik puikiai praleido laiką, susirado draugų iš kitų miesto mokyklų, bet įgijo ir naujų žinių. Mindaugas šį projektą apibūdino trumpai, jaunatvišku posakiu: „Jėga!“

Prilygsta karui

Kauno miesto mokyklose jau dveji metai vykdoma sisteminga žalingų įpročių profilaktikos programa. Per tą laiką pasiekta neblogų rezultatų. Atsirado bendradarbiavimas tarp įvairiausių institucijų, tiek valstybinių, tiek nevyriausybinių, vykdomi bendri, tarptautine patirtimi paremti projektai. Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyrius kartu su Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centru bei Pilėnų vidurine mokykla vykdo nuolatinius Žalingų įpročių tyrimus miesto mokyklose. Narkotikų plitimas Kaune prilygsta karui.

Narkomafija vykdo genocidą prieš nesubrendusius mūsų vaikus. Čia sukasi dideli pinigai. Savivaldybės taryba skiria menkutes lėšas prevencinei kovai prieš narkotikų plitimą tarp mokinių. Ar Kauno valdžia neturėtų peržiūrėti savo veiklos prioritetų? Ar neturėtų miesto Švietimo skyriaus vadovai atkakliau ginti moksleivių interesus, daugiau rodyti iniciatyvos užkertant kelią narkotikams plisti tarp moksleivių. Socialinio pedagogo etatas mokykloje - dar ne viskas.

Tai tik darbo pradžia. Nuo ko pradėti toms mokyklų bendruomenėms, kur iš viso nedirba nei socialinis pedagogas, nei psichologas?

© 2004 "XXI amžius"