Ukraina – demografinės krizės gniaužtuose

Ukrainoje gimstamumas labai sumažėjęs

Susipažįstant su Ukrainos pastarojo dešimtmečio įvairiais statistiniais duomenimis, labiausiai sukrečiantį įspūdį palieka skaičiai, rodantys šalies išgyvenamą demografinę krizę. Jeigu 1993 metais Ukraina turėjo 52,2 mln. gyventojų, tai dabar jų liko 47,4 milijono. Taigi per pastarąjį dešimtmetį valstybė prarado beveik penkis milijonus žmonių (!) – pagal absoliučius skaičius to dar nėra buvę Europos istorijoje taikos laikotarpiu, kai neįvyko didesnio pilietinio sukrėtimo.

Pagal santykinį šalies gyventojų mažėjimą, 2000-2004 metais kasmet vidutiniškai prarasdama 0,77 proc. savo žmonių, Ukraina šiuo rodikliu užima penktą vietą pasaulyje. (Santykiniu gyventojų mažėjimu pasaulyje „pirmauja“ Baltijos valstybės – Latvija, kurios gyventojų skaičius kasmet sumažėja vidutiniškai 1 proc., ir Estija, per vienerius metus vidutiniškai netekdama 0,9 proc. savo žmonių.) Tačiau absoliučiais skaičiais savo gyventojų mažėjimu Ukraina yra tikra „rekordininkė“.

Pastaraisiais metais gimstamumas Ukrainoje buvo vienas žemiausių pasaulyje: vienai vaisingo amžiaus moteriai teko vidutiniškai 1,15 vaiko (šiuo atžvilgiu žemiausias rodiklis yra Bulgarijoje – tik 1,1 vaiko vidutiniškai vienai moteriai), kai tuo tarpu tėvų kartai atstatyti reikia, kad moteris vidutiniškai turėtų bent 2,1 vaiko. Mirtingumas Ukrainoje beveik dvigubai didesnis už gimstamumą. Štai 2002 metais 1000 šalies gyventojų gimė 8,1 žmogaus, o mirė 15,4 žmonių.

Šiuo atžvilgiu ypač sudėtinga padėtis yra rytinėje Ukrainos dalyje: pavyzdžiui, 2002 metais Donecko srityje gimė 26 tūkst. kūdikių, o mirė net 67 tūkst. asmenų. Vakarų Ukrainoje gimstamumo ir mirtingumo skirtumas yra gerokai mažesnis: štai Užkarpatės srityje jis minus 0,4 žmogaus vidutiniškai 1000 gyventojų. Be to, ukrainiečių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė (62 metai) yra net 12 metų trumpesnė nei moterų (74 metai). Dėl to šalyje yra susidariusi viena didžiausių pasaulyje moterų kiekybinė persvara (100 ukrainiečių moterų tenka tik 87 vyrai. Šiuo atžvilgiu vėlgi „pirmauja“ Latvija ir Estija, kuriose 100 moterų tenka tik 85 vyrai).

Be abejonės, ši demografinė krizė atspindi ir posovietinėje šalyje vykstantį moralinį smukimą: akivaizdžiausiai tai ženklina masinis šeimų suirimas. Ukrainoje išyra apie 60 proc. sukurtų santuokų, todėl didžioji dalis moterų gyvena vienišos. Šimtai tūkstančių jų, ypač jaunesnio amžiaus, bastosi po Europos šalis, „ieškodamos laimės“ ar uždarbiaudamos svetimšalių glėbyje.

Ne veltui vokiečių dienraščio „Frankfurter Rundschau“ apžvalgininkas pastebėjo, kad tarptautinėje plotmėje Ukraina iki šiol labiau buvo žinoma ne tik savo mafijos ir oligarchinių klanų vyravimu silpnoje ekonomikoje bei sunkiomis katastrofomis (nuo Černobylio iki avarijų sunykusiose Donbaso šachtose), bet ir aukštu prostitucijos lygiu.

Reikia turėti viltį, kad ukrainiečių tauta, pagaliau pakilusi išsilaisvinimui iš ekskomunistinės nomenklatūros režimo jungo ir iš niekinančios faktiškosios Rusijos „generalgubernijos“ padėties, ras jėgų dvasiniam atsinaujinimui ir atmes ją žlugdančią mirties kultūrą.

M.B.

© 2004 "XXI amžius"