„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (52)

2005-iųjų kovo 18 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Šeima išgyvena pokyčius

Birutė NENĖNIENĖ

Šeimos centrų savanoriams
už darbą padėkojo
ir svarbias užduotis
nubrėžė kardinolas
Audrys Juozas Bačkis

Konferencijos dalyviams
labai įstrigo doc. dr. Almos
Stasiulevičiūtės
apžvalgos

Darbo metu grupelėse
gimė naujų idėjų

Vilkaviškio dekanato
šeimos centro savanoriai
Autorės nuotraukos

Pasikeitimas padėkomis
ir suvenyrais. Lietuvos
šeimos centro direktorė
Vijoleta Valantiejutė,
vertėjas Kastantas Lukėnas
ir svečias iš Kroatijos
Marijo Živkovičius

Gerokai iš anksto prieš įvykstant Lietuvos šeimų centrų metinei konferencijai, kurią vasario paskutinį savaitgalį organizavo Lietuvos šeimos centras kartu su Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centru, šeimos centrų savanoriai bei šio darbo pagalbininkai kartu su šeimų nariais buvo kviečiami užsiregistruoti ir pasidaryti sau savaigalio šventę sostinėje. Konferencijos tema „Šeima XXI amžiuje. Iššūkiai ir tendencijos“ ir paskelbta darbotvarkė bei lektoriai žadėjo įdomų renginį.

Organizatoriai pasirūpino, kad Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centre, kur vyko konferencija, tėveliai, atvykę ir su mažosiomis savo atžalomis, galėtų ramūs pasisemti informacijos. Skirtingo amžiaus vaikų grupelėms vadovavo jaunieji savanoriai, ateitininkai. Konferencijos salė buvo papuošta Lietuvos šeimos centrų emblema ir įvairiaspalvių gėlių puokšte, kaip tuomet pasirodė, tarsi simbolizuojančia čionai susirinkusių žmonių tauriausius sielos troškimus savanoriškai aukotis, kad ir Lietuvos gyvenimas per šeimose pražydinamus doros, santarvės, tikėjimo žiedus išsiskleistų pačiomis šviesiausiomis spalvomis.

Konferencijoje dalyvavo per 200 žmonių iš visų Lietuvos vyskupijų.

Visą laiką konferencijoje dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Antrosios konferencijos dienos vakare specialiai forumo dalyviams kardinolas aukojo šv. Mišias Arkikatedroje. Šeimų centrų savanoriai su savo šeimų nariais Eucharistiją švęsti buvo pakviesti ir pirmąją konferencijos dieną Dievo Gailestingumo šventovėje bei sekmadienį po kunigo Antano Saulaičio, SJ, įžvalgų apie Eucharistijos slėpinį.

Pradedant konferenciją, sveikinimo žodį tarė kardinolas A.J. Bačkis. Antrąją konferencijos dieną kardinolas plačiau aptarė pagrindines darbo kryptis, kurių tikėtųsi iš Lietuvos šeimos centrų. Žinoma, pirmiausia padėkojo šeimos centrų darbuotojams ir savanoriams (šiuo metu visose vyskupijose dirba 30 etatinių darbuotojų ir 430 savanorių) už pasiaukojamą nuoširdų darbą su jaunimu, sužadėtiniais, tiesiant pagalbos ranką problemų kamuojamoms šeimoms, prisidedant jas ugdant ir t.t.

Pasak kardinolo, šeimų centrų rūpesčiu turėtų būti ne tik rengimas Santuokos sakramentui, bet ir evangelizacija, šeimų sielovada jau po santuokos, šeimų susitikimai, stovyklos ir rekolekcijos. Tokie bendraminčių susitikimai yra labai svarbūs ir stiprina šeimas. Ne mažiau svarbi išsiskyrusiųjų šeimų sielovada. Evangelizacijos tema vėliau buvo suteikta galimybė diskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis grupelėse, kurias sudarė įvairių regionų atstovai. Pagrindinės išvados ir siūlymai buvo perteikti visai auditorijai, pasidalyta savomis įžvalgomis, perspektyva.

Kardinolas pareiškė nuomonę apie tai, ar ne per greitai leidžiama priimti bažnytinę santuoką. Mat sužadėtiniai, gerai nesuvokę šio sakramento esmės, atsidūrę ties skyrybų slenksčiu, būna nepatenkinti, kad Bažnyčia jų negali sutuokti antrą kartą. Dar kardinolas akcentavo moters – motinos vaidmenį auklėjant vaikus, motinystę kaip pašaukimą ir atsakomybę, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, jog per mažai kalbama apie tėvo vaidmenį bei atsakomybę, nors jau švenčiama ir Tėvo diena.

Daug išsamios informacijos apie šeimos problemas ir valstybės politiką bei jau esamą ir būsimą paramą šeimai pateikė Seimo narė, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė. Jos nuoširdus ir įtaigus kalbėjimo tonas teikė vilčių, jog ateityje su valdžios institucijomis įmanoma susikalbėti. Pranešėjai teko išdėstyti savo poziciją atsakant į konferencijos dalyvių klausimus apie įstatymų pataisas dėl keturiolikamečių vaikų apsisprendimo turėti lytinius santykius bei pasirinkti lytinę orientaciją, apie prevencines programas šeimai, sekso paslaugas siūlančią reklamą, užplūdusią žiniasklaidą. Geranoriškai į klausimus atsakinėjo ir konferencijoje dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Visų vyskupijų šeimų centrų vadovai pristatė vyskupijose ir dekanuose veikiančių centrų darbą, pasidalijo idėjomis, patirtimi, džiaugsmais ir sunkumais. Praėjusių metų pabaigoje įsisteigusios nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NaŠTA) darbo planais pasidalijo bei su šios organizacijos struktūra supažindino jos vadovas dr. Eimantas Švedas.

Daug diskusijų sukėlė VPU doc. dr. Almos Stasiulevičiūtės pranešimas „Katechezė šeimoje“. Paskaitininkės įtaigus žvilgsnis kvietė susimąstyti, kad rengimas sakramentams, maldos ar bažnyčios lankymas (geriausiu atveju – sekmadieniais, blogiausiu - krikštijant, laidojant, tuokiantis) tėra tik paviršius. Kalbėti reikia apie gilesnius dalykus, apie sakramentiškumą, kuris parodo mūsų tikrąjį santykį su Bažnyčia. Būti „sakramentiškam“, anot pranešėjos, tai suvokti, kad visa, kas mus supa - ir šeima, ir žmonės, ir Dievo kūrinija, ir pasaulis - yra sakramentai, kaip ženklas, kad Dievas mus myli ir apdovanoja. Dievas apdovanoja mus kur kas labiau negu tik sakramentais, kuriuos mes tarsi ateiname pasiimti, ne visiškai suvokdami jų gilesnės prasmės. Klausytojams labai įstrigo A.Stasiulevičiūtės teiginys, jog ir mes patys, ir savo vaikus turėtume pratinti vakarais ne galvoti apie savo klaidas, bet dėkoti Dievui už viską, ką esame tą dieną gavę. Ir už sutiktus žmones, įvykius, supratimą, patirtas gėrio, grožio akimirkas - sugebėti įžvelgti tų dovanų Davėją. Lektorės pranešimą įtaigiai savo šeimos gyvenimo patirtimi paliudijo jos buvusi studentė ir šeimos mama; savo tikėjimą liudyti tarp netikinčiųjų ar abejingųjų reikia pasiryžimo ir drąsos. O tam padeda bendra malda.

Popiežiškosios šeimos tarybos narys, svečias iš Kroatijos Marijo Živkovičius, šešių vaikų tėvas, pasidalijo mintimis apie galimybes kurti džiaugsmingą ir sėkmingą šeimos gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje. Anot jo, jei šeima grindžiama asmeniniu ir laisvu pasirinkimu, pagarba, meile, teisingumu, tai yra vertybėmis, kurios suprantamos ne tik krikščionims, bet ir kiekvienam žmogui, laimingas šeimos gyvenimas įmanomas visiems. Šeimos, auginančios vaikus, yra Dievo bendradarbiai. Beje, džiaugsminga šeima esanti geriausia prevencinė priemonė prieš alkoholį, narkotikus, savižudybes.

M.Živkovičius kvietė lietuvius turėti savigarbos ir dėl mažėjančio gimstamumo neleisti nykti tautai. 2006 metus jis kvietė paskelbti „Naujo vaiko metais“. Svečias pasidalijo patirtimi, kaip Kroatijoje po karo labai padidėjo gimstamumas, kas tai lėmė, kiek išaugo valstybė.

Svečias paliko suvenyrų – kryžių ir Marijos statulėlę – Lietuvos šeimos ir Vilniaus arkivyskupijos centrams, o Lietuvos šeimos centro direktorė Vijoleta Valantiejutė bei gydytojų judėjimo „Už gyvybę“ atstovės A.Narvilienė ir B. Obelenienė padėkojo už seniai užsimezgusį naudingą bendradarbiavimą bei moralinę, dvasinę, intelektualinę paramą.

Psichoterapeuto dr. Gintauto Vaitoškos pranešimas „Šeimyninės laimės kriterijai“ interneto svetainėje nukėlė į rimtesnius pamąstymus. Jis rėmėsi dr. Dž.Smito (J.Smith, JAV) aprašytais tyrimais, kurie įrodė, jog šeimos stabilumui reikalingi keturi dalykai: skaistumas iki santuokos, panašūs sutuoktinių religiniai įsitikinimai (dalyvavimas šv. Mišiose, bendra malda), skyrimas Bažnyčiai dešimtadalio savo pajamų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymas. Pranešėjas akcentavo skaistumo iki santuokos nuostatą sužadėtinių, lankančių pasirengimo Santuokos sakramentui kursus mūsų šeimos centruose, išskirdamas dvi grupes. Taigi - vieni dėl intymaus gyvenimo iki santuokos nemato didelių problemų, o kiti „taip“ gyvena, nes „tvirtai nusprendę susituokti“. G.Vaitoška panagrinėjo ir pagrindė abi pozicijas. Viena išvadų: kad ir kaip būtų, santuokos sėkmę lemia ištikimybė idealui, reikalaujanti didelės vidinės kovos; pradėjus gyventi kartu iki santuokos, pradedama, galima sakyti, nuo pralaimėjimo.

Konferencijos dalyviai vieningai priėmė rezoliuciją. Joje sakoma, kad per 15 atkurtos nepriklausomybės metų Lietuvoje nepavyko suformuoti ir įgyvendinti šeimai palankios politikos. Kelia susirūpinimą sumažėjęs gimstamumas, didelis skyrybų skaičius ir kiti požymiai, liudijantys, kad santuoka, kaip institucija, išgyvena krizę.

Šiandien nekritiškai kalbama apie naujus šeimos modelius, mėginama naujai apibrėžti, kas yra santuoka. Mėginimai nutolti nuo pamatinės sampratos, kuri nusako dviejų skirtingų lyčių asmenų, dovanojančių save vienas kitam išskirtiniu būdu be laiko išlygų, sąjungą ir bendrystę, gausina dviprasmybes ir kelia sąvokų sumaištį. Net oficialiuose dokumentuose imama kalbėti apie „naujus šeimos modelius“, „vieno gimdytojo šeimą“, „de facto sąjungas“ ar net homoseksualią šeimą.

Konferencijos dalyviai teigia esą įsitikinę, kad tokios tradicinės šeimos sampratos „korekcijos“ gali sugriauti šeimą, kuri, kaip teigia Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra valstybės pagrindas.

Konferencijos dalyviai laikosi nuomonės, kad tradicinė šeima yra pranašesnė už visus tariamus „naujus šeimos modelius“. Nes tik ji garantuoja kartų kaitą visuomenėje, teigiamai veikia šeimos ekonominius procesus. Tik tradicinėje šeimoje vaiko vystymasis yra saugus, sukuriamos sąlygos bręsti visavertei asmenybei.

Rezoliucijoje sakoma, jog konferencijos dalyviai ragina atsakingas valstybės institucijas plėtoti šeimai palankią politiką, o žiniasklaidą – skatinti teigiamą požiūrį į tradicinę šeimą.

„Mes prašome LR Seimą išspręsti jau metus visuomenės keliamą klausimą dėl Baudžiamojo kodekso normų, sudarančių sąlygas nebaudžiamam nepilnamečių (nuo 14 metų) seksualiniam išnaudojimui bei tvirkinimui, - kreipiamasi rezoliucijos pabaigoje. - Prašome atsakingų valstybės institucijų užtikrinti, kad žiniasklaida laikytųsi „LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo“ 4 straipsnio. Nepilnamečiai turi būti atriboti nuo erotinio pobūdžio informacijos, „kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys“. Deja, su šita ir kita minėtame įstatyme įvardyta neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančia informacija mūsų vaikai neribotai susiduria prekybos centruose, spaudoje, televizijoje bei radijuje.

Kviečiame įstatymų leidėjus, valdžios institucijas ir visus sąmoningus piliečius sutelkti jėgas gerinant šeimos ir vaikų padėtį Lietuvoje“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija