„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (53)

2005-iųjų balandžio 8 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Gydytojai katalikai apie iššūkius medicinoje

Prof. dr. Leonas Laimutis Mačiūnas,

Lietuvių katalikų mokslo akademijos
Medicinos skyriaus pirmininkas,
Pasaulinės gydytojų katalikų federacijos
Europos asociacijos valdybos narys

Bratislavoje, Slovakijos sostinėje, įvyko Tarptautinės gydytojų katalikų federacijos Europos asociacijų (FEAMC) 10-asis kongresas „Iššūkiai medicinoje ir Europos sveikatos apsaugoje“. Jame dalyvavo apie 350 žmonių iš 20 Europos šalių.

Prieš prasidedant kongresui, universiteto Teologijos fakulteto auditorijoje įvyko Europos asociacijų valdybos posėdis, kuriam vadovavo FEAMC prezidentas prof. J.Marekas (Čekija). Posėdyje dalyvavo Šventojo Sosto atstovas – Vatikano popiežiškosios sveikatos apsaugos pastoracinės tarybos prezidentas kardinolas Lozanas Baraganas, kuris pasveikino valdybos narius ir priminė, kad svarbu neužmiršti krikščioniškųjų Europos šaknų sprendžiant kongrese keliamus klausimus ir problemas. Prof. J.Marekas kalbėjo apie eutanaziją ir pabrėžė FEAMC priešinimąsi šio klausimo svarstymui Europos Sąjungoje ir norui legalizuoti eutanaziją Europos Sąjungos valstybėse. Šio klausimo svarstymas buvo atidėtas.

Atsakydamas į prof. A.Novarinio (Italija) valdybai laišką, kuriame jis rašė, kaip pagerinti FEAMC veiklą, posėdžio pirmininkas pasiūlė: pateikti ateinantiems metams FEAMC veiklos strateginį planą, bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su Popiežiškosios sveikatos apsaugos pastoracine taryba ir su nacionalinių vyskupų konferencijų Europos Koordinacija, numatyti, kaip geriau bendradarbiauti asociacijoms rengiant dokumentus, steigiant komitetus, numatyti, kaip gerinti FEAMC veikos viešinimą, numatyti, kaip organizuoti FEAMC valdybos ir komitetų veiklą, spręsti, kaip aktyvinti FEAMC ekonominius resursus ir kaip jų rasti.

Kardinolas pabrėžė, kad vienas pagrindinių iššūkių krikščionims medicinos srityje ir sveikatos apsaugoje yra mokslo progresas biologinėje chemijoje, ypač biogenetikoje. Suprantama, tie iššūkiai keliami ne dėl mokslo progreso, nes mokslas ir tikėjimas nėra vienas kitam priešingi, o dėl eksperimentų bioetikoje, tiksliau sakant – „metabioetikoje“.

Po paskaitos dalyvavome susitikime su miesto meru Antonu Durkovskiu muziejaus rūmuose. Meras papasakojo apie miesto istoriją, jo dabartį ir ateitį, pakvietė susipažinti su eksponuojamais meno kūriniais.

Antrąją dieną kongresas vyko „Suzos“ centro didžiojoje auditorijoje. Po šv. Mišių, kurioms vadovavo kardinolas L.Baraganas ir daugelis kunigų (tarp jų ir kun. A.Narbekovas), buvo tęsiamas kongreso darbas. Posėdžiuose buvo svarstomos temos: žmogaus genetikos iššūkiai, medicina ir žmogaus reprodukcija, vaiko teisės ir pediatrinė medicina. Po pranešimų vyko diskusijos. Taip pat įvyko FEAMC generalinė asamblėja, kurioje valdyba atsiskaitė už savo darbą ir buvo patvirtinta naujoji valdyba.

Trečią darbo dieną po šv. Mišių vykusiuose plenariniuose posėdžiuose svarstytos temos: teisė medicinoje ir sveikatos apsaugoje, iššūkiai dabartinėje psichiatrijoje, paliatyvi ir terminalinė slauga.

2004-2008 metais FEAMC valdybai ir toliau vadovaus prof. J.Marekas. Profesorius pasiūlė paremti Italijos asociacijos siūlymą išrinkti sekretoriumi A.De Franciscį (Italija), o iždininku prof. Ch.Brežeoną (Prancūzija). Viceprezidentų pareigos pasiūlytos Olandijos, Italijos, Portugalijos, Bulgarijos, Ispanijos, Rumunijos atstovams.

Kitą dieną prof. J.Marekas trumpai prisiminė 2000-2004 metais vykusius posėdžius. Surengus slaptą balsavimą, visi siūlyti kandidatai buvo išrinkti. Kitas valdybos posėdis įvyks lapkričio 20 dieną Barselonoje. Buvo aptartas 2006 m. gegužės 11-14 d. Barselonoje įvyksiantis tarptautinės gydytojų katalikų federacijos (FIAMC) pasaulinis kongresas. Jo tematika: „Skurdo iššūkis globalizacijos eroje“. Posėdis buvo baigtas malda.

Gotikinėje Šv. Martyno katedroje vyko šv. Mišios, kurias aukojo kardinolas L.Baraganas. Joms pasibaigus, čia pat buvo oficialiai atidarytas kongresas, perskaitytas Šventojo Tėvo sveikinimas ir išklausyta kardinolo L.Baragano paskaita „Iššūkiai krikščionims medicinoje ir sveikatos apsaugoje“.

Aš savo pranešimą „Moralinės ligos ir gydytojas katalikas šiuolaikinėje Lietuvoje“ skaičiau ketvirtame posėdyje. Vakare Slovakijos nacionalinės tarybos namuose įvyko iškilmingas visų kongreso dalyvių priėmimas. Čia vaišinosi, dalijosi įspūdžiais, bendravo daugelio Europos valstybių atstovai.

Ketvirtąją dieną po šv. Mišių vyko posėdis, kuriame buvo svarstomos medicinos ir sveikatos apsaugos perspektyvos. Po pranešimų buvo priimtas baigimasis kongreso dokumentas – deklaracija. Jame nurodoma:

1. Tai yra antrasis gydytojų katalikų kongresas, vykęs ankstesnėje „komunistinėje“ šalyje. Praėjus 15 metų po laisvės atstatymo, mes galime stebėti moralinių vertybių nykimą, neretai kopijuojant prasčiausią Vakarų konsumizmo, individualizmo ir utilitarizmo mentalitetą.

Dėl to didėja moralinės problemos, gyvenimo stiliaus degradacija, korupcija sveikatos apsaugoje ir dėmesio stoka labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai – vargšams, seniesiems, neįgaliems ir sergantiems chroniškomis ligomis. (...) mes pabrėžiame kiekvieno žmogaus pagrindinę teisę į sveikatos apsaugą. Tiktai pagarba kiekvienam žmogui, sukurtam Dievo panašumu, gali apsaugoti nuo socialinės eutanazijos, kai žmonės kenčia ar miršta todėl, kad negali gauti jiems būtinos medicininės pagalbos.

2. Terminas „preembrionas“ yra abstraktus ir lingvistinės konstrukcijos, be jokio mokslinio pagrindo, sukurtas daugiau pragmatiniais ir utilitariniais tikslais.

3. (...) embrioninės kamieninės ląstelės neduoda žadėtos naudos ir gali turėti esminės žalos recipientui. Progresas, plėtojant suaugusiųjų kamieninių ląstelių technologiją, leidžia gauti efektyvią naudą, kuri etiškai yra priimtina.

4. Dirbtinės reprodukcijos metodai vis daugiau susiduria su sunkiomis etinėmis problemomis ir sukelia nepageidautiną riziką.

5. Sekuliari visuomenė įrodinėja, kad legalus abortas yra būtinas norint apsisaugoti nuo nelegalaus aborto. Oficiali Lenkijos statistika aiškiai rodo sumažėjusį motinų mirštamumą, sumažėjusias nelaimes ir sumažėjusį priešlaikinį gimstamumą, panaikinus liberalų aborto įstatymą 1993 metais.

6. Yra būtina įdiegti į sveikatos apsaugos praktiką vaiko teisę augti, bręsti ir suvokti pasaulį.

7. Narkomanas yra sergantis asmuo ir jis turi turėti vietą mūsų visuomenėje. Medicininė, psichosocialinė ir religinė pagalba privalo padėti jam atgimti ir dvasiškai.

8. Medicininis poveikis ligoniui privalo būti paremtas ne tik teisėmis ir pareigomis, bet taip pat gailestingumu ir meile, kylančiomis iš profesinio pašaukimo ir lydinčiomis ligonius iki jų gyvenimo pabaigos.

9. Paliatyvioji slauga privalo būti optimali medicininiu, priežiūros, psichologiniu, socialiniu ir dvasiniu požiūriais, gerbiant žmogaus orumą iki gyvenimo pabaigos.

Pirmasis mūsų kongresas naujajame tūkstantmetyje atnaujina pažadus tarnauti kiekvieno žmogaus gyvybei, jo orumui ir teisėms Gyvybės Evangelijos dvasia, kuri yra gydytojų katalikų magna carta ir svarbus dvasinio poveikio šaltinis visiems sveikatos apsaugos geros valios darbuotojams.

Kardinolas L.Baraganas apdovanojo Vatikano popiežiškosios sveikatos apsaugos pastoracinės tarybos medaliais keletą FEAMC valdybos narių, pasižymėjusių savo šalyse kovoje už gyvybės kultūrą, tarp jų ir Lietuvos AMC pirmininką prof. Leoną Laimutį Mačiūną.

Kongreso darbas buvo gerai organizuotas. Oficialiomis kongreso kalbomis buvo anglų, prancūzų, italų, slovakų (čekų), vokiečių kalbos. Kongreso dalyviai, pasibaigus jam, galėjo dalyvauti ekskursijose ne tik po miestą, jo apylinkes, bet ir po visą Slovakiją. Iš kongrese dalyvavusių valstybių Lietuva pranešimų skaičiumi užėmė vieną pirmųjų vietų: aštuonis pranešimus parengė septyniolika gydytojų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija