Žiniasklaida raginama atsargiau skelbti vaikams
neigiamą poveikį darančią informaciją
Žiniasklaida raginama griežčiau laikytis ribojimo
vaizduoti smurtą, erotiką ir panašią nepilnamečiams neigiamą poveikį
darančią informaciją, taip pat neskelbti nusikaltusių, nukentėjusių
ar prieš save ranką pakėlusių nepilnamečių asmens duomenų. Tokius
raginimus viešosios informacijos skleidėjams per spaudos konferenciją
Seime išsakė politikai, žmogaus ir vaikų teisių specialistai, žiniasklaidos
priežiūros institucijų atstovai.
Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto nario konservatoriaus
Arimanto Dumčiaus, žiniasklaida neretai nesilaiko Visuomenės informavimo
bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio
įstatymų, taip pažeisdama teisę natūraliai vystytis fizinei, protinei
ir dorovinei vaiko asmenybei.
Laukinių Vakarų juodajai kultūrai - jėgos, smurto,
neapykantos kultui, sekso ir pornografijos propagavimui padėjo išplisti
tai, kad staiga liberalizavosi mūsų visuomenė, bjaurioji pusė greitai
įėjo į žiniasklaidą, o tuo metu nebuvo reguliuojančių įstatymų,
- apgailestavo parlamentaras. Jo teigimu, Lietuvoje buvo sukurtas
neblogas teisinis pagrindas, įsteigta nemažai priežiūros institucijų,
tačiau pačios visuomenės informavimo priemonės esą nepakankamai
kontroliuoja viešai skelbiamą informaciją. Konservatorius pasiūlė
užkirsti kelią per daug dideliam žiniasklaidos liberalizavimui ir
griežčiau bausti minėtų įstatymų pažeidėjus.
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas
yra pasiūlęs sustiprinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą
ir sudaryti jai teisines bei finansines prielaidas vykdyti nuolatinę
žiniasklaidos stebėseną, kad taip būtų užkirstas kelias neigiamam
viešosios informacijos poveikiui vaikams. Kol kas inspektoriaus
tarnybos teisiniai ir finansiniai gebėjimai prielaidų efektyviam
darbui nesudaro, - pažymėjo komiteto pirmininkė socialdemokratė
Irena Šiaulienė.
Savo ruožtu žurnalistų etikos inspektorius Romas
Gudaitis apgailestavo, kad Lietuvoje kol kas stinga kryptingos valstybės
politikos šiuo klausimu.
Informacinis laukas sudėtingas: tai ir tikroji
žiniasklaida, ir reiškiniai, kurie nieko bendro su ja neturi - menkavertė
filmų produkcija, įvairios masinės kultūros apraiškos. Tų reiškinių
vertinimo nėra. Esama tam tikro pataikavimo ir abejingumo, stengiamasi
nepastebėti neigiamų reiškinių, - kalbėjo R. Gudaitis.
Pasak jo, dažniausiai žiniasklaida nusižengia
įstatymams atskleisdama nepilnamečių asmens duomenis. Nesusimąstome
apie to poveikį augančiam, bręstančiam vaikui mokykloje, bendruomenėje,
mokykloje, kokias jis patirs patyčias, pažeminimą dėl atskleistų
duomenų bei jų tiražavimo kartais visos šalies mastu, - apgailestavo
žurnalistų etikos inspektorius.
R. Gudaičio priekaištų sulaukė ir vaiko teisių
apsaugos specialistai, kurie informuodami apie smurtą patyrusius
nepilnamečius dažniausiai tampa pirminiu žiniasklaidos šaltiniu.
Anot Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės
Rimos Baškienės, žiniasklaidos propaguojamas smurtas ne tik skatina
nepilnamečių agresiją, bet ir jie patys vis dažniau tampa aukomis.
Vidaus reikalų ministerijos turima statistika
rodo, kad 2004 metais nuo nusikaltėlių nukentėjo beveik keturi tūkstančiai
vaikų. Seksualinę prievartą pernai patyrė 217 nepilnamečių, arba
5 proc. daugiau nei 2003 metais. Patys nepilnamečiai padarė daugiau
kaip 4,5 tūkst. nusikaltimų, 675 baudžiamuosius nusižengimus.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymą Seimas priėmė 2002 metais. Pagal šį dokumentą
neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam
vystymuisi daro fizinio ar psichinio smurto prieš žmones ar gyvūnus,
vandalizmo vaizdavimas, teigiamas smurto vertinimas, mėgavimasis
prievarta ar žiaurumu.
Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija
laikomas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūno vaizdavimas,
nebent to reikia tapatybei nustatyti, erotinio pobūdžio, baimę ar
siaubą sukelianti, savęs žalojimą ar savižudybę skatinanti informacija,
teigiamas narkotinių medžiagų, nusikalstamos veiklos vaizdavimas.
Šiai informacijai priskiriamas ir diskriminacijos
dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, lytinės orientacijos,
religijos ar kitokios priklausomybės kurstymas, dažnai vartojami
nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai.
Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama
tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, tokiu laiku,
kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai už vaikų auklėjimą
ir priežiūrą atsakingi asmenys gali užtikrinti galimybę nepilnamečiams
ja naudotis.
Radijo ir televizijos programas bei laidas, kuriose
skelbiama tokia informacija, leidžiama transliuoti tik nuo 23 iki
6 valandos ryto, nebent naudojamos techninės priemonės, leidžiančios
atsakingiems asmenims garantuoti galimybę riboti tokių programų
ir laidų pasiūlą nepilnamečiams. Šie apribojimai taikomi ir reklamai,
savireklamai, anonsams bei prekių ženklams.
Įstatymas draudžia viešai skelbti nuo teisėsaugos
institucijų ar teismo nesislapstančio nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo,
nuteistojo ar aukos, save sužalojusio, nusižudžiusio ar mėginusio
tai padaryti nepilnamečio asmens duomenis, pagal kuriuos galima
nustatyti jo asmens tapatybę.
Be to, neleidžiama neigiamų socialinių reiškinių
kontekste, piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu,
pateikti jų nuomones ir vertinimus, nuotraukas ar filmuotą medžiagą
apie juos.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|