Graikų mokslininkų tyrimai patvirtina, kad kalniečiai
gyvena ilgiau
Atėnų universiteto mokslininkai patvirtino jau
nuo seno vyraujančią nuomonę, jog kalniečiai gyvena ilgiau už tuos,
kurie gyvena žemumose. Jie ištyrė tris kaimelius, esančius šalia
Graikijos sostinės, ir priėjo prie išvados, jog kalnų oras bei vaikščiojimas
po kalnus padeda sveikatai bei pailgina gyvenimo trukmę, rašoma
leidinyje British Journal of Epidemiology and Community Health.
Visų trijų kaimelių bendruomenių gyvenimų būdas buvo panašus: vyrai
rūpinosi gyvuliais, moterys prižiūrėjo namus. Tačiau viena šių bendruomenių
buvo įsikūrusi kalnuotoje vietovėje - 950 metrų virš jūros lygio.
Per 15 tyrimo metų pastebėta, jog kalniečių mirtingumo
koeficientas buvo mažesnis nei tų, kurie gyveno lygumose. Bendras
šios grupės mirusiųjų skaičius per tą patį laikotarpį buvo mažesnis,
mažiau šios bendruomenės narių mirė ir nuo širdies ligų. Ekspertų
grupės manymu, kalniečiai gyvena ilgiau dėl retesnio kalnų oro ir
judraus, energingo gyvenimo būdo, sunkaus darbo.
Aukštumose gyvenančiojo organizmas turi grumtis
dėl pakankamo deguonies kiekio. Jau ankstesni tyrimai parodė, kad
neženkli hipoksija gali turėti teigiamą poveikį žmogaus sveikatai,
o sportininkai savo ištvermę gali padidinti treniruodamiesi aukštose
vietovėse. Kopimas į kalnus ir vaikščiojimas nelygia sunkiai įveikiama
teritorija yra puiki treniruotė.
Tiesa, tyrimai rodo, jog kalniečių širdies ligų
rizikos faktoriai - aukštas cholesterolio kiekis ir kraujo spaudimas
- yra ženklesni nei gyvenančiųjų lygumose, tačiau juos nusveria
gyvenimo aukštumose privalumai. Ypač didelis kalniečių privalumas
yra tas, jog jų gyvenimas reikalauja daugiau fizinių jėgų.
Galima būtų tvirtinti, kad kalnuotų kaimelių
gyventojų kasdienis fizinis krūvis yra didesnis nei žemumų gyventojų,
- teigia tyrinėtojų grupė.
Pagal dpa, Reuters, ELTA pranešimus
© 2005 "XXI amžius"
|