|
Kritimas demografijos duobėn
Petras KATINAS
Neseniai Maskvoje įvyko renginys, pavadintas Nacionaliniu
forumu. Jame buvo svarstomas vienintelis klausimas: Rusijos gyventojų
dabartis ir ateitis. Buvo pateikti stulbinantys skaičiai apie tragišką
demografinę situaciją, susidariusią Rusijoje per pastaruosius trylika
metų. Per tą laiką iš Rusijos Federacijos išnyko vienuolika tūkstančių
kaimų, 290 miestų. Konstatuota, jog kiekvieną dieną Rusijoje pradingsta
vidutiniškai du kaimai, o per metus nedidelė sritis.
Rusijos sveikatos apsaugos ir socialinio vystymosi
viceministras Vladimiras Starodubovas pareiškė, jog per pastaruosius
dešimt metų Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo devyniais milijonais
žmonių. Netgi pagal oficialius, aiškiai sumažintus duomenis, rusų
gyventojų kasmet sumažėja 300 tūkst. žmonių (kitais duomenimis,
- 1,2-1,7 mln.). Jau nuo 1992 metų mirtingumas viršija gimimus,
ir šis atotrūkis vis didėja.
Ypač didelis vyrų mirtingumas. Pagal šį rodiklį
Rusija yra tarp pasaulio lyderių. Beje, net 30 proc. rusų vyrų miršta
būdami darbingo amžiaus. Vidutinė jų gyvenimo trukmė trylika metų
mažesnė nei moterų (Rusijos moterų vidutinis amžius 72 metai, vyrų
58,8). Pagrindinės tokio mirtingumo priežastys prastos kokybės
alkoholis, onkologiniai susirgimai, traumos ir apsinuodijimai. O
mirtingumas nuo piktnaudžiavimo alkoholiu per pastaruosius penkerius
metus išaugo net 3,5 karto. Taip pat labai auga savižudybių skaičius.
Rusijos vyrų savižudybių skaičius lenkia Europos šalių vidurkį net
2,5 karto, o moterų pusantro karto. Pagal žuvusiųjų autotransporto
avarijose skaičių Rusija aplenkė Europos valstybes daugiau nei du
kartus.
Pažymima, jog net 40 proc. dažniau miršta jauni
15-19 metų žmonės. Pasak V.Starodubovo, iš dabartinių šešiolikmečių
paauglių pensijos sulauks tiktai 54 proc. Jau 1998 metais pirmą
kartą Rusijoje pensininkų buvo 110 tūkst. daugiau nei vaikų ir paauglių
iki 16 metų. O 2004 m. sausio 1 d. šis skaičius išaugo net iki 4,2
mln. Dabar Rusijoje vaikų iki keturiolikos metų 2,5 karto mažiau
nei pensininkų (atitinkamai 10,6 ir 27,2 mln. žmonių). Prognozuojama,
kad 2006 metais pensininkų skaičius labai sparčiai augs ir 2016
metais jie sudarys 25 proc. visų Rusijos gyventojų.
Pagal 2002 metų surašymo duomenis, iš 144,2 mln.
Rusijos gyventojų 104 milijonai buvo rusai. Tačiau daugelis šios
šalies demografų įsitikinę, kad realus etninių rusų skaičius kur
kas mažesnis ir jų yra mažiau nei 100 milijonų. Beje, blogėjanti
demografinė situacija aiškiai pastebima pačioje sostinėje Maskvoje.
Dienraštis Komsomolskaja pravda neseniai paskelbė duomenis apie
etninę Maskvos gyventojų sudėtį. Rusijos mokslų akademijos Geografijos
instituto geopolitinių tyrimų centro mokslininkės Olgos Vendinos
teigimu, Maskvoje jau susiformavo savotiški nacionaliniai rajonai,
kuriuose labai sparčiai mažėja etninių rusų. Tuo tarpu kitų tautybių
žmonių skaičius labai sparčiai didėja. O.Vendina atkreipė dėmesį,
jog kelia nerimą tai, kad tokie procesai vyksta istoriniame Maskvos
centre, kur gimstamumas kitų tautybių žmonių šeimose sparčiai auga.
Maskvoje gyvena daug azerbaidžaniečių, totorių, armėnų ir ukrainiečių.
Kas penkta rusė maskvietė išteka už kaukaziečio.
Rusijos dienraštis Novyje Izvestija paskelbė
stulbinančią pažymą, kurią parengė Jeruzalės žydų universitetas.
Jeigu patikėtume šiuo sensacingu dokumentu, kinų skaičius Rusijoje
2002 metais pasiekė beveik keturis milijonus žmonių ir jie užėmė
ketvirtą vietą po rusų 104 mln., totorių 7,2 mln., ukrainiečių
- 5,1 mln. Prieš penkiolika metų Rusijoje gyveno tik penki tūkstančiai
kinų. Dabar gi, anot specialistų prognozių, jau 2013 metais kas
ketvirtas Rusijos gyventojas bus kinas. Rusų mokslininkas Jevgenijus
Gilbo, tyrinėjantis demografijos problemas ir 2002 metų gyventojų
surašymo duomenis, paskelbė straipsnį Rusijos demografinė katastrofa.
Jame rašoma, kad Rusijos gyventojų, t.y. etninių rusų, per pastaruosius
dvylika metų kasmet sumažėja 1,7 proc. per metus. Jeigu tokia tendencija
išliks, vadinasi, 2010 metais etninių rusų bus 91 milijonas, 2020
metais 77 mln., o 2060-aisiais 40 mln. J.Gilbo tvirtina, kad
tai - optimistinis prognozės variantas. O realiai 2050 metais Rusijoje
gali likti tiktai 38 milijonai rusų. Mokslininkas teigia, jog Rusijoje
legaliai gyveno 4 mln. 43 tūkst. kinų. Tačiau daug kinų gyvena nelegaliai.
Jų bendruomenės įsikuria Tolimųjų Rytų miškuose, ir šių bendruomenių
skaičius nuolat auga. Jeigu praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje
į Rusiją atvykdavo 500-600 tūkst. kinų emigrantų kasmet, tai 2002
metais jų atvyko jau daugiau kaip milijonas. Ir emigrantų srautas
vis auga. Prognozuojama, kad 2010 metais Rusijoje gyvens 20 mln.,
2020 metais 40 mln., o 2040-aisiais 100 mln. kinų.
Neatsitiktinai Novyje Izvestija, skelbdama šias
demografines prognozes, straipsnį pavadino 2015-aisiais kas ketvirtas
Rusijos gyventojas kalbės Konfucijaus kalba.
Štai kai kurie skaičiai, remiantis 2002 metų Rusijos
gyventojų surašymo duomenimis: rusai 104,1 mln., totoriai 7,2
mln. (pačiame Tatarstane tik 2,1 mln.), kinai 3,26 mln., armėnai
2,48 mln. (Maskvoje ir Maskvos srityje 508 tūkst.), azerbaidžaniečiai
2,16 mln. (Maskvoje ir Maskvos srityje 1,1 mln.), vietnamiečiai
783 tūkst., gruzinai 692 tūkst., žydai 259 tūkst. (Maskvoje
148 tūkst. Sankt Peterburge 55,2 tūkst.).
© 2005 "XXI amžius"
|
