„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.7 (56)

2005-iųjų liepos 15 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Kritimas demografijos duobėn

Petras KATINAS

Neseniai Maskvoje įvyko renginys, pavadintas Nacionaliniu forumu. Jame buvo svarstomas vienintelis klausimas: „Rusijos gyventojų dabartis ir ateitis“. Buvo pateikti stulbinantys skaičiai apie tragišką demografinę situaciją, susidariusią Rusijoje per pastaruosius trylika metų. Per tą laiką iš Rusijos Federacijos išnyko vienuolika tūkstančių kaimų, 290 miestų. Konstatuota, jog kiekvieną dieną Rusijoje „pradingsta“ vidutiniškai du kaimai, o per metus – nedidelė sritis.

Rusijos sveikatos apsaugos ir socialinio vystymosi viceministras Vladimiras Starodubovas pareiškė, jog per pastaruosius dešimt metų Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo devyniais milijonais žmonių. Netgi pagal oficialius, aiškiai sumažintus duomenis, rusų gyventojų kasmet sumažėja 300 tūkst. žmonių (kitais duomenimis, - 1,2-1,7 mln.). Jau nuo 1992 metų mirtingumas viršija gimimus, ir šis atotrūkis vis didėja.

Ypač didelis vyrų mirtingumas. Pagal šį rodiklį Rusija yra tarp pasaulio lyderių. Beje, net 30 proc. rusų vyrų miršta būdami darbingo amžiaus. Vidutinė jų gyvenimo trukmė trylika metų mažesnė nei moterų (Rusijos moterų vidutinis amžius 72 metai, vyrų – 58,8). Pagrindinės tokio mirtingumo priežastys – prastos kokybės alkoholis, onkologiniai susirgimai, traumos ir apsinuodijimai. O mirtingumas nuo piktnaudžiavimo alkoholiu per pastaruosius penkerius metus išaugo net 3,5 karto. Taip pat labai auga savižudybių skaičius. Rusijos vyrų savižudybių skaičius lenkia Europos šalių vidurkį net 2,5 karto, o moterų – pusantro karto. Pagal žuvusiųjų autotransporto avarijose skaičių Rusija aplenkė Europos valstybes daugiau nei du kartus.

Pažymima, jog net 40 proc. dažniau miršta jauni 15-19 metų žmonės. Pasak V.Starodubovo, iš dabartinių šešiolikmečių paauglių pensijos sulauks tiktai 54 proc. Jau 1998 metais pirmą kartą Rusijoje pensininkų buvo 110 tūkst. daugiau nei vaikų ir paauglių iki 16 metų. O 2004 m. sausio 1 d. šis skaičius išaugo net iki 4,2 mln. Dabar Rusijoje vaikų iki keturiolikos metų 2,5 karto mažiau nei pensininkų (atitinkamai 10,6 ir 27,2 mln. žmonių). Prognozuojama, kad 2006 metais pensininkų skaičius labai sparčiai augs ir 2016 metais jie sudarys 25 proc. visų Rusijos gyventojų.

Pagal 2002 metų surašymo duomenis, iš 144,2 mln. Rusijos gyventojų 104 milijonai buvo rusai. Tačiau daugelis šios šalies demografų įsitikinę, kad realus etninių rusų skaičius kur kas mažesnis ir jų yra mažiau nei 100 milijonų. Beje, blogėjanti demografinė situacija aiškiai pastebima pačioje sostinėje Maskvoje. Dienraštis „Komsomolskaja pravda“ neseniai paskelbė duomenis apie etninę Maskvos gyventojų sudėtį. Rusijos mokslų akademijos Geografijos instituto geopolitinių tyrimų centro mokslininkės Olgos Vendinos teigimu, Maskvoje jau susiformavo savotiški nacionaliniai rajonai, kuriuose labai sparčiai mažėja etninių rusų. Tuo tarpu kitų tautybių žmonių skaičius labai sparčiai didėja. O.Vendina atkreipė dėmesį, jog kelia nerimą tai, kad tokie procesai vyksta istoriniame Maskvos centre, kur gimstamumas kitų tautybių žmonių šeimose sparčiai auga. Maskvoje gyvena daug azerbaidžaniečių, totorių, armėnų ir ukrainiečių. Kas penkta rusė maskvietė išteka už kaukaziečio.

Rusijos dienraštis „Novyje Izvestija“ paskelbė stulbinančią pažymą, kurią parengė Jeruzalės žydų universitetas. Jeigu patikėtume šiuo sensacingu dokumentu, kinų skaičius Rusijoje 2002 metais pasiekė beveik keturis milijonus žmonių ir jie užėmė ketvirtą vietą po rusų 104 mln., totorių – 7,2 mln., ukrainiečių - 5,1 mln. Prieš penkiolika metų Rusijoje gyveno tik penki tūkstančiai kinų. Dabar gi, anot specialistų prognozių, jau 2013 metais kas ketvirtas Rusijos gyventojas bus kinas. Rusų mokslininkas Jevgenijus Gilbo, tyrinėjantis demografijos problemas ir 2002 metų gyventojų surašymo duomenis, paskelbė straipsnį „Rusijos demografinė katastrofa“. Jame rašoma, kad Rusijos gyventojų, t.y. etninių rusų, per pastaruosius dvylika metų kasmet sumažėja 1,7 proc. per metus. Jeigu tokia tendencija išliks, vadinasi, 2010 metais etninių rusų bus 91 milijonas, 2020 metais – 77 mln., o 2060-aisiais – 40 mln. J.Gilbo tvirtina, kad tai - optimistinis prognozės variantas. O realiai 2050 metais Rusijoje gali likti tiktai 38 milijonai rusų. Mokslininkas teigia, jog Rusijoje legaliai gyveno 4 mln. 43 tūkst. kinų. Tačiau daug kinų gyvena nelegaliai. Jų bendruomenės įsikuria Tolimųjų Rytų miškuose, ir šių bendruomenių skaičius nuolat auga. Jeigu praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje į Rusiją atvykdavo 500-600 tūkst. kinų emigrantų kasmet, tai 2002 metais jų atvyko jau daugiau kaip milijonas. Ir emigrantų srautas vis auga. Prognozuojama, kad 2010 metais Rusijoje gyvens 20 mln., 2020 metais – 40 mln., o 2040-aisiais – 100 mln. kinų.

Neatsitiktinai „Novyje Izvestija“, skelbdama šias demografines prognozes, straipsnį pavadino „2015-aisiais kas ketvirtas Rusijos gyventojas kalbės Konfucijaus kalba“.

Štai kai kurie skaičiai, remiantis 2002 metų Rusijos gyventojų surašymo duomenimis: rusai – 104,1 mln., totoriai – 7,2 mln. (pačiame Tatarstane – tik 2,1 mln.), kinai – 3,26 mln., armėnai – 2,48 mln. (Maskvoje ir Maskvos srityje – 508 tūkst.), azerbaidžaniečiai – 2,16 mln. (Maskvoje ir Maskvos srityje 1,1 mln.), vietnamiečiai – 783 tūkst., gruzinai – 692 tūkst., žydai – 259 tūkst. (Maskvoje – 148 tūkst. Sankt Peterburge – 55,2 tūkst.).

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija