|
Kūdikiai turi būti atiduodami ne valstybės globai,
o kuo greičiau įvaikinami
Kūdikiai, kurių atsisako motinos, turi būti apgyvendinami
ne valstybinėse globos įstaigose, o kuo greičiau įvaikinami ar atiduodami
globėjams. Tarptautinis tyrimas rodo, kad tik taip galima užtikrinti
tinkamą fizinį ir psichinį šių vaikų vystymąsi.
Vaikui labai svarbu, kad suaugęs žmogus su juo
bendrautų tiesiogiai. Jei vaikas to negauna, jo smegenys vystosi
nepakankamai. Valstybinėse įstaigose tai sunku užtikrinti. Nerekomenduojama,
kad vaikas čia būtų laikomas ilgiau nei tris mėnesius, pirmadienį
per spaudos konferenciją Seime teigė Lietuvoje viešintis Birmingemo
universiteto Psichologijos mokyklos prof. Kevinas Braunas.
Birmingemo universitetas, padedamas Europos Komisijos
ir Pasaulio sveikatos organizacijos, visoje Europoje ištyrė 23 tūkst.
jaunesnių nei trejų metų vaikų, gyvenančių valstybiniuose globos
namuose. Pirmojo žemyne atlikto panašaus masto tyrimo rezultatai
parodė, kad tokioje įstaigoje atsidūrusiam kūdikiui gresia įvairūs
sutrikimai. Vaiko apgyvendinimas valstybinėje įstaigoje jo smegenims
esą sukelia panašias pasekmes kaip smurtas ar prievarta.
Anot K. Brauno, kūdikiai į valstybines globos
įstaigas patenka būdami vidutiniškai vienuolikos mėnesių amžiaus
ir dažnai čia praleidžia daugiau nei dvejus metus. Dalis vaikų vėliau
apsigyvena šeimose, tačiau maždaug ketvirtadalis jų tiesiog perkeliami
į kitą instituciją. Jei vaikas nuolat kilnojamas iš vienos institucijos
į kitą, jis negali adekvačiai vystytis. Maždaug trečdalis vaikų,
išeinantys iš šių įstaigų, paprastai būna nepakankamai išsivystę,
todėl jiems reikia ypatingesnės globos nei paprastam vaikui,
teigė specialistas.
Spaudos konferencijoje dalyvavusio Sveikatos apsaugos
ministerijos sekretoriaus Romualdo Sabaliausko teigimu, Lietuvoje
į valstybines globos įstaigas patenka vis daugiau kūdikių, nors
bendras gimstamumas šalyje nedidėja. Maždaug 80 proc. šių kūdikių
neturi jokios negalios.
UNICEF Centrinės ir Rytų Europos, Nepriklausomų
valstybių sandraugos ir Baltijos šalių regioninio biuro projektų
vadovė Marti Rajandran spaudos konferencijoje pažymėjo, kad tokia
situacija nėra būdinga tik Lietuvai panašios tendencijos pastebimos
visoje Europoje.
Egzistuoja kultūrinis požiūris per daugelį
metų žmonės įprato, kad yra valstybinės institucijos, kuriose galima
apgyvendinti vaikus. Mums reikia transformuoti savo mąstymą vaikui
geriausia būti šeimoje. Suprantu, jog mąstymui pakeisti reikia laiko,
bet jei pirmiausia galvosime apie vaiko interesus, tai įmanoma,
teigė viešnia.
Specialistų tvirtinimu, norint išvengti netinkamo
kūdikių vystymosi, būtina siekti, kad kuo mažiau jų atsidurtų valstybinėse
globos įstaigose, o jei taip atsitinka kaip įmanoma labiau sutrumpinti
jų buvimą čia. Pasak K.Brauno, socialiniai darbuotojai ir slaugytojai
turėtų teikti psichologinę pagalbą, kad vienišos motinos ir šeimos
neskubėtų palikti savo atžalų valstybei.
Bet jei, sakykime, mama yra priklausoma nuo heroino
ir nusprendžiama atimti iš jos vaiką, kūdikis iš karto, kad ir laikinai,
turi būti atiduodamas globėjų šeimai. Vėliau, jei atsiras galimybė,
jis galėtų būti įvaikintas, sakė Birmingemo universiteto profesorius.
Jis patikino, kad toks kilnojimas kūdikiui nėra kenksmingas prisirišęs
prie globėjų, vaikas esą taip pat lengvai prisiriš prie įtėvių ar
savo biologinių tėvų, jei bus jiems grąžintas.
K.Braunas atmetė dažnai pasitaikančius nuogąstavimus,
kad vaikams su genais persiduoda neigiami tėvų polinkiai: Genetinę
liniją auklėjant galime pataisyti. Jei kūdikis gimė agresyvaus temperamento,
bet toks elgesys neskatinamas, jis ilgainiui praras polinkį į agresiją.
Kita vertus, jei vaikas gimsta labai pasyvus, bet jo agresyvumas
skatinamas, jis gali tapti gana agresyvus. Būtent todėl gyvenimas
valstybinėse įstaigose žalingas, nes vaikas negali natūraliai bendrauti
su aplinka.
Pasak ministerijos sekretoriaus R.Sabaliausko,
tik maždaug 20 proc. vaikų elgesio lemia genetika kur kas daugiau
įtakos tam turi aplinka ir artimųjų elgesys.
Anot R.Sabaliausko, Lietuvos Vyriausybė yra pasirengusi
įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir užtikrinti
visų vaikų teisę augti bei vystytis šeimoje. Ministrų kabinetas
jau patvirtino principus, kad visi vaikai, kuriems reikia specialios
priežiūros, turi būti įkurdinti šeimoje. Šeimoje vaikas turi daug
didesnę galimybę vystytis protiškai, fiziškai ir adaptuotis socialiai,
pažymėjo pareigūnas.
Jo teigimu, žadama numatyti įvairias priemones,
kaip skatinti motinas neatiduoti savo kūdikių auginti valstybei,
o šeimas įsivaikinti kūdikius, kaip teikti joms finansinę paramą
ir psichologinę pagalbą.
Socialinių tyrimų instituto atstovas prof. Arvydas
Matulionis pabrėžė, jog būtina taip patobulinti įstatymus, kad būtų
sutrumpintas galimų įtėvių tikrinimo laikas ir kūdikis galėtų kuo
greičiau apsigyventi pas juos.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|
