„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (58)

2005-iųjų rugsėjo 23 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Laukiame aktyvaus pritarimo

Algimantas LELEŠIUS

Mūsų tauta per pastaruosius 15 metų tarsi prarado savisaugos instinktą: ji yra išnykstanti, nes gimstamumas perpus mažesnis už mirtingumą. Net dramatiškais pokario metais to nebuvo, tai ir padėjo atlaikyti okupacijas ir deportacijas. Logiškai galvojant, pagerėjus gyvenimui, gimstamumas neturėtų mažėti. Deja, taip nėra. Įsigalėję vartotojų visuomenės instinktai, pinigų ir daiktų kultas, susiformavęs įsitikinimas, kad vaikai bus kliūtis lengvam, nerūpestingam gyvenimui, paveikė sąmonę labiau nei sunkios ir pavojingos gyvenimo sąlygos pokario metais ir vėliau sovietmečiu. 1993 metais pirmokų mokyklose turėjome per 60 tūkstančių, šiais mokslo metais – per 30 tūkstančių, t.y. kone dukart mažiau.

Akivaizdu, kad tokia situacija negali nejaudinti piliečių, dar turinčių bent lašą pilietiškumo, tautiškumo, patriotizmo. Ar smagu girdėti prognozes, kad po šimto metų lietuviai šalyje sudarys mažumą, jų liks gal koks milijonas, vadinasi, bus prarasta viskas, ką lietuvių tauta išsaugojo per tūkstančius dramatiškos egzistencijos metų (karai, marai, okupacijos, deportacijos, tikybos ir rašto draudimas ir t.t.).

Tauta netenka svarbiausios giluminės ilgalaikės egzistencinės prasmės – nebesaugo savęs. Ji, kaip ir individas, netekusi egzistencinės prasmės, buvimo tikslo, neišvengiamai pasiduoda depresijai ir degradavimui. Jau dabar pasireiškia pirmieji požymiai: savižudybės (pagal jų skaičių pirmaujame pasaulyje), senelių žudynės kaimuose (jau žudo ir nepilnamečiai), net tarp paauglių paplitęs alkoholizmas, tarp mergaičių – rūkymas, jėgos kultas ir t.t. Daug negalvojant paliekamas gimtasis kraštas, ieškoma laimės užsienyje. Apie tai dabar daug rašoma, kunigai kalba per pamokslus. Bet kalbos lieka kalbomis, rašymai rašymais, nuo to mažai kas keičiasi. Reikalingas praktinis veiksmas. Būtent tokia proga pasitaikė, kai sužinojome, jog Seime įregistruotas projektas įstatymo, draudžiančio Lenkijos ir Airijos pavyzdžiu su tam tikromis išimtimis abortus. Jis įregistruotas jau antrą kartą. Pagalvojome, kad reikia pasinaudoti proga ir gausiais parašais paremti šį projektą. Surinkome Kazlų Rūdos bažnyčioje ir Marijampolės Mažojoje Bazilikoje bei kitose vietose per 600 parašų, nusiuntėme į Seimą. Išsiuntinėjome parašų rinkimo lapus į 37 moterų ir 20 vyrų vienuolynų ragindami rinkti parašus. Dabar yra puikiausia proga įrodyti, kad nuolatiniai kunigų pasisakymai prieš abortus nėra tuščias garsas, o imperatyvas veikti – šiuo atveju rinkti parašus. Rinkdami parašus, sustiprintume Bažnyčios autoritetą ir prisidėtume prie kūrimo pilietinės visuomenės, kurios dar neturime. Laukiame aktyvaus vyskupų pritarimo, raginimo tikintiesiems rinkti parašus. Jų žodis būtų lemiamas.

Yra nuomonė, kad vyskupai abejoja dėl teiginio „su tam tikromis išimtimis“ (kada galima atlikti abortą). Suprask: jeigu gimdyvės gyvybei gresia pavojus, vis tiek negalima atlikti aborto, nors jis ir išgelbėtų gimdyvės gyvybę. Bet, mirus gimdyvei, gali likti našlaičiai vaikai (jeigu ji jų turėjo), prislėgtas sielvarto vyras, artimieji. Ar tokia baigtis, galbūt atitinkanti Bažnyčios kanonus išgelbėto kūdikio atžvilgiu, nepažeistų tų pačių kanonų gimdyvės atžvilgiu? Ji juk prieštaraus Dievo įsakymui: „Nežudyk“, nes sąmoningas gimdyvės negelbėjimas praktiškai prilygs jos nužudymui. Tokia išeitis, akivaizdu, daugumai žmonių būtų nepriimtina ir užtrauktų gydytojui baudžiamąją atsakomybę. Lenkijos Katalikų Bažnyčia pritarė įstatymui, draudžiančiam abortus su tam tikromis išimtimis, nes be šitų išimčių įstatymas išvis nebūtų priimtas. Ir tuomet dėl abortų kaip ir anksčiau žūtų šimtai tūkstančių kūdikių. O priėmus įstatymą su išimtimis, jų žūsta keliasdešimt, gal kelis šimtus kartų mažiau.

Beje, galima paraginti rinkti parašus naudojant parašų rinkimo lapus su kitokia antrašte, kurioje nebūtų minimi išimtiniai atvejai (kada abortas leidžiamas).

Uždraudus abortus, Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, pagerėtų demografinė situacija, gimstamumas apytikriai prilygtų mirtingumui. Tai būtų didžiulė tautos pergalė. Ateityje būtų daugiau tikinčiųjų ir stojančiųjų į kunigų seminarijas jaunuolių.

Kazlų Rūda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija