Laukiame aktyvaus pritarimo
Algimantas LELEŠIUS
Mūsų tauta per pastaruosius 15 metų tarsi prarado
savisaugos instinktą: ji yra išnykstanti, nes gimstamumas perpus
mažesnis už mirtingumą. Net dramatiškais pokario metais to nebuvo,
tai ir padėjo atlaikyti okupacijas ir deportacijas. Logiškai galvojant,
pagerėjus gyvenimui, gimstamumas neturėtų mažėti. Deja, taip nėra.
Įsigalėję vartotojų visuomenės instinktai, pinigų ir daiktų kultas,
susiformavęs įsitikinimas, kad vaikai bus kliūtis lengvam, nerūpestingam
gyvenimui, paveikė sąmonę labiau nei sunkios ir pavojingos gyvenimo
sąlygos pokario metais ir vėliau sovietmečiu. 1993 metais pirmokų
mokyklose turėjome per 60 tūkstančių, šiais mokslo metais per
30 tūkstančių, t.y. kone dukart mažiau.
Akivaizdu, kad tokia situacija negali nejaudinti
piliečių, dar turinčių bent lašą pilietiškumo, tautiškumo, patriotizmo.
Ar smagu girdėti prognozes, kad po šimto metų lietuviai šalyje sudarys
mažumą, jų liks gal koks milijonas, vadinasi, bus prarasta viskas,
ką lietuvių tauta išsaugojo per tūkstančius dramatiškos egzistencijos
metų (karai, marai, okupacijos, deportacijos, tikybos ir rašto draudimas
ir t.t.).
Tauta netenka svarbiausios giluminės ilgalaikės
egzistencinės prasmės nebesaugo savęs. Ji, kaip ir individas,
netekusi egzistencinės prasmės, buvimo tikslo, neišvengiamai pasiduoda
depresijai ir degradavimui. Jau dabar pasireiškia pirmieji požymiai:
savižudybės (pagal jų skaičių pirmaujame pasaulyje), senelių žudynės
kaimuose (jau žudo ir nepilnamečiai), net tarp paauglių paplitęs
alkoholizmas, tarp mergaičių rūkymas, jėgos kultas ir t.t. Daug
negalvojant paliekamas gimtasis kraštas, ieškoma laimės užsienyje.
Apie tai dabar daug rašoma, kunigai kalba per pamokslus. Bet kalbos
lieka kalbomis, rašymai rašymais, nuo to mažai kas keičiasi. Reikalingas
praktinis veiksmas. Būtent tokia proga pasitaikė, kai sužinojome,
jog Seime įregistruotas projektas įstatymo, draudžiančio Lenkijos
ir Airijos pavyzdžiu su tam tikromis išimtimis abortus. Jis įregistruotas
jau antrą kartą. Pagalvojome, kad reikia pasinaudoti proga ir gausiais
parašais paremti šį projektą. Surinkome Kazlų Rūdos bažnyčioje ir
Marijampolės Mažojoje Bazilikoje bei kitose vietose per 600 parašų,
nusiuntėme į Seimą. Išsiuntinėjome parašų rinkimo lapus į 37 moterų
ir 20 vyrų vienuolynų ragindami rinkti parašus. Dabar yra puikiausia
proga įrodyti, kad nuolatiniai kunigų pasisakymai prieš abortus
nėra tuščias garsas, o imperatyvas veikti šiuo atveju rinkti parašus.
Rinkdami parašus, sustiprintume Bažnyčios autoritetą ir prisidėtume
prie kūrimo pilietinės visuomenės, kurios dar neturime. Laukiame
aktyvaus vyskupų pritarimo, raginimo tikintiesiems rinkti parašus.
Jų žodis būtų lemiamas.
Yra nuomonė, kad vyskupai abejoja dėl teiginio
su tam tikromis išimtimis (kada galima atlikti abortą). Suprask:
jeigu gimdyvės gyvybei gresia pavojus, vis tiek negalima atlikti
aborto, nors jis ir išgelbėtų gimdyvės gyvybę. Bet, mirus gimdyvei,
gali likti našlaičiai vaikai (jeigu ji jų turėjo), prislėgtas sielvarto
vyras, artimieji. Ar tokia baigtis, galbūt atitinkanti Bažnyčios
kanonus išgelbėto kūdikio atžvilgiu, nepažeistų tų pačių kanonų
gimdyvės atžvilgiu? Ji juk prieštaraus Dievo įsakymui: Nežudyk,
nes sąmoningas gimdyvės negelbėjimas praktiškai prilygs jos nužudymui.
Tokia išeitis, akivaizdu, daugumai žmonių būtų nepriimtina ir užtrauktų
gydytojui baudžiamąją atsakomybę. Lenkijos Katalikų Bažnyčia pritarė
įstatymui, draudžiančiam abortus su tam tikromis išimtimis, nes
be šitų išimčių įstatymas išvis nebūtų priimtas. Ir tuomet dėl abortų
kaip ir anksčiau žūtų šimtai tūkstančių kūdikių. O priėmus įstatymą
su išimtimis, jų žūsta keliasdešimt, gal kelis šimtus kartų mažiau.
Beje, galima paraginti rinkti parašus naudojant
parašų rinkimo lapus su kitokia antrašte, kurioje nebūtų minimi
išimtiniai atvejai (kada abortas leidžiamas).
Uždraudus abortus, Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje,
pagerėtų demografinė situacija, gimstamumas apytikriai prilygtų
mirtingumui. Tai būtų didžiulė tautos pergalė. Ateityje būtų daugiau
tikinčiųjų ir stojančiųjų į kunigų seminarijas jaunuolių.
Kazlų Rūda
© 2005 "XXI amžius"
|