„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (58)

2005-iųjų rugsėjo 23 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

JAV gyvybės gynėjų viltys dėl Aukščiausiojo Teismo atnaujinimo

Mindaugas BUIKA

Kandidatas į JAV Aukščiausiojo
Teismo pirmininko postą –
teisėjas Džonas Robertsas

Teisėjas Džonas Robertsas
su JAV prezidentu Džordžu Bušu

Džoną Robertsą su šeima
Senatui pristato gimtosios
valstijos senatoriai

Prezidentas Dž.Bušas atsižvelgė į Bažnyčios pastabas

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo Bušo numatyto kandidato į šalies Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą – teisėjo Džono Robertso svarstymą Senate su ypatingu dėmesiu stebėjo Bažnyčia ir gyvybės gynėjai. Tikimasi, kad atnaujinta svarbiausia teisminė instancija, - Aukščiausiasis Teismas atlieka JAV ir Konstitucinio Teismo funkciją, - iš naujo peržiūrės 1973 metais priimtą sprendimą, kuriuo buvo legalizuotas abortas. Kaip pažymi Kunigų už gyvybę sąjūdžio vadovas kunigas Frenkas Peivonas, šalies Konstitucijoje niekur nėra užfiksuota „teisė į abortą“, tai yra į negimusio kūdikio žudymą, ir faktiškai ši „teisė“ buvo naujai išrasta.

Apie savo tvirtomis krikščioniškomis nuostatomis žinomo 50-mečio teisėjo Dž.Robertso iškėlimą prezidentas Dž.Bušas pranešė praėjus porai dienų po buvusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Viljamo Renkvisto mirties rugsėjo 3 dieną. Devyni Aukščiausiojo Teismo nariai Jungtinėse Valstijose skiriami dirbti iki gyvos galvos – jeigu jie patys nenusprendžia atsistatydinti dėl amžiaus. Ir 80 metų sulaukęs V.Renkvistas šioje instancijoje išdirbo 33 metus, iš jų 19 metų buvo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Dar liepos mėnesį apie savo atsistatydinimą buvo paskelbusi 74 metų Aukščiausiojo Teismo narė Sandra O’Konor, ir prezidentas Dž.Bušas teisėją Dž.Robertsą iš pradžių buvo numatęs į jos vietą. Dabar, po V.Renkvisto mirties, jam priėmus sprendimą skirti Dž.Robertsą Aukščiausiojo Teismo pirmininku, - ir jeigu jis bus patvirtintas Kongrese, - teisėjos S.O’Konor vieta kol kas lieka laisva ir bus ieškoma dar vieno kandidato.

Gyvybės kultūros ugdymui ištikimas prezidentas Dž.Bušas, kaip tikimasi, ir kitu kandidatu į Aukščiausiąjį Teismą paskelbs patikimą konservatyvių pažiūrų teisėją. Kaip tik to iš jo laukia JAV katalikų vyskupų konferencija, kurios pirmininkas Spokano (Vašingtono valstija) vyskupas Viljamas Skailstedas netrukus po teisėjos S.O’Konor atsistatydinimo laišku kreipėsi į valstybės vadovą ir prašė gerai apsvarstyti galimas kandidatūras. Priminęs nuo 1790 metų veikiančio Aukščiausiojo Teismo seną ir garbingą tradiciją bei didelę jo sprendimų įtaką šalies gyvenimui, vyskupas V.Skailstedas patarė prezidentui į laisvas vietas parinkti „kvalifikuotus juristus, kurie iš esmės remia žmogaus gyvybės apaugą nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, ypač negimusių kūdikių, neįgalių ar sunkiai sergančių žmonių“.

Episkopato vadovas priminė, kad JAV Katalikų Bažnyčia tiesiogiai nedalyvauja nominuotų kandidatų į Aukščiausiojo Teismo narius svarstyme, jas paremdama ar perpus prieštaraudama, tačiau yra susirūpinusi dėl šios teisminės institucijos daromo Konstitucijos ar kitų įstatymų interpretavimo poveikio visuomenės gyvenimo „principams ir politikai“. Todėl jis siūlo prezidentui Dž.Bušui svarstyti kandidatūras tų teisininkų, kurie palaiko „mažumų, migrantų ir kitų stokojančiųjų teises, gerbia religijų ir religinių institucijų vaidmenį visuomenėje“, pripažįsta tėvų teisių pirmenybę auklėjant savo vaikus, yra pasirengę „apriboti arba visai nutraukti mirties bausmės taikymą“.

Kaip pripažįstama JAV katalikiškuose sluoksniuose, daugeliu šių savybių kaip tik pasižymi teisėjas Dž.Robertsas, kuris būtų tik trečiasis katalikas, užimantis Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą per visą šalies istoriją. Jis taip pat taptų ketvirtuoju kataliku dabartiniame Aukščiausiajame Teisme, prisijungdamas prie žinomų gyvybės gynėjų Antono Skalijos ir Klarenso Tomaso bei liberalių pažiūrų teisėjo Antono Kenedžio. (Kaip minėta, iš viso JAV Aukščiausiajame Teisme yra devyni teisėjai ir sprendimus jie priima balsavimu, kurio santykis dažnai būna minimalus – penki prieš keturis, todėl kiekvieno nario politinės ar etinės pažiūros yra svarbios.)

Beje, katalikų dalyvavimas JAV Aukščiausiojo Teismo darbe tik pastaruoju metu tapo reikšmingesnis – iki 1988 metų šioje institucijoje buvo tik vienas katalikas teisėjas. Per visą JAV Aukščiausiojo Teismo istoriją (nuo 1790 metų) jame dirbo 107 teisėjai, iš kurių tik devyni buvo katalikai. Čia aiškiai pirmauja episkopalai (anglikonai), turėję 33 Aukščiausiojo Teismo narius, ir presbiterionai, turėję 18 teisėjų. Katalikų, kurie sudaro 25 proc. visų Jungtinių Valstijų gyventojų, vaidmens stiprėjimas atspindi ir jų narystės išaugimą aukščiausioje teisminėje institucijoje.

Teismo pirmininku numatytas pamaldus katalikas

Dž.Robertsas, kuris iki šiol dirbo Vašingtono (Kolumbijos regionas) apygardos teismo teisėju, yra gimęs Bufalo mieste (Niujorko valstija) ir nuo vaikystės su šeima gyveno Longbyče (Indianos valstija). Lankė katalikiškas pradinę ir vidurinę mokyklas, teisininko diplomą įgijo prestižiniame Harvardo universitete. Dirbo ankstesnio Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Renkvisto padėjėju, prezidento Ronaldo Reigano vyriausybės teisiniu patarėju, vertėsi privačia praktika – tapo vienu labiausiai gerbiamų šalies advokatų. Tarnaudamas vyriausybės patikėtiniu įvairiose Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose, Dž.Robertsas pasižymėjo savo gyvybės gynimo nuostatomis. Vienu metu jis net pareiškė, kad „aborto įteisinimas buvo klaidingas, todėl turi būti atšauktas“.

Jo žmona Džeinė Salivan Robebrts taip pat yra advokatė, sąjūdžio „Feministės už gyvybę“ aktyvi narė. Šeima augina du vaikus – sūnų ir dukrą – ir priklauso Mažosios gėlelės (Šv. Teresės) parapijai Betešdoje (Merilendo valstija), kuri yra netoli jų namų. Šios parapijos klebonas monsinjoras Piteris Vahis sakė katalikų žiniasklaidos atstovams esąs „sužavėtas“, kad jo tikinčiųjų bendruomenės narys buvo numatytas JAV Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Klebonas, pabrėžęs, kad meldžiasi už teisėją Dž.Robertsą ir jo šeimą, kartu iš pagarbos parapijiečio privatumui atsisakė išsamiau komentuoti jo, kaip tikinčiojo, savybes.

Rugsėjo 6 dieną paskelbęs apie teisėjo Dž.Robertso nominavimą vadovauti Aukščiausiajam Teismui, prezidentas Dž.Bušas sakė, kad jis „pelnė tautos pasitikėjimą“ ir yra to vertas dėl „visiško atsidavimo teisingumo reikalui“. Anksčiau, liepos mėnesį, kada Dž.Robertsas dar buvo numatytas skirti Aukščiausiojo Teismo asocijuotu nariu vietoj atsistatydinusios teisėjos S.O’Konor, prezidentas Dž.Bušas savo pristatyme pabrėžė, kad dėl šio kandidato tarėsi su daugeliu Senato narių – tiek respublikonų, tiek demokratų – ir sulaukė palankių atsiliepimų. „Jis yra geros širdies, turi savybių, kurių amerikiečiai laukia iš teisėjo: patirtį, išmintį, teisingumą ir civilizuotumą, - tvirtino prezidentas. – Jis taip pat yra tvirto charakterio žmogus, kuris myli savo šalį ir savo šeimą“.

Reaguodamas į teisėjo Dž.Robertso skyrimą, gausios amerikiečių gyvybės gynimo organizacijos reiškė viltį, kad atnaujinta svarbiausia teisminė institucija teisingiau interpretuos pagrindinius šalies įstatymus ir išvengs ligšiolinės neigiamos ideologinės įtakos. Tada galbūt bus išvengta tokių netikėtų it keistų apibrėžimų kaip „konstitucinė teisė į abortą“, tai yra į negimusio kūdikio žudymą. Štai viename iš 1992 metais priimtų sprendimų JAV Aukščiausiasis Teismas, dar kartą patvirtindamas aborto legalumą, savo sprendimą parėmė tokiais keistais tvirtinimais: „laisvės širdyje yra kiekvieno teisė apibrėžti savo egzistencijos, prasmės, visuotinumo ir žmogiškosios gyvybės slėpinio koncepciją“. JAV katalikų laikraščio „National Catholic Register“ apžvalgininkas šį Aukščiausiojo Teismo tvirtinimą pavadino bandymu sukurti naują „individo religiją“, kurios vyriausieji kunigai būtų patys teisėjai, galintys paniekinti prigimtinę teisę ir per kelis tūkstantmečius susiformavusį civilizacijos moralinį konsensusą.

Gyvybės gynimo teisiniams interesams atstovaujanti grupė „Amerikiečiai, susivieniję dėl gyvybės“ savo pareiškime pritarė nominacijai „patyrusio juristo“, kuris ne kartą paliudijo tikrą teisingumą ir nebandė „kurti“ naujų įstatymų. „Teisėjai nėra įstatymų kūrėjai. Mes visi turėtume pagirti prezidento sprendimą pasiūlyti tą, kuris patikimai stengsis interpretuoti įstatymą, o ne kurti naują“, - teigiama minėtame pareiškime. Sąjūdžio „Kunigai už gyvybę“ vadovas kunigas Frenkas Peivonas taip pat pažymėjo, kad teisėjas Dž.Robertsas supranta skirtumą tarp įstatymų taikymo ir jų perrašinėjimo. „Jis supranta, jog negali perrašyti Konstitucijos, kad ji atitiktų asmenines politines nuomones, bet pirmiausia turi likti jai ištikimas“, - sakė kunigas F.Peivonas.

Paliudytas „teisės“ žudyti negimusius kūdikius blogis

Būtinumą atnaujinti JAV Aukščiausiąjį Teismą patvirtino ir šios institucijos atsisakymas nagrinėti iš naujo 1973 metų abortų legalizavimo bylą reikalaujant vienai iš šios bylos tuometinių ieškovių. Norma Makorvi, kuri 1973 metų byloje buvo vadinama „Džein Ro“ ir kurios protestas prieš abortų draudimą Teksase tuomet atvedė prie Aukščiausiojo Teismo sprendimo legalizuoti negimusių kūdikių žudymą, šių metų pradžioje iškėlė naują ieškinį, prašydama peržiūrėti ano meto sprendimą.

„Dabar mes žinome gerokai daugiau apie aborto žalą, todėl prašau teismo išklausyti liudijimus ir iš naujo įvertinti buvusią bylą“, - aiškino N.Makorvi, savo ieškinį paremdama 33 moterų liudijimais iš 19 šalies valstijų. Vasario 22 dieną paskelbtas Aukščiausiojo Teismo atsisakymas netgi nagrinėti N.Makorvi prašymą sukėlė didelę gyvybės gynėjų organizacijų pasipiktinimo bangą.

Minėtos grupės „Amerikiečiai, susivieniję dėl gyvybės“ atstovė Dorinda Bordli sakė, jog visa problema pirmiausia yra patys Aukščiausiojo Teismo teisėjai. „Teisėjų atsisakymas svarstyti šią bylą rodo, jog jie nenori pripažinti to akivaizdaus fakto, kad abortai žaloja moteris fiziškai, emocionaliai ir psichologiškai“. Tai taip pat įrodo, kad dabartiniai teisėjai nenori atsižvelgti į daugelio žmonių nuomonę ir kad „tokį svarbų dalyką turi spręsti tauta, o ne išrinkti teisėjai“. Vasario mėnesį agentūros „Harris“ atlikta apklausa parodė, kad aborto legalumui visais atvejais, kaip yra pagal 1973 metų įstatymą, pritaria tik 23 proc. amerikiečių. Aborto galimybę tam tikrais ribotais atvejais remia 55 proc. JAV gyventojų ir likę 21 proc. prieštarauja aborto teisėtumui visomis aplinkybėmis.

M.Makorvi advokatas žinomo Teisingumo fondo pirmininkas Alenas Parkeris teigė, jog „yra tragiška ir nepatenkinama“, kad Aukščiausiasis Teismas nenori persvarstyti aborto legalizavimo bylos, kada dabar, po 32 metų, yra labai aiškus jo naikinantis poveikis moterims, šeimoms ir pačiai visuomenės kultūrai. Kartu su M.Makorvi prašymu peržiūrėti aborto legalizavimo bylą Aukščiausiajam Teismui buvo perduota penkių tūkstančių puslapių medžiaga su daugybės abortus dariusių moterų ir ekspertų liudijimais. Jungtinėse Valstijose kasmet atliekama apie 1,3 mln. abortų ir 100 tūkst. moterų po šios procedūros tenka gydyti. „Liūdna ir tragiška, kad jų balsai nebuvo išgirsti, - sakė A.Parkeris. – Taip pat nerimą kelia tai, jog aukščiausia teisminė instancija nenori aptarti išsamių mokslo ir medicinos duomenų ir bent formaliai iš naujo įvertinti ankstesnį sprendimą“. Jis pabrėžė, kad šio ieškinio atmetimas Aukščiausiajame Teisme nereiškia, kad patvirtintas aborto teisingumas. „Mes manome, jog tai dar kartą aiškiai parodo, kad Aukščiausiajame Teisme turi dirbti labiau užjaučiantys teisėjai, kuriems turi rūpėti aborto sužalotų moterų skausmas ir kančios“.

Nenoras iš naujo nagrinėti aborto legalumo klausimą dažnai pagrindžiamas tuo, kad neva daugelio žmonių intymūs santykiai, jų seksualinis aktyvumas rėmėsi žinojimu apie nėštumo nutraukimo galimybę, kad jie „prie to priprato“ ir taip mąsto. Tačiau surinkti vis gausesni liudijimai apie neigiamas aborto pasekmes moters protinei ir fizinei sveikatai, taip pat nauji moksliniai duomenys, patvirtinantys vaisiaus tikrą, žmogišką gyvenimą nuo jo prasidėjimo, vis aiškiau rodo dešimtmečius trunkančio eksperimentavimo aborto legalumu tragiškumą.

Pagaliau yra teisūs tie amerikiečių apžvalgininkai, kurie aborto legalumą lygina su daugelį dešimtmečių ir net šimtmečių buvusiu vergijos legalumu. Visas socialinis ir ekonominis gyvenimas rėmėsi vergų nuosavybės teise, prie to buvo visi „pripratę“, tačiau per kelis amžius šios „teisės“ blogis darėsi vis akivaizdesnis, ir ji buvo panaikinta. Gyvybės gynėjai tikisi, kad panašiai atsitiks ir su „teise“ į abortą, nes prie blogio priprasti negalima. Nuo 1973 metų, kai buvo legalizuotas abortas, Jungtinėse Valstijose šitaip sunaikinta 40 mln. negimusių kūdikių. O juk jie būtų galėję gyventi, jeigu ne tironiški, nekaltuosius žudyti leidžiantys įstatymai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija