Kova už tautos dorovę
Marius KUNDROTAS
|
Homoseksualistai puola!,
Netradicinės šeimos nėra tautos
ateitis!, Abortai: teisė žudyti.
Teisė gyventi, - tokiais plakatais
mirgėjo Europos aikštė pikete
Už sveiką jaunimą, stiprią
šeimą ir vaiko teises
|
Rugsėjo 28 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko
konferencija Politika ir moralė. Ją organizavo prof.Arimantas
Dumčius. Nepaisant numatyto gana gausaus pranešėjų būrio, šiame
renginyje savo pranešimus perskaitė tiktai keturi: arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius, profesoriai Arimantas Dumčius ir Bronius Genzelis
bei psichologė Palmira Rudalevičienė. Europarlamentaro, prof.Aloyzo
Sakalo pranešimą perskaitė jo padėjėja, o prof.Krescencijaus Stoškaus,
dr.Lilijanos Astros ir Andriaus Navicko tekstai buvo išspausdinti
tiktai knygelėje, kurioje surašyta visa numatytoji konferencijos
medžiaga.
Vykusiose diskusijose kalbėjo žinomi rezistentai
Petras Cidzikas, dr.Algirdas Statkevičius, monsinjoras Alfonsas
Svarinskas, Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Endriukaitis,
Algirdas Patackas, Nikolajus Medvedevas, prof.Ona Voverienė, Seimo
nariai Petras Auštrevičius, Julius Sabatauskas, Laima Mogenienė
ir kiti konferencijos svečiai, tarp jų ir šių eilučių autorius,
kuris pabrėžė, jog labai gerai, kad pagaliau prabilta apie moralę
politikoje, tačiau tai tiktai pirmas žingsnis teisinga linkme,
po kurio turi sekti turinio ir priemonių nustatymas: pirmiausia
kas sudaro moralės esmę, koks jos vaidmuo politikoje ir kaip tai
turi būti įgyvendinama. Priešingu atveju moralė virsianti dar viena
tuščiavidure metafora, kuri, selektyviai taikoma politinėje kovoje,
gali pridaryti visuomenei daugiau žalos negu naudos.
Nepriklausomybės Akto signataras A.Patackas pasidalijo
savo nerimu, jog daugeliui žmonių mažiausiai rūpi politikų padorumas,
principingumas ar tiesumas, o kur kas labiau toji nauda, kurios
iš jų galima gauti. Todėl, pasak signataro, dažnai tenka imtis nepopuliarių
sprendimų, jei esi tikras savo teisumu. Valdančiosios parlamentinės
koalicijos atstovas Česlovas Juršėnas pabrėžė, kad moralės ir politikos
atsiskyrimas nėra vien tiktai Lietuvos problema, tačiau išsyk prevenciškai
paneigė tuo mėginantis teisinti padėtį mūsų valstybėje. Prof.B.Genzelis
savo pranešime nevengė nuorodų į konkrečius asmenis, kurių elgesyje
išsiskirianti politika ir moralė, už ką buvo pagirtas monsinjoro
A.Svarinsko. Arkivysk. S.Tamkevičius bene vienintelis užsiminė
apie europiniu mastu vykstančias kovas dėl šeimos vertybių, tačiau
jo pateikta principinga pozicija prieš kai kurių lytinių iškrypimų
įteisinimą, kurią išgirdo konferencijos dalyviai, minėtoje knygelėje
buvo gerokai sušvelninta, įvilkta į politiškai korektiškesnę formą.
P.Rudalevičienė pabrėžė tiesioginį ryšį tarp moralės ir psichikos
sveikatos.
Dideliu vidiniu skausmu išsiskyrė P.Cidziko pasisakymas,
kuriame pasiūlyta Seimo rūmuose rengti ne panašaus pobūdžio konferencijas,
bet egzorcizmo seansą. Net sužvėrėję pederastai kalėjimuose, valgę
jaunų mergaičių širdis, turėjo daugiau žmogiškumo už Seimo narius,
įsikarščiavęs rėžė daug matęs buvęs politinis kalinys. Daugeliui
konferencijos dalyvių, iš anksto pasirengusių ploti ne tiek išsakytiems
žodžiams, kiek pačiai nemažai Lietuvos Nepriklausomybei davusiai
asmenybei, po šio pasisakymo nusviro rankos bene vienintelė, po
trumpo laiko atsitokėjusi ir pradėjusi ploti, buvo L.Mogenienė,
vėliau savo pasisakyme apgailestavusi, jog nuskambėję tikrai žiaurūs
žodžiai, tačiau baisiausia, jog tai tiesa.
Seimo narys Egidijus Vareikis samprotavo, jog
politiko profesija nėra niekuo amoralesnė už bet kurią kitą ir tuo
tarsi ignoravo tris esminius skirtumus tarp politikų ir kitų visuomenės
narių: išskirtinę politikų atsakomybę (nes nuo jų vertybinių nuostatų
ir sprendimų priklauso visos valstybės likimas), išskirtines pagundas
palyginti su daugeliu kitų žmonių ir išskirtinį matomumą, dėl kurio
asmeninis politiko pavyzdys tautai tampa ypatingai svarbus.
Prof.O.Voverienė pasidalijo įspūdžiais apie Moterų
suvažiavimą, pažėrė nemažai kritikos Seimui ir kitoms valstybės
institucijoms dėl nepakankamo rūpesčio tautinėmis ir dorovinėmis
vertybėmis. Signataras N.Medvedevas, kalbėjęs pačioje pabaigoje,
pabrėžė šiandien kylant naują grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui,
kuri esanti kur kas pavojingesnė už atvirą agresiją, nes pasireiškianti
iš pažiūros nekaltu gundymu išbandyti narkotikus, dėl asmeninės
karjeros atsisakyti šeimos ir vaikų, pasinerti į ištvirkimą ir vartojimą.
Kai kurie konferencijos dalyviai apgailestavo,
jog apie šį renginį buvę per mažai informacijos, dėl ko daugelis
potencialiai suinteresuotų žmonių šįsyk neatėję. Prof.A.Dumčius
pažadėjo po kurio laiko surengti šios konferencijos pratęsimą, o
diskusijoje nuskambėjusius pasisakymus užfiksuoti ir palaikyti
tolesnį ryšį su jos dalyviais.
Po poros dienų, rugsėjo 30 dieną, Vilniaus Europos
aikštėje (prie miesto savivaldybės) įvyko kitas renginys dorovine
tematika. Jį organizavusi neformali iniciatyvinė grupė Doros ir
Tautos sąšauka planavo masinį mitingą su koncertu, į kurį buvo
pakviesti žinomi estrados dainininkai, tačiau savivaldybės atstovai,
iš pradžių su dideliu entuziazmu pritarę šiai akcijai, vėliau staiga
pakeitė nuomonę ir išvakarėse atsisakė duoti leidimą šiam renginiui.
Numatytoje akcijoje Už sveiką jaunimą, stiprią
šeimą ir vaiko teises buvo ketinama aprėpti daugelį įvairių problemų,
keliančių grėsmę šeimos, doros ir tautos vertybėms. Tarp šių problemų
siekta iš tautinių ir moralinių pozicijų įvertinti tokius reiškinius
kaip abortai, prostitucija, lytinė prievarta, pornografija, narkotikų
ir įvairių lytinių iškrypimų platinimas, tačiau suinteresuotos grupės
ir kai kurie žurnalistai, sensaciją keliantys aukščiau objektyvaus
faktų pateikimo, šiai akcijai priskyrė neigimo atspalvį ir pavaizdavo,
kaip homofobijos apraišką, nepaisydami organizatorių teiginių,
kad šia akcija neraginama išpuoliams prieš jokį žmogų, tačiau pasiliekama
teisė demokratinėje valstybėje reikšti savo nuomonę. Akcijos metu
įvardyta ir daugiau panašių alternatyvios nuomonės diskriminavimo
pavyzdžių: kuomet vien už homoseksualaus gyvenimo būdo kritiką iš
pareigų buvo pašalintas eurokomisaras Rocco Buttiglione, Švedijoje
pastorius Ake Green už tą patį nuteistas kalėti, kaimyninėje Latvijoje
panaši byla iškelta žinomam žurnalistui ir visuomenės veikėjui Aivarui
Gardai, o Lietuvoje panašaus likimo vos išvengė Vitas Tomkus ir
Vaidotas Žukas. Mūsų nedomina, kas ką veikia savo baruose, klubuose
arba lovose, tačiau negalime taikstytis arba tylėti, kai iškrypimas
patenka į aplinką agresyviai primetant jį visuomenei kaip normą,
pabrėžė akcijos dalyviai žiniasklaidai.
Žiniasklaidoje pasirodžius gandams apie tariamai
neigiamą numatomos akcijos pobūdį, savivaldybės atstovas, pasak
su juo bendravusių akcijos organizatorių, pats neseniai kone prašęsis
į šį renginį ir norėjęs pasisakyti, staiga atšaukė žadėtą leidimą.
Be to, per įstatymuose numatytą laiką nuo prašymo įteikimo, akcijos
organizatoriams nebuvo duotas nei leidimas, nei motyvuotas atsisakymas
jį suteikti. Organizatoriai dėl tokio įstatymo pažeidimo neatmeta
galimybės kreiptis į teismą, juolab kad išvakarėse savivaldybės
atstovo pateikta informacija sužlugdė planus statyti sceną, sakyti
kalbas ir pristatyti parengtą muzikinę programą. Akcijos dieną paskelbta,
jog leidimas duotas: taigi tarsi mėginta atsikratyti atsakomybės
už įstatymo pažeidimą ir tyčinį akcijos dezorganizavimą. Tačiau
tai nekeičia susidariusio įspūdžio apie kai kurių savivaldybės darbuotojų
nekompetenciją, vienašališkumą, nepagarbą įstatymams ir tam tikrų
lobistinių grupių įtaką valstybės institucijoms.
Nepaisant šitokio savivaldybės demaršo, Europos
aikštėje susibūrę akcijos dalyviai, siekdami nepažeisti įstatymo,
pasidaliję keliomis grupėmis, surengė demonstraciją, kurios metu
plakatais, tarpusavio diskusijomis ir žiniasklaidai suteiktais interviu
išsakė numatytą poziciją. Bendras požiūris į šeimos vertybes sujungė
pačius įvairiausius žmones.Vienoje gretoje stovėjo tautininkai,
socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai, katalikai, evangelikai,
stačiatikiai, adventistai, baptistai, gamtmeldžiai ir laisvamaniai,
ateitininkai, skinai ir daugybė kitų, jokiai grupei nepriklausančių,
tačiau doroviniams klausimams neabejingų piliečių. Ypatingu organizuotumu
ir disciplina pasižymėjo skinai neformalus patriotinis jaunimo
judėjimas bei jam prijaučiantys, sudarę bene didžiausią dalyvių
grupę. Aktyvus jaunimo įsitraukimas į šį renginį iš esmės paneigė
paplitusį stereotipą, neva dorovinės vertybės terūpinčios vyresniajai
kartai. Operatyvus skinų dalyvavimas ir kultūringi, tačiau principingi
šūkiai dideliuose jų laikytuose plakatuose paneigė tariamą šio judėjimo
agresiją ir dažnai jam priskiriamą žemą kultūrą. Šalimais atsistojęs
ateitininkų atstovas išsiskyrė savo plakatu, kuriame pavaizduota
moteris, mėginanti užmušti savo kūdikį ir apeliuojanti į humanizmą:
ši užuomina į abortus aiškiai prieštaravo priešininkų sudarytam
įvaizdžiui neva akcijos organizatoriams terūpinti viena problema,
todėl vėliau, žiniasklaidos akivaizdoje šį plakatą perėmus šių eilučių
autoriui, vienos televizijos žurnalistė išsyk paprašė verčiau paimti
kurį nors kitą.
Renginys neapsiėjo ir be kuriozų: viena akcijos
dalyvė, matyt, iš anksto susidariusi homoseksualo įvaizdį, užsipuolė
vieną iš organizatorių, išsiskyrusį ilgais plaukais, tačiau nepastebėjo
čia pat šmirinėjančių gėjų aktyvistų. Pastarieji, kurį laiką mėginę
stebėti bei provokuoti akcijos dalyvius, neilgai trukus įsivėlė
į ilgą disputą su gausiai renginyje dalyvavusiais krikščioniškų
organizacijų nariais.
Tarp renginį organizavusios Doros ir Tautos sąšaukos
iniciatorių buvo tokie žinomi visuomenės veikėjai, kaip Nepriklausomybės
Akto signatarai Kazimieras Uoka, Nikolajus Medvedevas, dr.Algirdas
Statkevičius, poetas Genius Strazdas, operos dainininkas Vaidas
Vyšniauskas, kompozitorius Aleksandras Kavaliūnas, Jonas Bieliauskas
ir kt. Sąšaukos administratoriumi išrinktas Romualdas Repšys. Iniciatyvai
už tautos, šeimos ir doros vertybes, dar prieš jai įvykstant, šiltų
žodžių negailėjo katalikų hierarchai, ypač arkiv. S.Tamkevičius,
dėl užimtumo negalėjęs dalyvauti renginyje. Akcijoje dalyvavo mons.
A.Svarinskas ir Šv. Pijaus X brolijai priklausantis kunigas Edmundas
Naujokaitis, Blaivybės fondo vadovas Gediminas Jakubčionis, Viešosios
etikos koordinacinės tarybos pirmininkas Rimantas Matulis.
Akcijos pabaigoje prie dalyvių priėjo Lietuvos
lenkų atstovas Tadeušas Andžejevskis ir, išgirdęs renginio temą,
iškart pasveikino su teisinga iniciatyva bei pasiūlė bendradarbiauti.
Nepasant skirtingų pozicijų kitais klausimais, dėl šeimos vertybių
buvo greitai sutarta, kaip ir dėl priemonių, tarp jų dėl savitarpio
pagalbos. Šiuo metu T.Andžejevskio kolega Voldemaras Tomaševskis
Seime kovoja prieš pernelyg atsainų ir laisvą abortų taikymą.
Neseniai dr.Auksei Narvilienei su kai kurių Seimo
narių pagalba vargais negalais pavyko atmesti kitą pražūtingą iniciatyvą
švediško pavyzdžio lytinio švietimo projektą, kuriuo praktiškai
skatinamas ištvirkavimas iki masturbacijos pamokų bei dalijimosi
seksualine patirtimi. Vietoje šitokio lytinio švietimo dr.A.Narvilienė
siekia įtvirtinti lytinio ugdymo programą, kurioje skatinamas gilesnis
lytiškumo ir su juo susijusios atsakomybės suvokimas.
Akcijos organizatoriai šiuo metu siekia užmegzti
ryšius su bendraminčiais kitose šalyse (jau bendraujama su latviais,
rumunais, lenkais), mobilizuoti panašių vertybinių nuostatų žmones
ir šviesti visuomenę. Taigi kova už tautos, šeimos ir doros vertybes
vyksta.
Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|