|
Geriausias vaistas prevencija, arba Šeštojo
Dievo įsakymo prasmė
Žinia Pasaulinės AIDS dienos proga į prevenciją
įsitraukusioms organizacijoms bei geros valios moterims ir vyrams
1. Pasauline AIDS diena, šiais metais UNAIDS rengiama
šūkiu: Sustabdyti AIDS. Išlaikyti pažadą, norima pakviesti visus
asmenis, pirmiausia einančius atsakingas pareigas ŽIV/AIDS srityje,
iš naujo sąmoningai įsitraukti į ilgalaikę šios pandemijos plitimo
prevenciją bei pagalbą ligoniams ypač neturtingose šalyse, siekiant
sustabdyti bei apgręžti tolesnio AIDS plitimo tendenciją.
2. Popiežiškoji sveikatos apsaugos pastoracijos
taryba prisideda prie kitų nacionalinių bei tarptautinių organizacijų,
pirmiausia UNAIDS, kiekvienais metais organizuojančios kovos su
AIDS kampaniją, kad į šį visą planetą apimantį blogį, sukėlusį globalinę
krizę, būtų atsakyta lygiai taip pat globaliai bei darniai. Valstybių
vadovų ir vyriausybių atstovų pritarimas įsipareigojimo kovoti su
ŽIV/AIDS deklaracijai 2001 metais buvo svarbus momentas, parodęs
pasaulinį problemos suvokimą bei tarptautinės bendrijos politines
pastangas atsiliepti bei atsakyti į ją tvirtai, globaliai ir ryžtingai.
3. Epidemiologinė ŽIV/AIDS situacija tebekelia
didelį nerimą. Manoma, kad 2005 metais žmonių, turinčių AIDS virusą,
buvo 40,3 mln., iš jų 2,3 mln. jaunesni negu penkiolikos metų. Kasmet
vis daugiau užsikrečia žmonių. 2005-aisiais ŽIV virusu užsikrėtė
4,9 mln. žmonių, iš jų 700 tūkst. jaunesni negu penkiolikos metų,
nuo AIDS mirė 3,1 mln. žmonių, iš jų 570 tūkst. jaunesni negu penkiolikos
metų. ŽIV/AIDS tebesėja mirtį visose pasaulio šalyse.
4. Geriausias vaistas yra prevencija, padedanti
išvengti ŽIV/AIDS viruso, kuris turėtume prisiminti perduodamas
trejopai: per kraują, iš motinos negimusiam vaikui, lytiškai santykiaujant.
Kalbant apie kraujo perpylimą bei kitas kontakto su užsikrėtusio
asmens krauju formas, reikia pasakyti, kad užkrėtimo grėsmė šioje
srityje kur kas sumažėjo. Nepaisant to, šiam viruso plitimo keliui
ir toliau būtina skirti kuo didžiausią dėmesį, ypač kraujo perpylimo
centruose bei chirurginių operacijų metu.
Dėkokime Dievui, kad viruso patekimą iš motinos
į negimusio vaiko organizmą galima gerai kontroliuoti tinkamais
vaistais. Prevencija šioje srityje skatintina tinkamai gydant užsikrėtusias
motinas; ta atsakomybė pirmiausia tenka įvairių šalių viešosioms
institucijoms.
Trečias infekcijos plitimo būdas lytinis santykiavimas
vis dar išlieka svarbiausias. Tą ypač skatina savotiška viską
persmelkianti seksualinė kultūra, kuri, paversdama lytiškumą vien
malonumu, neturinčiu jokios kitos reikšmės, jį nuvertina. Radikali
prevencija šioje srityje turi kilti iš lytiškumo teisingo supratimo
bei praktikavimo, kai giliausia lytinės veiklos prasme laikoma visa
bei absoliuti vaisingo meilės dovanojimo raiška. Tokia visuma kreipia
į išskirtinį lytiškumo praktikavimą santuokoje, kuri yra nepakartojama
ir neišardoma. Tad patikima prevencija šioje srityje yra šeimos
tvarumo stiprinimas.
Tokia yra giliojo šeštojo įsakymo prasmė, Dievo
įstatymo, sudarančio autentiškos AIDS prevencijos lytinės veiklos
srityje šerdį.
5. Sunkių socialinių, kultūrinių ir ekonominių
sąlygų daugelyje šalių akivaizdoje kaip besąlygiškos meilės kiekvienam,
ypač neturtingiausiesiems bei silpniausiesiems, kaip meilės, atsiliepiančios
į kiekvieno individo bei kiekvienos bendruomenės žmogiškuosius poreikius,
ženklą neabejotinai būtina ginti bei skatinti sveikatą. Todėl įstatymai,
nepakankamai atsižvelgiantys į sveikatos sąlygų lygų pasiskirstymą
visiems, turėtų būti keičiami. Sveikata yra gėris pats savaime;
galime sakyti, kad ją slegia socialinė ipoteka, todėl sveikata
laiduotina visiems Žemės gyventojams bei dėtinos pastangos, kad
ištekliai būtų naudojami visų sveikatos labui garantuojant pamatines
paslaugas, kurios vis dar atsakomos didžiumai pasaulio gyventojų.
Sykiu teisę į sveikatos apsaugą turėtų lydėti pareiga laikytis sveikatą
saugančių elgesio bei gyvenimo formų ir atmesti ją griaunančias.
6. Katalikų Bažnyčia toliau prisideda tiek prie
prevencijos, tiek prie pagalbos AIDS ligoniams bei jų šeimoms medicininiu,
socialiniu, dvasiniu ir pastoraciniu lygmeniu. 26,7 proc. AIDS centrų
yra katalikiški. Egzistuoja daugybė vietinių Bažnyčių, pašvęstojo
gyvenimo institutų ir pasauliečių organizacijų, kurios užuojautos,
atsakomybės, gailestingosios meilės dvasia vykdo ugdymo, prevencijos
ir paramos, priežiūros ir globos projektus bei programas.
7. Kalbant konkrečiai, remiantis informacija,
gaunama iš įvairių vietinių Bažnyčių bei katalikiškųjų institucijų
pasaulyje, veiklą AIDS srityje galima skirstyti taip: įjautrinimo
kampanijų skatinimas, prevencijos bei sveikatingumo ugdymo programos,
parama našlaičiams, vaistų ir maisto skirstymas, priežiūra namie,
ligoninių, centrų ir terapeutinių bendruomenių, besirūpinančių globa
bei pagalba AIDS ligoniams, steigimas, bendradarbiavimas su vyriausybėmis,
priežiūra įkalinimo įstaigose, katechezės kursai, pagalbos sistemų
per internetą kūrimas, paramos grupių sergantiems žmonėms steigimas.
Šalia šių girtinų bei neįkainojamų pastangų popiežius Jonas Paulius
II, trokšdamas gautomis aukomis ekonomiškai padėti labiausiai tos
pagalbos pasaulyje reikalingiems ligoniams, pirmiausia ŽIV/AIDS
aukoms, 2004 m. rugsėjo 12 d. įsteigė Gerojo samariečio fondą,
patikėtą Popiežiškajai sveikatos apsaugos pastoracijos tarybai ir
vėliau patvirtintą popiežiaus Benedikto XVI. Šiais pirmaisiais veiklos
metais reikšmingos finansinės lėšos medikamentams pirkti buvo nusiųstos
vietinėms Bažnyčioms Amerikoje, Azijoje, Afrikoje bei Europoje.
8. Kaip veiklos gaires norėčiau pateikti kelis
pasiūlymus tiems, kurie įvairiais lygmenimis įsitraukę į kovą su
ŽIV/AIDS:
krikščionių bendruomenėms toliau skatinti
šeimos stabilumą bei mokyti vaikus tinkamai suprasti lytinę veiklą
kaip Dievo dovaną, skirtą pilnatviškos bei vaisingos meilės dovanojimui;
vyriausybėms toliau skatinti visapusišką savo
gyventojų sveikatą bei skirti dėmesį AIDS ligoniams, remiantis atsakomybės,
solidarumo, teisingumo ir lygybės principais;
farmacijos pramonei padaryti ekonomiškai prieinamesnius
antivirusinius vaistus nuo ŽIV/AIDS bei tuos vaistus, kurie esmingai
reikalingi su ŽIV/AIDS susijusioms infekcijoms gydyti;
mokslininkams ir sveikatos apsaugos darbuotojams
atnaujinti tarpusavio solidarumą ir visomis išgalėmis siekti biomedicininių
tyrimų ŽIV/AIDS srityje pažangos ieškant naujų bei veiksmingų vaistų,
galinčių šiam reiškiniui užkirsti kelią;
žiniasklaidai skaidriai, teisingai ir tiksliai
informuoti gyventojus apie šį reiškinį bei prevencijos metodus,
nedarant to pasipelnymo priemone.
9. Užbaigti norėčiau žodžiais, kuriais popiežius
Benediktas XVI 2005 m. birželio 10 d. kreipėsi į Pietų Afrikos vyskupus
per jų vizitą ad limina: Broliai vyskupai, dalijuosi jūsų giliu
susirūpinimu dėl nuniokojimų, sukeltų AIDS viruso bei su juo susijusių
ligų. Ypač meldžiuosi už našles, našlaičius, jaunas motinas bei
asmenis, kurių gyvenimą ši žiauri epidemija sugriovė. Raginu toliau
stengtis kovoti su šiuo virusu, kuris ne tik žudo, bet ir kelia
rimtą grėsmę ekonominiam bei socialiniam žemyno stabilumui.
Kardinolas Ksaveras
Lozanas Baraganas,
Popiežiškosios sveikatos apsaugos
pastoracijos tarybos prezidentas
© 2005 "XXI amžius"
|
