|
Alkoholikų patirtis byloja: tai liga
Benjaminas ŽULYS
Padėti sau ir kitiems
Liūdna, bet tokia yra tiesa maždaug kas dešimtas
Lietuvos gyventojas yra alkoholikas, maždaug kas trečia šeima patiria
skausmo, nepriteklių, nesantarvės dėl nuolatinio girtavimo, kuris
dabar vadinamas tiesiai alkoholizmu. Jau senokai įrodyta, kad
alkoholizmas tai ne įprotis, pomėgis ar smagus laiko praleidimas,
o liga. Priklausomybės ligų spacialistų nuomone, ši liga nepagydoma,
ją galima pristabdyti, nors sakoma, kad alkoholizmą reikia gydyti.
Juo sergąs žmogus pasiryžęs gali negerti savaitę, mėnesį, metus,
gal dar kiek ilgiau, bet anksčiau ar vėliau ši liga jį vis tiek
pasiglemš į savo nasrus, jei vos tik bus pakelta viena taurelė degtinės,
vienas bokalas alaus, viena taurė šampano. Užtenka tos vienos mažutės
taurelės, į kurią nukeliaus visas žmogaus gyvenimas. Nes po tos
pirmos taurelės bus antra, dešimta tą pačią ir kitas dienas. Ne
veltui sakoma, kad tūkstančio taurelių per mažai, o vienos per
daug. Tad vienintelė išeitis patyrus alkoholizmo pasekmes, būtina
visiškai negerti, visą gyvenimą neprisiliesti prie taurelės, nors
ir į kokią nepatogią situaciją žmogus patektų.
Apie girtavimo, alkoholizmo pasekmes neseniai
buvo kalbama Kauno kultūros centre įvykusiame miesto anoniminių
alkoholikų grupių bendrame susirinkime, į kurį buvo pakviesta ir
miesto visuomenė. Į sceną ėjo žmonės ir pripažino: Esu alkoholikas...
Prisistatę vardu, pasakojo savo girtavimo istorijas, nuopuolius
ir galiausiai pakilimą anoniminių alkoholikų (AA) bendruomenėje,
galutinį atsisakymą išgerti. Tokių AA grupių vien Kaune veikia trylika,
o visoje Lietuvoje per 120. Kaune: Aleksotas (Amerikos lietuvių
g. 11), Ave vita (Aukštaičių g. 10), Eureka (Juozapavičiaus
pr. 10), Klevas (Benediktinių g. 27), Penktas kampas (Gedimino
g. 3) ir kt. Dar AA grupių yra Vilniuje, Elektrėnuose, Druskininkuose,
Vilkaviškyje, Kėdainiuose, Palangoje, Mažeikiuose, Šalčininkuose,Visagine
ir kitose šalies vietovėse. Visų grupių adresus, susirinkimų laiką
galima sužinoti AA tarnybos biure, Krokuvos g. 2/30-37, LT 09315,
Vilnius 50, tel. (85) 2160017).
Susirinkimo vedėjas, visai negeriantis štai jau
penkiolika metų (vis dėlto jis prisistatė: Esu alkoholikas...,
pasisakė vardą), susirinkusiesiems papasakojo, kad anoniminių alkoholikų
bendruomenės ėmė veikti, galima sakyti, atsitiktinai 1935 metais
Amerikoje. Du verslininkai, iki tol mėgę dažnai pakilnoti taureles,
ypač aptardami dalykinius reikalus, vieną kartą apie juos diskutavo
nuo vakaro iki paryčių. Ir patys nustebo, kad viso to ilgo pokalbio
metu jie nepakėlė nė vienos taurelės. Apie tai jie vėliau išsikalbėjo
su savo kolegomis, bičiuliais, kurių ne vienas irgi nutarė tarpusavyje
bendrauti be alkoholio. Tokių bendraminčių ratas plėtėsi, atsirado
daugiau negeriančiųjų grupių. Tuomet tai buvo visai negirdėtas sąjūdis.
Iš Amerikos į Europą anoniminių alkoholikų bendruomenės atėjo 1945
metais, Lietuvoje įsikūrė ganėtinai vėliau 1988-aisiais, o Kaune
1991 metais. Kaip sakė susirinkimo vedėjas, tiksli apskaita, kiek
yra anoniminių alkoholikų, nevedama, jie neregistruojami, nekontroliuojama,
kaip kas lanko AA susirinkimus. Nes, nors tai nėra slapta, uždara,
o visiems itin atvira organizacija, tačiau anoniminė. Jos nariai
tai draugija moterų ir vyrų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis
ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo.
Kaip sakė susirinkime kalbėjusieji, vienintelė sąlyga būti draugijos
nariu noras mesti gerti. Prievartos čia negali būti, o vien geranoriškas
nusiteikimas. Atkreiptinas ir toks dėmesys, kad anoniminių alkoholikų
draugija, nesusijusi su su jokiomis sektomis, politika, organizacijomis,
įstaigomis, vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir jiems
neprieštaruja. Mūsų pagrindinis tikslas būti blaiviems ir kitiems
alkoholikams padėti pasiekti blaivybę, sakė kalbėjusieji. Anoniminiai
alkoholikai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio, jie išsilaiko
iš savo pačių savanoriškų įnašų. (Patalpų nuoma, gaivieji gėrimai,
literatūros leidyba ir kt.) AA draugija niekam nenurodinėja. Mes
tiesiog kalbame apie tai, kaip mes gėrėme, kas su mumis atsitiko
ir kaip nustojome gerti, pasakojo atėjusieji į susirinkimą.
Dvylika...
Išleistoje pažintinėje literatūroje ir šiame susirinkime
buvo minimos sveikimo programos, pavadintos Dvylika žingsnių,
taip pat yra Dvylika tradicijų, dvylika klausimų Ar jums reikia
AA ?Antai programoje Dvylika žingsnių teigiama: Prisipažinome,
kad esame bejėgiai prieš alkoholį ir kad mūsų gyvenimas tapo nevaldomas,
kad tik galingesnė už mus pačius jėga gali grąžinti mums sveiką
mąstymą. Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip
mes Jį suprantame, globai. Nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės
sąskaitą. Galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo
trūkumus. Malda ir meditavimu siekėme stiprinti sąmoningą ryšį su
Dievu, kaip mes Jį suprantame, melsdami vien sugebėjimo pažinti
Jo valią mums, stiprybės ją vykdyti ir kt. Dvylikos tradicjų programa
yra skirta AA veiklai nusakyti. Joje sakoma, kad Mūsų grupės veikloje
yra tik vienas aukščiausias autoritetas mylintis Dievas, koks
Jis pasireiškia mūsų grupės sąmonėje. Kiekvienos grupės tikslas
perduoti savo patirtį dar kenčiančiam alkoholikui. Mūsų bendravimas
su visuomene grindžiamas labiau idėjų patrauklumu negu įtikinėjimu.
Žiniasklaidoje visada privalome išsaugoti asmens anonimiškumą. Nė
viena AA grupė neturėtų remti, finansuoti jokios jai artimos įstaigos
ar pašalinės organizacijos, nei leisti naudotis AA vardu, kad pinigai,
nuosavybės ar garbės reikalai nenukreiptų mus nuo pagrindinio tikslo
ir kt.
Klausimyne Ar Jums reikia AA? pabrėžiama, kad
šios bendruomenės nariai nežada išspręsti visų problemų. Jie tik
gali parodyti, kaip mokosi gyventi negerdami kasdien po vieną dieną.
Jie susilaiko nuo pirmos taurelės jei nebus pirmos, tai nebus
ir dešimtos. Nustoję gerti šie žmonės pamatė, kad jų gyvenimas tapo
visiškai kitoks, jiems pavaldesnis.
Pavyzdžiui, vienas klausimas toks: Ar buvote
kada nors nutaręs negerti savaitę ar daugiau, bet ištvėrėte tik
keletą dienų? AA grupėje ne vienas išgirdo, kad reikia pasistengti
negerti tik šiandien, o ne prisižadėti kažin kiek. Jeigu šiandien
negersite, negalėsite šiandien ir pasigerti. Ir taip kitas dienas.
Ar pastaruoju metu išgerdavote iš pat ryto, kad pagerėtų savijauta?
Ar pavydite žmonėms, kurie gali gerti neapsunkindami sau gyvenimo?
ir kt. Pagal atsakymus galima spręsti, ar žmogui reikia AA pagalbos.
Man padėjo Dievas
Susirinkime alkoholiku prisistatęs vyriškis papasakojo,
kad gerti pradėjęs būdamas penkiolikos metų. Be abejo, tam įtakos
turėjo, kad gėrė tėvas, brolis, sesuo. Jis pats gėrė ir armijoje,
grįžęs vėl tęsė. Prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Suvokęs, kad
tai labai rimta, užsikodavo, bet tai nepadėjo. Vedė, bet gėrė toliau.
Buvo išmestas iš darbo, įklimpo į skolas, nakvodavo namų laiptinėse,
neturėdavo už ką nusipirkti duonos. Sužinojusios jo nelaimę, už
jį meldėsi vienuolės. Ir štai kartą, jį, prašantį išmaldos, užkalbino
nepažįstama moteris, kuri patarė nueiti į AA grupės susirinkimą,
kitaip padėjo. Tik čia aš supratau, kad mane gali suprasti, atjausti
tokie patys buvę nelaimėliai, koks aš pats buvau. Ir štai tas žmogus
jau daugiau nei šešeri metai visai negeria. Jis pajutęs gamtos grožį,
nuvykstąs prie jūros. Lyg anas žmogus buvau visai ne aš
samprotauja
jis. Viena aišku man padėjo Dievas. Turi darbą, šeimoje taip
pat niekas negeria.
Dar vienas save alkoholiku pasivadinęs žmogus
pasipasakojo apie savo nuopuolius ir pakilimą iš alkoholizmo liūno.
Dirbęs statybos darbų vykdytoju, tad progų išgerti pasitaikydavo
dažnai ir įvairių, nors tarp darbininkų buvo ir negeriančių šie
laikydavosi atokiau ir su geriančiais nesusidėdavę. Bet viršininkai
nesunkiai pastebėjo darbų vykdytojo potraukį alkoholiui, ir su darbu
teko atsisveikinti. Žmogų net ištikdavo baltoji karštinė. Išvyko
į Sibirą, kur jo niekas nepažinojo ir kur toje vietovėje alkoholio
pardavimas buvo labai ribojamas. Tada jo pasigamindavo iš cukraus,
kitų produktų. Tad ir ten išryškėjo teisybė, ir iš darbo buvo atleistas.
Dabar jis čia, tarp tokių pat, kurie vienas kitą supranta. Turi
darbą. Tai esąs tarsi antras gyvenimas be lašo svaigalų.
Priklausomybės ligų specialistas, med. hab. dr.Vidmantas
Obelienius priklausomybės ligomis, tarp kitų ir alkoholizmu, aktyviai
domisi vienuolika metų, yra vienas Socialinės adaptacijos asociacijos
įkūrėjų. Jis susirinkime patvirtino, kad alkoholizmas ne pasileidimas,
o liga, ji plinta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Amerika vien 1986
metais nuo alkoholio sukeltų įvairių ligų, traumų, katastrofų, mirčių,
kitų nelaimių patyrė 86 milijardus dolerių nuostolių. Alkoholis
yra dargi žymiai pavojingesnis už narkotikus, pastebėjo gydytojas.
AA esąs savos rūšies palaikomasis gydymas, kuris gali tęstis visą
gyvenimą. Netgi tokioje turtingoje šalyje kaip Islandija tūkstančiui
gyventojų veikia AA grupė, nes ten gerai suvokiamas šios ligos pražūtingumas.
V.Obelienius sakė, kad net nepatartina vartoti bet kokius vaistus,
kurių sudėtyje yra nors kiek alkoholio.
Susirinkime dalyvavęs vyskupas Jonas Ivanauskas
geranoriškai pastebėjo, kad čia susirinkę kažkada klupę žmonės nesuvaidina
tiesos, o ją grindžia savo patirtimi, prisiminimais, padeda vieni
kitiems. Reikia ir toliau pasitikėti Tikėjimo galia, o Bažnyčia
visada bus šalia, išties pagalbos ranką. Vyskupas perdavė Kauno
arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus linkėjimus AA nariams, susirinkusiems
lankytojams.
Savo mintimis pasidalijo Kauno miesto meras Arvydas
Garbaravičius. Jis sakė, kad dėl alkoholio niekada problemų neturėjęs.
Jo pareigose progų pasivaišinti yra labai dažnai. Bet ir prie vaišių
stalo pasakęs tostą, jis alkoholio neragauja. Tiesa, dar prieš kurį
laiką jis per dieną surūkydavo po pustrečio pokelio cigarečių, tačiau
štai jau pusė metų visai nerūko.
Renginio organizatoriai pažadėjo, kad tokių bendrų
susirinkimų bus ir ateityje.
Kaunas
© 2006 XXI amžius
|
