"XXI amžiaus" priedas pagyvenusiems žmonėms, 2004 m. spalio 1 d., Nr. 3 (10)

PRIEDAI









Ištiesė vienas kitam ranką

Šis pasakojimas apie tai, kaip Dievo palaimos vedami nepažįstami žmonės nesavanaudiškai padėjo vienas kitam.

Radviliškio rajono Baisogalos miestelyje gyvena kaimo verslininkas Artūras Radžiūnas, sumaniai kasdienį darbą derinantis su laisvalaikio hobiu – turistinėmis kelionėmis, sportu. Artūro tėviškė – Vosyliškio kaimas (Raseinių r.), besiribojantis su Grinkiškio seniūnija (Radviliškio r.). Platus asfalto plentas, šalia jo žaliuojantys miškeliai, laukai, pievos nuveda prie Šušvės pakrančių, Dubysos slėnių... Čia gyvena darbštūs, Dievą ir darbą mylintys bei mokantys duoną auginti žmonės. Jau paauglys pajuto: auginti javus, sumalus jų grūdus kepti duoną yra labai reikalingas darbas. O po keliolikos metų tas jausmas dar labiau sustiprėjo. Vieną vasarą atostogaujant Palangoje įvyko lemtingas atsitikimas, paskatinęs imtis kaime neįprasto verslo – kepti duoną.

...Tąsyk nuo kopų buvo malonu stebėti dūžtančias bangas. Staiga per paplūdimį nuskriejo šauksmas: „Gelbėkit, žmogus skęsta!..“ Ištraukta iš vandens jauna moteris atrodė be gyvybės ženklų. Jaunuolis nedelsdamas nuskubėjo pagelbėti, nes apie pirmosios pagalbos suteikimą skenduoliui išmanė – to buvo išmokęs vidurinėje mokykloje bei sovietų kariuomenėje. Pamažu nukentėjusioji atgijo, atgavusi sąmonę nuoširdžiai dėkojo, sakė, kad Dievas padėjo atsirasti gelbėtojui. O Artūras tuomet nežinojo, kad tas atsitikimas bus lemtingas jo tolesniam gyvenimui. Po metų nelaimę patyrusi moteris Artūrą susirado. Tai buvo tuomečio Vilniaus duonos gamybos kombinato Technologijos skyriaus viršininkė. Jau pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais valstybinės gamyklos darbuotoja Violeta Pieslikienė tapo verslininke. Po nelaimingo atsitikimo jaunam žmogui ne tik patarė, bet ir ragino įkurti privačią duonos kepimo įmonę. Taip Baisogalos miestelyje buvo pradėtas kaime neįprastas verslas.

Nereklamuojant tenka papasakoti apie šią įmonę ir jos gaminius. Įmonė nedidelė, dirba nedaug darbuotojų. Vadovaujantis technologija, kuria dirbama kai kuriose Europos šalyse, kepami baltos bei juodos duonos ir pyrago gaminiai. Tenkinami vartotojų pageidavimai, vis atnaujinamas gaminių asortimentas, keičiami jų dydžiai, forma, gerinama kokybė. Kiekvieną ankstų rytą įmonės mikroautobusai su šviežiais, šiltais kepiniais skuba į Radviliškio, Šeduvos, Baisogalos, Grinkiškio bei kitų seniūnijų vietoves. A.Radžiūnas yra ne tik įmonės vadovas, bet ir produkcijos vežėjas. Važiuodamas mato gyvybe alsuojančius laukus, juose dirbančius žmones. Širdžiai miela, malonu regėti Skėmių, „Spindulio“, Šušvės, Gražiškių žemės ūkio bendroves, ūkininkų laukus. Verslininkas džiaugiasi kokybiškais miltais iš Panevėžio „Malsenos“, Vosyliškio malūnų, nes gaminių kokybė labai priklauso nuo pagrindinės žaliavos – miltų.

Kaip sako A.Radžiūnas, jam šis verslas, gamta ir sportas neatskiriami. Sportuoja nuo vaikystės, buvo geras bėgikas. Daugiau nei prieš dešimt metų jo iniciatyva buvo įkurtas Baisogalos keliautojų klubas. Galima drąsiai sakyti, kad toks turistinio sporto mėgėjų susibūrimas Radviliškio rajone – vienintelis. Klubo nariai keliauja visais metų laikais: pavasarį, vasarą, rudenį – upėmis su baidarėmis, pėsčiomis, dviračiais, žiemą – slidėmis. Taip pat dalyvauja įvairiose varžytuvėse. Jų dalyviai – šeimos entuziastės, aktyvūs ir Baisogalos vidurinės mokyklos mokiniai. Keliautojų klubas įkurtas pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tuomet Gyvulininkystės instituto mokslininkas jau Amžinybėn išėjęs Petras Kasčionis subūrė mėgėjus plaukioti baidarėmis. Vėliau, kai P.Kasčionis tapo apylinkės seniūnu, kurį laiką baidarės buvo užmirštos. Tačiau A.Radžiūnas pats ėmėsi baidarių remonto ir kartu su Arūnu Marašinsku, Audriumi Žukausku ir kitais bendraminčiais pasiūlė suburti turistus į klubą. Visose varžytuvėse gerai pasirodydavo. Ypač sekėsi Kėdainių Ąžuoloto parke vykusiose respublikinėse pėsčiųjų ir dviratininkų maratono varžybose – iškovotos pirma komandinė vieta pėsčiųjų ir antra dviratininkų maratonose. Varžybose Žemaitijoje, prie vaizdingo Bijotės ežero, suaugusiųjų komanda iškovojo trečiąją, o vaikų – pirmąją vietas. Varžybose (baidarių slalomas, turistinė estafetė, orientacinis sportas, dviračių, pėsčiųjų ir automobilių raliai) dalyvauja suaugusiųjų ir vaikų komandos. Gerai pasirodyta ir turistų sąskrydyje Kaune.

Baisogalos keliautojų klubas turi bendraminčių ir šalyje, ir užsienyje. Bendrauja su keliautojais iš Lenkijos, Vokietijos, o su bičiuliais iš Prancūzijos susitinka, susirašinėja, internetu pasikeičia informacija. Vis dėlto norėtųsi, kad užsieniečiai daugiau domėtųsi Lietuvos kaimo turizmu, o ne vien žiūrėtų, ką Vilniuje ar Klaipėdoje investuoti. Juk galima ramiai investuoti į kaimo turizmą. Po kurio laiko investicijos tikrai atsipirktų.

...Baigiant pasakojimą tenka vėl prisiminti įvykį, nulėmusį Artūro gyvenimą. Tuomet nugalėjo ryžtas ir tikėjimas – nevalia gaišti, nebelieka laiko galvoti, reikia žūtbūt išgelbėti nelaimėlę. Ir pavyko! Pasielgta krikščioniškai, nes, anot Evangelijos: „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus“ (Gal 6,7). Buvo pasėtas gėris, ir likimas atsidėkojo geru: jauna moteris išgelbėta, džiaugiasi gyvenimu, vaikinas, jos paskatintas, paremtas, sėkmingai užsiima verslu, randa atgaivą sielai turistinėse kelionėse, sporte. Taip šie nepažįstami žmonės ištiesė vienas kitam ranką.

Pranas LUKOŠEVIČIUS

Baisogala, Radviliškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija