|
Kefyras vietoj
kitų gėrimų?
Lietuvoje kefyras plačiai vartojamas, ypač vasarą,
kai norima atsigaivinti ar pasimėgauti skaniais šaltibarščiais,
tačiau retas žmogus žino, kad šis pieno produktas ypatingas maistinių
medžiagų gausa bei gydomosiomis savybėmis.
Kaukazo paslaptis
Kefyro istorija siekia šimtmečius. Sakoma, kad
kefyrą pirmiausia pradėjo gaminti Kaukazo gyventojai, kuriems pranašas
Mahometas atskleidė kefyro paslaptį. Dažniausiai jis būdavo gaminamas
iš karvių ar ožkų pieno. Rauginimo procesas praktiškai nenutrūkdavo
- nupylus pagamintą kefyrą, odiniai maišai vėl būdavo pripildomi
šviežio pieno, ir gamyba tęsdavosi.
Kefyras populiarus daugelyje šalių
Dar ir šiandien kefyras nėra gaminamas visame
pasaulyje, tačiau šis gėrimas populiarus Europos šalyse ir Viduriniuosiuose
Rytuose; jis gerai žinomas Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vengrijoje,
Lenkijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Austrijoje, Izraelyje ir net
Brazilijoje. Šiuo metu internete galima rasti amerikietiškų svetainių,
kuriose nežinantiems ir šio gėrimo niekada neragavusiems žmonėms
išsamiai paaiškinta, kas yra kefyras, koks jo skonis ir net kaip
galima jį patiems pasigaminti...
Kuo ypatinga kefyro gamyba?
Rūgpienis gaminamas naudojant pieno rūgšties bakterijų
raugą, o kefyras - kefyro grybelio raugą, kurį sudaro pieno rūgšties
bakterijos, pieno mielės ir polisacharidai, todėl kefyro skonis
yra šiek tiek aštresnis nei rūgpienio. Pats kefyro rūgimo procesas
trunka apie 24 valandas, kol bakterijos ir mielės paverčia pieną
į rūgštų gėrimą. Jau seniai įsitikinta, jog kefyre esantys mikroorganizmai
žmonėms nėra pavojingi ir nesukelia jokių ligų.
Įsitikinkite - kefyrą gerti sveika
Kefyro sudedamosios medžiagos teigiamai veikia
daugelį žmogaus organizmo funkcijų. Jo siūloma gerti esant medžiagų
apykaitos sutrikimams, sergant ateroskleroze, alerginėmis ligomis
ir net tuberkulioze. Kefyras padeda reguliuoti ląstelių augimą,
cholesterolio kiekį kraujyje, skrandžio ir žarnyno veiklą, hipertenziją.
Švelniai rūgštus kefyro skonis ir jam būdinga mikroflora stimuliuoja
skrandžio sulčių išsiskyrimą, tai gerina peristaltiką.
Be naudingųjų bakterijų ir mielių, kefyro sudėtyje
yra mineralų bei pagrindinių aminorūgščių, skatinančių sveikimo
procesus. Kefyre gausu triptofano (viena pagrindinių aminorūgščių),
kuris ramina nervų sistemą. Taip pat yra kalcio ir magnio - nervų
sistemai svarbių mineralinių medžiagų.
Kefyre gausu vitaminų B12, B1 ir K. Biotinas padeda
organizmui pasisavinti kitus B grupės vitaminus, kurie svarbūs inkstų,
kepenų ir nervų sistemos veiklai.
Kefyras stiprina imuninę sistemą, todėl jo rekomenduojama
gerti žmonėms, sergantiems AIDS, herpesu, vėžiu.
Nepakenks ir
litras!
Specialistai teigia, kad kefyrą galima gerti kasdien,
o sergantiesiems patariama kasdien išgerti net apie litrą. Žmonėms,
dažnai sergantiems alergija ar kitomis odos ligomis, rekomenduojama
dienos dozė - pusė litro kefyro.
Keletas receptų
Lietuviškoje virtuvėje kefyras dažnai pateikiamas
su tradiciniais bulvių patiekalais, tačiau neužmirškime - juo galima
puikiai numalšinti troškulį. Kefyrą galima pagardinti vaisių sultimis
(siūlomas santykis 50/50), uogienėmis, likeriais. Taip pat jis tinka
sriuboms, padažams, salotoms paskaninti ir dažnai gali būti vartojamas
vietoje grietinės.
Siūlome išbandyti kefyro sriubą: 1,5 l jautienos
ar vištienos sultinio, 50 g miltų, 70 g ryžių, 250 g kefyro, 60
g sviesto ar margarino, viena skiltelė česnako, 1 kiauinio trynys,
1 ankštinis raudonasis pipiras, druskos, džiovintos mėtos, pipirų.
Suberkite ryžius į sultinį ir virkite, kol suminkštės.
Susmulkintą česnaką ir miltus pakepinkite ant sviesto, kol paruduos,
o paskui, lėtai maišydami, supilkite į sultinį. Atskirame inde suplakite
kiaušinio trynį su kefyru ir vėlgi maišydami supilkite į sultinį.
Sriubą pakaitinkite, įberkite druskos ir mėtos ir prieš pat užverdant
nukelkite nuo viryklės. Keptuvėlėje išlydykite šaukštą sviesto ir
pakepinkite supjaustytą raudonąjį pipirą. Viską supilkite į puodą,
išmaišykite. Sriuba paruošta!
Pagal žurnalą
Sveikas žmogus
© 2004 "XXI amžius"
|
