Gyvendamas Šveicarijoje audžia lietuviškus raštus
Bronius VERTELKA
|
Vytautas Mikštas -
garsus audėjas Lietuvoje
|
|
Jonaviškio išaustas
Lietuvos himnas
|
Dumsių seniūnijoje yra Venecija, Šveicarija,
Londonas ir Paryžius. Šveicarijoje gyvena Vytautas Mikštas. Tai
bene vienintelis vyras Lietuvoje, kuris ne tik audžia, bet pasiruošia
šiam procesui be kitų pagalbos.
Audimas - kaip rūkoriui cigaretė
Jeigu nesėdu kokią dieną prie staklių, tada jaučiuosi
taip, kaip prisiekęs rūkorius nesutraukęs cigaretės. Myliu tą darbą,
nors jis yra be galo kruopštus ir reikalaujantis nervų,- teigė
Šveicarijos gyventojas. Jis aiškino: audžiant lovatiesę, per jos
plotį yra trys tūkstančiai gijų. Šaudykle nukirtus nors vieną, turi
būtinai sustoti, kitaip imtų austi broką.
V.Mikštas namuose laiko trejas audimo stakles.
Pirmosioms jau gerokai per 100 metų. Šias stakles Vytautui dovanojo
uošvė. Antrosioms staklėms -20 metų, jos yra naujos konstrukcijos,
su aparatu. Trečiosios dar nesumontuotos. Jomis norėtų austi paveikslus.
Yra norinčiųjų savo namuose turėti austinių Švč. Marijos, Kristaus,
Dariaus ir Girėno paveikslų. Už tokias stakles Vytautas nemažai
sumokėjo, tačiau kiti darbai neleidžia save visą joms atiduoti.
Nesudėtos jos stovi jau šeštus metus. Būtina pažymėti, jog visos
trys audimo staklės yra rankinės. V. Mikštas juokaudamas kalbėjo:
Visam laikui audimo atsisakysiu tuomet, kai mano vaikaitis išeis
į pensiją.
Konkurentų neturi
Provincijoje gyvenantis vyras audžia servetėles,
staltieses, lovatieses, juostas bei kitus dailiuosius dirbinius.
Iš jo austų audinių siūdinasi tautinius rūbus kultūros centrų ir
bažnyčių kolektyvai. Jis vienas, be niekieno pagalbos, apmeta rietimą,
susiveria siūlus, pritrina šeivas. Tokio kito audėjo neteko girdėti.
Šveicarijoje austi gaminiai žinomi daugelyje užsienio
šalių. Kaip dovaną jų išsivežė pradėję dirbti Europos Parlamente.
Užsieniečiai mėgsta austus iš lino. Danas, pamatęs austą iš šilko,
purtė galvą. Linas kuo daugiau plaunamas, tuo labiau blizga. Šilkas,
atvirkščiai, blunka.
Vyriškis sugeba išausti viską pagal pateiktą piešinį.
Jis dirba tiktai gavęs užsakymą. Vytauto austa lovatiesė - be siūlės,
vientisa. Tokią galima klojėti šiokiadieniais ir per išeigines,
tik ją reikia apversti.
Prieš Atėnų olimpines žaidynes gavo užsakymą iš
sporto sirgalių. Jie pageidavo išausti žodį Lietuva dviejų metrų
ilgio ir vieno metro aukščio audinyje. Ant geltono šilko pagrindo
tai išaudė žalio šilko raidėmis. Vytautas paties išaustą transparantą
regėjo žiūrėdamas rungtynes Atėnuose televizoriaus ekrane.
Dėl teksto tariasi su kalbos specialistu
Kiekvienais metais per Jonines į Jonavą suvažiuodavo
saviveiklininkai iš įvairių užsienio šalių. Jiems dovanodavo V.
Mikšto suvenyrinių audinių su Jonavos bažnyčios atvaizdu. Šiemet
tokio užsakymo Vytautas nesulaukė.
Kitokį, nei buvo audžiamas Lietuvos himnas, jį
norėjo turėti Vytautas. Tokią mintį nešiojo porą metų. Užsukdavo
į tautodailės parduotuves, pas audėjas. Vytauto austas himnas išėjo
įspūdingas: Vytis - viršuje, apie jį - ąžuolo lapai, kurie simbolizuoja
tautos stiprybę. Tautiškumą simbolizuoja aplink audinį tautiškas
raštas, jo apačioje - Gedimino stulpai. Nėra perkeltų žodžių. Padaryta
tiksliai kaip vadovėlyje. Gaminį visi vertino palankiai.
Audėjas aiškino: norint išausti, piešinys turi
būti perkeltas tokio pat dydžio ant milimetrinio popieriaus. Kol
Vytautas darė himno piešinį, prabėgo savaitė. Dar porą savaičių
pralėkė perkeliant jį ant popieriaus. Visą savaitę sugaišo prie
kortų. Korta- tai viena audinio eilutė. Tokių buvo apie 500- išėjo
jų didžiulė krūva. Kortos įdedamos į aparatines stakles ir tik tada
audžiama. Per dieną Vytautas sugebėjo išausti vieną dirbinį su Lietuvos
himnu.
V. Mikštas priima užsakymus austi tekstus. Ar
jie yra teisingai rašomi, kartais jis kreipiasi į lietuvių kalbos
specialistą.
Pomėgį austi perėmė iš savo mamos
Daugiau nei prieš 64 metus vasario 16-ąją gimęs
Švenčionių krašte, V.Mikštas pasakojo, jog jo mama buvo ūkininkė,
kartu ji mokėjo austi. Pirmą kartą pamėginti austi Vytukas išbandė
būdamas šešerių metų. Nuo to laiko mama vydavo jį nuo staklių, sakydama,
jog tai nevaikiškas darbas.
Vytauto žmona buvo mokytoja ir ji mokėjo austi.
Pats Vytautas dešimt metų dirbo kolūkio pirmininku Utenos rajone.
Į tokias pareigas jis buvo išrinktas 21 metų. Prieš jį buvęs pirmininkas
rusas gėrė. Vytautą traukė žemė, bet nepatiko sovietinė tvarka:
kolūkiečiai buvo vergai. Dirbo daug, bet už tai mažai gaudavo.
Vytautas veržėsi arčiau Kauno, norėdamas čia įsikurti,
nes augo vaikai. Žmona Jonavos rajone negavo mokytojos darbo. Kauno
meno gaminių įmonėje ji įsidarbino namudininke. Ir vyras ėmė jai
padėti ten, kur susiję su audimu. Tuo metu Vytautas dirbo ūkio valdytoju.
Po kelerių metų metė šį darbą ir perėjo dirbti į Kauno meno gaminių
įmonę.
Atgimimo metais V. Mikštas įkūrė savo individualią
įmonę Audimas. Ją ir dabar turi.
Vienatvę praskaidrino moteris
Pasitaiko, jog suabejojama, kad tokį moterišką
darbą atlieka vyras. Kartą pas Vytautą užsuko vieno laikraščio žurnalistai.
Pirmiausia jie paprašė parodyti, kaip jis audžia. Vytautas sutiko
lengvai. Pamatę, kaip jis audžia, svečiai ėmė atsiprašinėti. Mat
girdėję gandą, kad Vytautas tik vaizduoja audėją, nors iš tikrųjų
jis išpardavinėja žmonos išaustus dirbinius.
Prieš devynerius metus Vytautas neteko žmonos.
Vėžys ją nuvarė į kapus. Su Aldona gyventus metus Vytautas prisimena
kaip laimingiausius. Brangaus žmogaus netekties skausmą jis malšina
audimu.
Ne viena moteris savo širdį siūlė dar išvaizdžiam
vyrui. Kaip tai vyko, jau atskira istorija. Linutę Vytautas sutiko
Kaune visiškai atsitiktinai. Dabar ji dirba mokytoja Lentvaryje.
Ten turi butą. Savaitgaliais atvyksta į Šveicariją. Išėjusi į pensiją,
visam laikui grįš pas Vytautą.
Didžiają savaitės dalį Vytautas praleidžia vienas,
tačiau jo namuose švaru ir tvarkinga. Zootechniko diplomą turintis
vyras laiko įvairių paukščių. Jų nelesina kombinuotaisiais pašarais.
Paukščiams duoda įvairių miltų, žolės. Taip užsiaugina ekologiškos
mėsos. Pats Vytautas yra puikus kulinaras. Savo sugebėjimus parodo
atvykstantiems savo vaikams, į kelionę jiems įdeda šviežienos.
Įdomu tai, jog V. Mikšto jauniausioji dukra Jūratė,
dirbanti architekte, yra gera audėja. Austi moka ir baldininkės
specialybę turinti Audronė. Tiktai sūnaus Gedimino nesuviliojo audimas.
Šveicarija, Jonavos rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2005 "XXI amžius"
|