Parapijos siela

Danutė GALKIENĖ

Ir Sibire visada vadovavau maldoms, mane net kunigu vadino... – prisimena Aldona Vasiliauskaitė, stovinti prie Naujamiesčio bažnyčios vartų Juliaus VAUPŠO nuotrauka

Švč. Trejybės sekmadienį Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys po šv. Mišių su dovanėlėmis iš Romos ir Briuselio priėjo prie parapijos sielos – giedotojos, Gyvojo rožinio ratelių organizatorės Aldonos Vasiliauskaitės, pasveikino ją vardadienio proga, įteikė kuklias, iš toli atvežtas dovanėles, palinkėjo ir toliau būti uoliausiu Bažnyčios žmogumi.

Padėkojo Aldutė klebonui bei visiems ją sveikinusiems ir, nebepakėlusi žmonių žvilgsnių, nebepasiliko giedoti Švč. Mergelės Marijos litanijos, o duobėtu šaligatviu parėjo į namus. Ji mažoj širdies kertelėj parsinešė didelį džiaugsmą: ją pastebėjo, taip gražiai pasveikino, pagerbė! O jos darbeliai tokie paprasti. Kasdienis takelis į bažnyčią, giedojimas, maldos. Ji su šypsena kiekvieną sutinka, kiekvienam gerą žodį randa. Miestelyje visų gerbiama.

Parėjo į namelius Aldutė, iš širdies išsiverkė. Ir kodėl jai graudu pasidarė? Nejaugi nuo klebono sveikinimų, „Ilgiausių metų“, gražių linkėjimų? Jai rodės, kad viskas, kas buvo, kas yra ir kas bus, sumišo. Nebeatrinksi, nebeatpainiosi.

Vėl bėgs dienos. Vėl kasdien tuo pačiu takeliu ji eis į bažnyčią, ten skambės jos vedamos giesmės. Vėl pilnės gerų darbelių aruodai. Lydės malda, pasninkas, išmalda ir rūpestis kitais. Vėl kasdieniai darbai dar senelio statytame namelyje, senelio, apie kurį šviesaus atminimo Naujamiesčio klebonas kun. Jonas Jurgaitis savo knygoje „Ant tėvynės aukuro“ rašė: „Gyveno Naujamiesčio miestelyje Ignacas Palūkis. Turėjo miestelyje grytelę ir prie jos daržą, o vienkiemyje – 9 ha žemės. Ignaco šeimoje užaugo šeši vaikai: Julija, gimusi 1898 m., buvo mokytoja (tai Aldutės mama), Jonas – reguliariosios kariuomenės viršila, Domininkas – krosnių specialistas, Kazimieras – stalius, Stanislovas – darbininkas, Petras – buhalteris“. Štai kiek žmonių šiame namelyje užaugo! Dabar, palaidojusi vos ne šimtametę motiną, šiame namelyje Aldutė gyvena viena, bet ne vieniša. Ji visiems reikalinga, ją kasdien lanko Naujamiesčio žmonės.

Aldutės motina, penkių brolių seselė, buvo plačiai žinoma Naujamiesčio apylinkėse. Ji tapo mokytoja. Sukūrė savo šeimą, tapo Vasiliauskienė. Sunkūs karo ir pokario metai Vasiliauskų šeimą užklupo Dusetose. Šeimoje augo dvi dukros ir sūnus. Visi balsingi. Gražiai dainuodavo jaunimo suėjimuose, jų balsai skambėjo ir bažnyčioje. O išgyvenimų šeimai teko įvairių ir sunkių. Miškuose žuvo draugai. Suimtas, kalintas ir į lagerius išvežtas tėvas. Su vaikais į Sibiro platybes ištremta motina. O ten – sunkus darbas, badas, ligos ir laukimas laukimas, kad tėvas iš lagerių atvažiuotų pas šeimą. Ši svajonė, nors negreit, išsipildė. Iš Sibiro visi grįžo į Naujamiestį, apsigyveno tėviškės namelyje. Čia tėvas į storus sąsiuvinius surašė kalėjimo, lagerių, tremties kelią.

Aldutės motina šiuos sąsiuvinius mielai dalydavo savo pažįstamiems pasiskaityti. Tegul visi sužino, kaip kenkėjo lietuviai!

Aldutės mama buvo bažnyčios žmogus. Ji, kaip dabar Aldutė, vadovavo rožinio rateliams. Tarp parapijiečių platino giesmes, maldas. Vėliau, jai nebeįstengiant, tą darbą perėmė Aldutė. Giedojimas bažnyčioje, maldos, rožinis, išėjusiųjų paminėjimas. Ir visi tie darbai atliekami su meile, pagarba kitam, tikru katalikišku uolumu. Apie Aldutę naujamiestiečiai taip atsiliepia: pamaldi, labai teisinga, sąžininga, patikima, darbšti, uoli katalikė, guodėja ir padėjėja. Ją dar Sibire žmonės klebonu vadindavo.

Kol buvo jaunesnė, Aldutė dirbo darželyje virėja. Jos hobis – tortų kepimas. Tokių skanių, puošnių net Panevėžio parduotuvėse negausi.

O kiek sielų Aldutė sutaikė su Dievu! Išdrįso, ėjo, laukė, susitarė. Net ir didžiąją Naujamiesčio ateistę, per laikraščius skelbusią, kad Dievo nėra, įveikė. Be ištvermės, maldos, didelio pasiryžimo to nepadarysi. Tai ne kiekvienam Dievo duota.

Naujamiestis turi Aldutę. Kasdien bažnyčioj skamba jos giedamos giesmės. O ji – nei tvirtuolė, nei sveikuolė. Turi invalidumą. Gyvena gerbiama seno, jauno ir vaiko. Skleidžia aplink gerumą ir visiems yra labai reikalinga.

Naujamiestis, Panevėžio rajonas

© 2005 "XXI amžius"