„Man „XXI amžius“ labai patinka“

Vytautas STANKŪNAS

Stefa Lidžienė visada noriai skaito „XXI amžių“ Autoriaus nuotrauka

Šilališkė Stefa Lidžienė – buvusi politinė kalinė, tremtinė, dabar jau pensinio amžiaus moteris. Bet ji dar atrodo jaunai ir žvaliai, nors prieš septynerius metus palaidojo vyrą Antaną – irgi buvusį tremtinį, o dvi dukros jau suaugusios ir savarankiškos. Tiesa, prieš metus Stefai teko truputį pas gydytojus „pasiremontuoti“, bet dabar ir vėl viskas gerai. Apie tremtinės dalią S.Lidžienė nenori dažnai kalbėti, nes, pasak jos, per daug žiauru ir skaudu buvę. Kiekvieną kartą nubraukia ašarą tai prisiminusi, bet, kad dar labiau nesigraudintų, tuoj prisimena ir tremtyje sutiktus gerus žmones.

S.Lidžienė turi Šilalėje gražų dviaukštį mūrinuką, skendintį vešlioje žalumoje ir gėlėse. Netoliese gyvena jos geriausios draugės: Aleksandra Lidžienė, Vanda Tverijonienė, išleidusi kuniguosna sūnų Petrą, kuris šiuo metu kunigauja Londono Šv. Kazimiero bažnyčioje, ir dar keletas moterų. Jos visos beveik kas vakarą, o sekmadieniais – visuomet nueina į už puskilometrio esančią Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Paskui visos pasišnekučiuodamos grįžta namo.

S.Lidžienė ir jos draugės dažnai pasidžiaugia jaunais Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigais – klebonu dekanu Stasiu Toleikiu, Sigitu Valauskiu. Jų manymu, tai Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms atsidavę kunigai.

S.Lidžienė tuščiai laiko neleidžia. Apsitvarkiusi gražiai prižiūrimus namus, kai nereikia eiti bažnyčion, ji mielai į rankas paima laikraštį. Žinoma, kaip ji pati sako, dorą, katalikišką. Tokią spaudą mėgo ir jos Amžinybėn išėjęs vyras Antanas. Abu kartu skaitė, o dabar jau ji viena prenumeruoja „Tremtinį“, „Valstiečių laikraštį“, „Artumą“. Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštį „XXI amžius“ irgi skaito jau seniai. Dabar jį perka prie bažnyčios, iš visuomeninio platintojo.

Štai ką ji sako apie šį laikraštį:

– O man „XXI amžius“ labai patinka! Jis solidus, storas, net 16 puslapių. Tai laikraštis, o ne koks nors laikraštėlis! Beje, jis dar turi ir priedus: „Žvilgsniai“, „Pro vita“, „Sidabrinė gija“. Ypač mėgstu pastarąjį priedą.

Apie „XXI amžiuje“ spausdinamų straipsnių temas sako:

– „XXI amžių“ laikau įdomiu todėl, kad jame daug ir apie viską rašoma. Ir apie buvusį popiežių Joną Paulių II, ir apie dabartinį – Benediktą XVI, pateikiamos jų mintys, kaip spręsti pasaulinio masto problemas. O kiek visokiausių naujienų, atlaidų aprašymų iš dekanatų, parapijų! Mane visuomet domina puslapiai „Katalikų bendruomenėse“, „Ora et labora“, „Susitikimai“, „Darbai“, „Gimtas kraštas“. Labai mėgstu puslapį „Nuomonės“ ir, žinoma, Petro Katino rašinius. Man, kaip buvusiai politinei kalinei ir tremtinei, būna aktualu ir įdomu juos paskaityti.

Pabaigoje S.Lidžienė šitaip samprotavo:

– Visgi dabar ne tiek daug turime krikščioniškos spaudos, palyginti su prieškario laikais, ir „XXI amžius“ yra vienintelis katalikiškas laikraštis, kurį turėtume visomis išgalėmis remti. Kas ne kas, o mes, katalikai, turime padėti išlaikyti savo spaudą. Žinokime, jog doras, katalikiškas laikraštis, kuris pasieks mūsų namus, juos darys šviesesnius, jaukesnius. Jeigu turime vaikų arba vaikaičių – tai ir juos pratinkime prie katalikiškos spaudos. Tuomet mūsų namai tikrai bus šviesūs ir kupini Dievo meilės.

Mes, kurie tiek vargo ir kančių patyrėme savo gyvenime, norime, kad nebegrįžtų toji baisi praeitis, atnešusi mūsų tautai skausmą ir ašaras. Tegul dabartinė karta, jaunimas semiasi tvirtybės, dvasingumo ir tautiškumo iš tokių leidinių, kaip „Tremtinys“, „XXI amžius“. Tik tuomet išmoksime branginti tėvynę Lietuvą.

Šilalė

© 2005 "XXI amžius"