„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2005 m. rugsėjo 16 d., Nr. 4 (14)

PRIEDAI









Per gyvenimą lydi muzika

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Alfonso Karvelio namuose
dažnai skamba muzika
Autorės nuotrauka

Alfonsas Karvelis, ilgametis Taujėnų gyventojas, teigia, jog jo bendraamžių taujėniškių gretos retėja, prisiminimus užgožia laiko dulkės. Vyras sklaido Ukmergės miesto nuotraukas, darytas 1924-1933 metais, mena visus išvaikščiotus Taujėnų dvaro takelius, smagų gyvenimą.

Išliko vertingos nuotraukos

A.Karvelis gimė Pamūšio kaime, negausioje šeimoje. Jo tėvelis bričkele vežiojo Taujėnų dvarininko Konstantino Radvilos dukrą. 1941 metais, kuomet dvarininkas buvo ištremtas į Sibirą, penkiametis Alfonsas dažnai įslinkdavo į dvaro biblioteką ir džiaugdavosi spalvingomis lenkiškomis knygelėmis. Pašnekovas apgailestauja, jog jam nepavyko išsaugoti vertingų dvaro bibliotekos knygų. „Mano jau Amžinybėn iškeliavusi sesuo Aliūnė Ukmergėje tarnavo pas pirmojo Gedimino pulko gydytoją Patą, kuris mėgo fotografuoti. Gydytojas su šeima pasitraukė į užsienį ir mano seseriai paliko nuotraukas. Daug kas jas paima pažiūrėti ir negrąžina. Man šios nuotraukos – labai svarbios. Jei kitas turėtų, tai gal seniai į šiukšlyną išmestų. Kiti žmonės ir savas nuotraukas išmeta. Ne visiems tai įdomu. Mano nuotraukos nuo pat jaunystės yra albumuose. Kitiems gal alaus bokalas ar stikliukas įdomiau, o man – nuotraukos”, - prisipažįsta Alfonsas. Nuotraukose įamžinta senoji Ukmergė 1924-1933 metais, naujai pastatytos kareivinės šv. Mišios Švč.Trejybės bažnyčioje, įvairios pulko švenčių akimirkos, prezidentas Antanas Smetona. A.Karvelis dešimt nuotraukų padovanojo Ukmergės kraštotyros muziejui.

Taujėnuose likusi aviacinė bomba

Mūsų šalis iki šiol dar užteršta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų nesprogusiais artileriniais sviediniais, minosvaidžių, prieštankinėmis, aviacinėmis minomis ir kitais sprogstamaisiais užtaisais. A.Karvelis gerai prisimena, kaip Antrojo pasaulinio karo metais viena nesprogusi aviacinė bomba prasmego tiesiog prieš centrinį Taujėnų dvaro įėjimą. Pasak pašnekovo, berniukai mėgo stebėti lėktuvų skrydžius, bombardavimą. „Karo pradžioje, birželio mėnesį, virš Taujėnų skraidė lėktuvai. Viena bomba sprogo, kita dvaro gėlyne prasmego. Ten senais laikais pelkė buvo, tai bomba gal keliolika metrų gilyn nuėjo. Prie rusų norėjo ją iškasti, bet taip ir liko. Sakė, kad jeigu darbai nevykdomi, nieko blogo neatsitiks”, - prisiminimais dalijosi A.Karvelis.

Taujėniškis sako, jog nuo mažens mėgo muziką ir pats išmoko groti armonika ir akordeonu. Pirmąjį muzikos instrumentą Alfonsas nusipirko Panevėžyje. Tarnaudamas sovietinėje armijoje jaunuolis nepaleido iš rankų armonikos. Muzika ir dabar skamba Karvelių namuose.

Taujėnuose buvo linksma

Alfonsas su žmona Vanda mena įdomią savo draugystės pradžią. „Mes abu taujėniškiai. Tarnaudamas kariuomenėj daviau draugui savo kraštietės adresą, norėjau pripiršti. Nors Vanda susirašinėjo su mano draugu, bet nesusitiko, aš pradėjau jai sukti galvą”, - šypsosi vyras. Abu jaunuoliai septynerius metus draugavo, nė vienų vakaruškų, balių nepraleido. Sukūrę šeimą Karveliai aktyviai dalyvavo saviveikloje, vyras – grojo, žmona – šoko. Prieš keturiasdešimt metų Alfonsas pradėjo groti Taujėnų pučiamajame orkestre. „Davė man klarnetą ir ėmiau groti iš gaidų. Kartu ir grojau kapeloje, kuriai vadovavo Vytautas Zlatkus“, - sako Alfonsas. Šiandien taujėniškis taip pat neišleidžia iš rankų armonikos, akordeono. Pasak jo, instrumentu reikia du kartus per savaitę groti, tuomet bus abipusė nauda. „Armoniką nusipirkau 1968 metais Minske. Buvom ekskursijoj, liūdna pasidarė ir nusipirkau už 25 rublius. Na, ir smagu buvo, visą kelią grojau, net miegas neėmė. Iki šių dienų su armonika nesiskiriu“, - džiaugiasi muzikantas. Karveliai dvyliktais vedybinio gyvenimo metais susilaukė dukros, kuri nepasekė muzikalaus tėvo pėdomis. „Smagus gyvenimas buvo, su visais sugyvenom. Dabar mano metų taujėniškių mažai beliko“, - sako Alfonsas.

Taujėnai, Ukmergės rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija