Vaikai: jų globa Lietuvoje
ir kitur
Vos atgavusi nepriklausomybę,
Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių
deklaracijos ir prie Vaiko teisių konvencijos. Be to, 1996 m.
kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos
įstatymą. Todėl netenka stebėtis, kad kone kiekvienoje tarptautinėje
konferencijoje kalbama apie vaikus ir jų globą. Sausio 20-22 dienomis
Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje ,,Socialinė aprėptis
Europos Sąjungos šalyse kandidatėse Tūkstantmečio plėtros tikslų
kontekste, surengtoje Jungtinių Tautų Organizacijos ir Lietuvos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vaikų globos
klausimams buvo skirta viena sesija.
Kaip skelbia ,,Pranešimo apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje
2001 metais medžiaga, 2000 metais žemiau skurdo ribos gyveno
apie 560 tūkst. žmonių, skurdo lygis išaugo ir pasiekė 1998 metų
lygį; net 31 proc. vaikų iki 18 metų amžiaus gyvena žemiau skurdo
ribos. Skursta daugiau negu 20 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Apie 18 proc. vaikų auga nepilnose šeimose (dažniausiai be tėvo).
Ištuokų skaičius Lietuvoje viršija didžiausių Europos Sąjungos
šalių ištuokų lygį; be to, 2000 metais nesantuokinis gimstamumas
pasiekė 22,6 proc. (1990 metais jis tesudarė 7 proc.). Kasmet
daugėja socialiai pažeidžiamų, nedarnių šeimų skaičius. Jose dažnai
vaikai neprižiūrimi, su jais elgiamasi agresyviai: į ligonines
atvežami išsekę nuo bado, artimųjų sumušti kūdikiai ir maži vaikai.
Valstybės globoje atsiduria tūkstančiai vaikų. Tik 10 proc. jų
yra našlaičiai, apie 30 proc. vaikų paimti iš nedarnaus elgesio
šeimų, 10 proc. vaikų tėvams apribotos teisės, apie 5 proc. yra
vaikai, kurių tėvai atsisakė, apie 4 proc. - kurių tėvai dingę,
apie 10 proc. vaikų turi elgesio problemų ar specialių mokymosi
poreikių, apie 4 proc. vaikų turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių
tėvai sakosi neturintys galimybių juos auginti namie. Įsigilinus
į šiuos duomenis, paaiškėja, jog socialinių našlaičių esama kur
kas daugiau negu tų, kurie yra netekę tėvo ir motinos.
Stebint daugiametę Lietuvos globos institucijų patirtį, išryškėjo
keletas ateities tendencijų: nereikėtų skubėti vaiko atskirti
nuo biologinės šeimos, geriau steigti daugiau dienos centrų, laikinųjų
globos namų, reabilitacijos įstaigų grįžusiems iš nepilnamečių
kolonijų; globos namų veiklą taip pertvarkyti, kad, išėjęs į savarankišką
gyvenimą, globotinis be didelio vargo integruotųsi į visuomenę;
tikslinga skatinti įvaikinimą, bet reikėtų supaprastinti įvaikinimo
procedūrą; finansinę paramą šeimoms ir šeimynoms reikėtų keisti
socialinių paslaugų sistema vaikams.
Lenkijos ekonomikos, darbo ir socialinės politikos ministerijos
Socialinės gerovės departamento vicedirektorė Viktorija Biederman
akcentavo būtinumą steigti paramos šeimai centrus, mažinti vaikų
skaičių globos namuose, sąlygas juose priartinti prie šeimos sąlygų.
Augdamas globos namuose vaikas turi išmokti buitinių darbų, patikėti
jų prasmingumu ir būtinumu. Taip pat reikėtų kurti konsultavimo
centrus šeimynoms.
Iš Slovakijos atvykusi vienų globos namų direktorė Katerina papasakojo,
kad Slovakijoje vis daugiau dėmesio skiriama šeimai. Net globos
namai primena šeimą - juose gyvena ne daugiau kaip dešimt ar keturiolika
vaikų. Slovakijoje daugiausia globos reikalingi yra romų (čigonų)
vaikai. Siekiamybė - vaikų įvaikinimas šeimose. Prieita prie išvados,
kad vertėtų atsisakyti įvaikinimo paslapties. Ta paslaptis vis
tiek išaiškėja, sukeldama stresą vaikui. Manoma, jog ateityje
įvaikinimų bus daugiau. Pranešėja pasidžiaugė, kad atsiranda savanorių
globoti vaikus.
Svečias iš Vengrijos labai skeptiškai atsiliepė apie valstybinius
vaikų globos namus. Nors Vengrijoje šios įstaigos įkuriamos labai
gražiose vietose, net pilyse, bet ten vaikų gyvenimas esąs kartus.
Jis teigė: ,,Reikia atsisakyti iliuzijos, kad tų namų gyventojai
taps visaverčiais piliečiais. Prelegentas siūlė leisti vaikams
kuo dažniau bendrauti su biologiniais tėvais, susidarius palankioms
sąlygoms, grąžinti vaikus biologinėms šeimoms, ieškoti šeimų,
kurios sutiktų pagloboti vaikus; toms šeimoms derėtų atsilyginti
ne finansine, bet socialine parama.
Apibendrindama diskusiją, Jungtinių Tautų koordinatorė ir įgaliotoji
atstovė Lietuvoje Cihan Saltangolu pastebėjo, kad pravartu Europos
Sąjungos šalims kandidatėms pasikeisti patirtimi, tačiau būtina
atsižvelgti į nacionalinius ypatumus. Reikėtų vadovautis Vaiko
teisių konvencijos nuostatomis: imtis visų reikiamų teisinių,
administracinių ir kitų priemonių pripažintoms vaiko teisėms įgyvendinti.
Tai teisė į mokslą, teisė nepatirti skurdo ir t.t. Vaikų globos
klausimais diskusijos bus tęsiamos kitose tarptautinėse konferencijose
ir seminaruose.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
© 2003 "XXI amžius"