Žvilgsniai

Našlaitė, esant gyviems tėvams

Radviliškietė Sandra Avruckytė su buvusia savo globėja Birute Kairaityte Kaune

Autoriaus nuotrauka

Savaitgaliai būdavę kaip šventės

Kaunietė Birutė Kairaitytė internate augusią Sandrą aplankė, kai ji buvo šešerių metų. Savaitgaliais nauja pažįstamoji mažąją parsivesdavo į savo namus. Susikibusios rankomis abi sekmadieniais eidavo į Arkikatedrą. Sandrutei patikdavo chorų giesmės, patikdavo papuoštai balta suknele iškilmingoje bažnytinėje procesijoje nešti vėliavos kaspiną. Ją meile apgaubdavo procesijos vadovės Dalia ir Regina.
Birutė globotinę veždavosi ir į pakaunėje esantį Kazliškių kaimą, vietinių vadinamą Juodelyne, pas savo pusseseres Apoloniją Svetakienę ir dabar jau mirusią Reginą Juodžbalytę. Čia Sandrutė iki valios prisižaisdavo su Birutės giminių vaikais. Svetingos šeimininkės vaišino, kuo turėjo, o obuolių čia prisikirsdavo kiek skrandin lenda, nors internate juos kaip kokią brangenybę vienetais skaičiuodavo. Šioje šeimoje abi su globėja švęsdavo įvairias šventes. Atmintin įstrigo jaukios Kūčios su dosniu Kalėdų Seneliu, margučių ridenimas per Velykas.
Sandrutė taip ir laukdavo, kada ši maloni moteris ateis jos pasiimti. Vėliau pati pas ją atbėgdavo - Birutė gyveno netoliese. Auklėtojų apibūdinta kaip atžari, mokanti už save kovoti, mergaitė į meilę atsakydavo meile. Globėjai ji buvo švelnus ir meilus papurgalvis vaikas. Bet tuo metu gyvendama viena ir kiekvieną savaitę praleisdama darbe, ji negalėjo visam laikui paimti Sandros iš internato. Po trejus metus trukusios jųdviejų draugystės atsirado šeima, pasiūliusi mergaitei visišką globą.

Naujoji globėja pikto žodžio nepasakė

Maždaug devynerių metų Sandrą Avruckytę ėmė globoti Radviliškyje gyvenanti Laima Karkauskienė. Jau pirmąją dieną, mergytę vežantis į namus, mažoji ją pavadino mama. Naujoji globėja nė karto Sandros neapšaukė blogu žodžiu.
Būdavo didžiausia šventė, kai mergaičiukė su L.Karkauskiene vykdavo pas jos motiną Teofilę Žukienę, gyvenančią Radviliškio rajone, Vilgirdaičių kaime. Sandra čia išmoko melžti karvę, prižiūrėti triušius, paukščius, pamėgo kitus ūkio darbus. Baba (taip vadina močiutę T.Žulienę) padovanojo Sandrai dviratį. Čia buvo tiek erdvės judriam vaikui. O kam gi skirtas arklys, jei nepajodinėti?
Savo 19-ąjį gimtadienį Sandra vėl šventė Kaune. Buvusią globėją, dabar fotografe dirbančią B.Kairaitytę ji surado paskambinusi televizijos laidos ,,Atleisk“ vedėjams. Susitikusios abi negalėjo sulaikyti ašarų. Buvo sutarta, kad Sandros gimtadienis bus atkeltas į kitą dieną. Tada kartu buvo švenčiama ir Birutės vyro Vlado gimimo diena. Pasveikinti Sandros atėjo jos vaikystės draugai.

Patenkinta mokslu

S.Avruckytė mokosi Lietuvos reabilitaciniame profesinio rengimo centre. Jis įsikūręs Radviliškyje. Mergina rengiasi tapti viešbučių aptarnavimo sferos darbuotoja. Mokytis jai čia patinka. Sandra - jau antrakursė.
Dešimt klasių Sandra baigė dieną lankydama Radviliškio rajono jaunimo mokyklą. Mokydamasi profesinio rengimo centre, mergina lanko lauko teniso būrelį, dalyvauja tinklinio, kvadrato varžybose. Užpernai ji tapo viena geriausių rengimo centro tinklinio komandos žaidėjų. Laisvalaikiu Sandra mėgsta siuvinėti kryželiu. Virbalais yra nusimezgusi pagalvėlę, megztinį.

Tarp motinos ir dukros neįvyko pokalbis

Kaune, Kalniečių gatvėje, gyvena Sandros buvusi globėja B.Kairaitytė. Netoliese esančioje Aukštaičių gatvėje apsistojusi ir merginos tikroji mama. Ji gyvena su savo motina. Sužinojusi mamos adresą, pas ją Sandra ėjo kartu su B.Kairaitytės vyru Vladu Vaitkevičiumi.
Suaugusi dukra taip ir neišdrįso paklausti savo motinos, kodėl ją pagimdžiusi ji paliko ligoninėje. Tik iš kaimynystėje gyvenančių žmonių pavyko sužinoti, kad ši moteris, jeigu turi pinigų, geria be pertraukos savaitę. Kada būna blaivi, tuomet apsitvarko namuose.

Ko poetui drėko akys

Pasaulis nėra toks didelis, kad vienas su kitu žmonės nesusitiktų. Į jaudinantį susitikimą su Sandros seserimi Toma Černiūte (jos yra vieno tėvo, tik skirtingų motinų vaikai) išsirengėme trise: Sandra, B.Kairaitytės vyras Vladas ir aš, šių eilučių autorius. Jis turėjo įvykti iš anksto sutartoje vietoje, Savanorių prospekte. Artėjo nustatytas laikas. Staiga Sandra suabejojo, ar tikrai tokiu adresu einame. Lekiame į kitą vietą.
Atėję į troleibusų sustojimo aikštelę, joje išvydome lūkuriuojančią merginą. Priėjusi Sandra ją iš karto apkabino. Seserį ji pažino iš matytos nuotraukos. Abi yra gana panašios. Toma buvo kur kas drąsesnė už Sandrą. Ji pasisakė, jog Vytauto Didžiojo universitete studijuoja filosofiją, yra antro kurso studentė.
Merginų susitikimo metu buvo galima pastebėti, kaip jaudinasi Vladas. Žinomas poetas, nebijantis pasisakyti didelėje auditorijoje, čia buvo nedrąsus kaip vaikas. ,,Žvarbus vėjas staigiai papūtė“, - sukdamas akis į šalį, sakė jis.

Bronius VERTELKA
Kaunas