"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2003 m. gegužės 16 d., Nr. 5 (42)

PRIEDAI









Skautai nesensta

Panevėžio krašto skautų seniūnė vyresnioji mokytoja Laima Nareckienė

Autoriaus nuotrauka

Panevėžio “Žemynos“ vidurinės mokyklos pradinių klasių vyresnioji mokytoja Laima Nareckienė šių metų pradžioje buvo išrinkta Panevėžio krašto skautų seniūne. Su Laima NARECKIENE kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Kur yra jūsų būstinė?
Šiemet mus geranoriškai priglaudė Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Panevėžio rinktinė. Skautams ji išskyrė vieną kambarį, kur galima susidėti būtiniausius jiems priklausančius daiktus. Ten yra ir telefonas.
Kas yra Panevėžio krašto skautų dvasios vadas? Kaip čia išvystyta skautų veikla?
Panevėžio krašto skautų dvasios vadas yra Subačiaus klebonas kun. Algis Neverauskas. Dvylikoje Panevėžio miesto mokyklų veikia skautų organizacijos. Gausiausia jų - “Žemynos” vidurinėje mokykloje. Jos draugovėje - apie 40 narių ir dešimt kandidatų. Aš esu jų vadovė. Mano artimiausios pagalbininkės - kartu su manimi toje pačioje mokykloje dirbančios Kristina Zakarevičiūtė ir Daiva Šiušienė.
Visada suranda laiko darbui su skautais 4-ojoje vidurinėje mokykloje Romualda Martinkienė, “Šaltinio” vidurinėje - jų vadovas Vladas Izdunis, “Gabijos” vidurinėje - Gražina Gelžinienė. 5-osios vidurinės mokyklos ir J. Balčikonio gimnazijos skautų vadovais dirba moksleiviai, sulaukę 18 metų. Buriasi skautų bendrovė prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos. Jai ėmėsi vadovauti Panevėžio rajono policijos komisariato darbuotojas Arvydas Kliukas.
Skautų amžius griežtai neribojamas. Kaip jūs pati tapote skaute?
Atgimimo laikais , dirbant mokykloje, į mano rankas pateko vienas žurnalas. Jame radau aprašymą apie prieškariu veikusią skautų organizaciją. Ten buvo pavaizduoti įvairūs skautų ženklai, jų atributika. Tai mane sudomino. Pamačiusi, kad mūsų visuomenė yra labai sumaterialėjusi, o miesto vaikai neturi jokio sąlyčio su gamta bei meilės tėvynei, nutariau suburti skautų grupę “ Žemynos “ vidurinėje mokykloje. Juk skautų tikslas - tarnauti Dievui ir tėvynei, daryti gerus darbus. Tuo metu turėjau trečią auklėjamąją klasę. Mane palaikė mūsų mokyklos direktorius. Reikiamos informacijos apie skautus gavau iš mieste dirbančių jų vadovų. Mokydama kitus, mokiausi ir pati. Rengėme įvairius žygius. 1997 metų gegužę tapau skaute. Tai įvyko Pajuostyje, aviacijos bazėje, kur turėjome savo stovyklėlę.
Ar taip pasielgti jums liepė vidinis balsas?
Ko gero, tai buvo vidinis poreikis, kartu ir pašaukimas. Tai buvo ir gyvenimo būdas. Meilės tėvynei, Dievui ir artimam žmogui negalima suvaidinti. Žmogus turi degti, kad patrauktų kitus paskui save. Vaidybą bemat vaikai pastebėtų. Tampa liūdna,kai išgirsti užgauliojimų, kad esame saujelė idealistų ir lyg nereikalingi mūsų sumaterialėjusiai visuomenei. Tačiau tenka išgyventi ir linksmų akimirkų. Telefonu paskambino vienos mergaitės mama, mano koordinates suradusi internete. Jos dukra norėtų tapti skaute ir dalyvauti vasarą įvyksiančioje tarptautinėje stovykloje.
Atsirado skautų sekėjų Panevėžio ir Kupiškio rajonuose. Ten itin aktyvios jų draugovės. Pati dirbti su skautais vargu ar toliau galėsiu. Man gresia atleidimas iš darbo mokykloje. Mažėja mokinių skaičius.
Kodėl būtent jus gali paliesti nedarbas?
Esu tik vyr. mokytoja. Tarp mano kolegių yra mokytojų metodininkių. Yra pedagogių, kurios vienos augina savo vaikus. Joms suteikta pirmenybė likti darbe.
Bet jūsų šeimoje auga trys sūnūs.
Kada nesireklamuodama tyliai dirbi savo darbą, tiesiog nebūni pastebėta ar įvertinta, kiek pati nori, nors darbas su skautais atima daug laisvalaikio. Taip, visi mano vaikai irgi yra skautai. Jie mokosi K. Paltaroko katalikiškojoje vidurinėje mokykloje. Smagu, kad ir moksleiviams, ir savo vaikams galiu duoti kažką gera. Yra žmonių, kurie į mane žvelgia kaip į didelę keistuolę, arba klausia, kodėl šito man reikia.
Taigi kodėl jums šito reikia?
Augau kaime Kupiškio rajone. Mėgau piešti. Studijuodama aukštojoje mokykloje vykdavau į plenerus gamtoje. Žavėdavausi nepaprastu kaimo grožiu. Dirbdama mieste pamačiau, kad šito dalyko vaikai nejaučia. Vienas būdų, kaip išvežti juos nors savaitei į gamtą, kur galėtų pajusti miško grožį ar išgirsti paukščių čiulbėjimą, pamatyti, kokia puiki yra mūsų tėvynė, buvo vaikų įtraukimas į skautišką veiklą.
Kas remia skautų veiklą?
Mus remia Panevėžio miesto savivaldybė. Savo stovyklai gavome 1300 litų finansavimą. Apskrities viršininku dirbant Tomui Josui, buvo skirta tiek lėšų, kad galėjome įsigyti ir vėliavą. Dabar turime ką nešti renginiuose. Kupiškio skautus remia šio rajono savivaldybė. Iš verslininkų nesulaukėme palaikymo.
Vos ne ranka pasiekiama vasara. Kuo jos metu pradžiuginsite savuosius?
Ne pirmi metai Vilktupyje rengiamos skautų stovyklos. Jos užtrunka neilgai - birželio pabaigoje ir liepos pradžioje. Stovyklautojai savarankiškai dirba, gyvena, vieni kitais rūpinasi. Vyksta varžybos, rengiami žygiai. Kiekvieną rytą būna religinė susikaupimo valandėlė. Vakare prie laužo skautai šoka, dainuoja. Švenčiami vardadieniai. Varduvininkai apdovanojami ąžuolų vainikais ir lauko gėlių puokštėmis.
Ar didelė atranka į stovyklą?
Patekti į krašto stovyklą neiškyla didelių problemų. Renkame nedideles, iki 50 litų pinigų sumas. Stovyklauti gali visi drausmingi vaikai, jeigu jų tėveliai paremia lėšomis. Nusiperkame kruopų, makaronų, kitų būtinų maisto produktų. Virtuvės šeimininkai - vaikai.
Yra ir tautinė (respublikinė) skautų stovykla. Kaip į tokią patekti?
Iškylauti tokioje stovykloje norinčiųjų yra labai daug, bet čia irgi aktualu finansinės problemos. Stovykla rengiama kas penkeri metai. Paskutinioji vyko Alytaus rajone, Nemunaityje. Suvažiavo apie 200 skautų. Atvyko užsienio šalių, išeivijos atstovai. Šiemet tokia pat stovykla vyks liepos 17-27 dienomis prie Platelių ežero.
Kas keisis skautų gyvenime, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare?
Svarbu mums pramokti užsienio kalbų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jai atsivers į pasaulį dar erdvesni keliai. 2002 metų pabaigoje-2003 metų pradžioje Tailande veikė dviejų savaičių stovykla, kur buvo susirinkę viso pasaulio skautai. Joje dalyvavo viena panevėžietė. Ji mokėjo anglų kalbą. Mūsų kraštietė dvi savaites galėjo iškylauti užsienyje nemokamai. Lietuvaitė ten atšventė Kalėdas, sutiko Naujuosius metus.
Pašnekesį su jumis norėtųsi užbaigti džiugia gaidele...
Smagu, kad žiniasklaida domisi skautais, kurie padeda auklėti jaunąjį žmogų. Tačiau jiems trūksta vadovų. Jeigu žmogus kilniam tikslui neaukos savo laisvalaikio, iš tokio kažko nelauk. Gaila, jeigu sunyktų mano mokyklos skautų draugovė. Netekusi darbo čia, būčiau priversta su ja atsisveikinti.

Panevėžys

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija