Gimnazistėms kaimo žmonės
neužtrenkė durų
|
Aštuntokės Aistė Vilkaitė ( kairėje )
ir Karolina Gudeliūnaitė šią vasarą žada pratęsti pačių
pradėtus darbus Bygailių kaime
Autoriaus nuotrauka
|
Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos
moksleivės Aistė Vilkaitė ir Karolina Gudeliūnaitė, parašiusios
darbą Liaudies medicina Bygailių kaime, nacionalinėse jaunųjų
mokslininkų varžytuvėse buvo pripažintos geriausiomis etnografijos
sekcijoje.
Rinkti medžiagą darbui merginos pradėjo nuo Aistės senelės. Septyniasdešimtmetė
Albina Stakienė gyvena vaizdingame Bygailių kaime, netoliese tekančios
Lėvens upės. Gimnazistės pas ją aptiko jas sudominusias senienas
- medinę geldą ir šepetį. Geldoje anksčiau prausdavo vaikus. Iš
žolelių suruoštos vonelės ramindavo mažuosius, kartu jų jautrią
odą darydavo atsparesnę alergijai.
Aistės senelė senoviniu iš šerių pagamintu ir lininiu vaškuotu
dagčiu suveržtu šepečiu visą gyvenimą šukuodavo savo plaukus.
Jie dabar standūs, ilgi ir menkai pražilę. Senolė aiškino, jog
šukuojantis tokiu šepečiu turi jausti, lyg po galvą vaikšto skruzdėlės.
Bandė juo šukuoti savo vaikaitės plaukus, tačiau jie buvo garbanoti.
Šukos įsipainiojo tarp plaukų ir nepavyko iššukuoti.
Praėjusią vasarą gimnazistės apėjo aštuonias Bygailių sodybas.
Tai nykstantis kaimas. Namuose jaunimo nerasdavo. Tik vasarą jis
atvyksta čia atostogauti. A.Vilkaitei tai buvo puikiai žinomas
kaimas. Jį aplanko vos ne kiekvieną savaitgalį. Mylimos vaikaitės
pasiilgsta senelė. O K.Gudeliūnaitė - miesto vaikas. Ji beveik
nepažinojo kaimo gyvenimo.
Po Bygailius jiedvi vaikštinėjo rinkdamos duomenis apie liaudies
mediciną maždaug dvi savaites. Dažnai atostogaujančias moksleives
lydėjo Aistės mama. Kaimo senbuviai ją gerai pažinojo, todėl bendrauti
su jais buvo gerokai lengviau. Tarp pušynų išsimėčiusių vienkiemių
gyventojai neužsiundė šunimis ir neišvarė iš trobų.
Pagrindinė pasakotoja buvo Ona Strolienė. Tai apie 80 metų turinti,
bet dar stipri moteris. Pati dviračiu važinėja. Jos pamotė buvo
kaimo žolininkė. Iš O.Strolienės lūpų moksleivės sužinojo gausybę
vertingų patarimų, išgirdo pasakojimų apie medžius, jų gydomąją
galią.
Ąžuolą lietuviai laikė šventu medžiu. Senoji Bygailių kaimo gyventoja
O.Strolienė užsiminė apie ąžuolą, kuris auga jos sodybos kieme.
Jis buvo pasodintas 1930-aisiais, jubiliejiniais kunigaikščio
Vytauto metais. Sodinti ąžuolą nešė dvylika vyrų. Po jo šaknimis
užkasė žemės nuosavybės dokumentus bei gorčių avižų, kad geriau
augtų. Stiebėsi aukštyn tvirtas medis, saugodamas sodybą nuo perkūnijos
ir kitokių nelaimių. Su tokiu yra lyginamas žmogus, sakoma - drūtas
kaip ąžuolas.
Etnografija besidominčios gimnazistės, keliaudamos iš vienos sodybos
į kitą, pastebėjo, kad jų kiemus puošia ąžuolai, liepos, uosiai,
kaštonai. Klevai buvo sodinami toliau nuo namų. Jie esą skatina
žmonių gobšumą. Prisiglaudus prie ąžuolo ar beržo, medis perduoda
savo energiją, mažina galvos skausmą.
Populiariausias medis - šermukšnis. Apie jį daugiausia tautosakinių
pasakojimų. Velnias bijo iš tokio medžio pasidarytos lazdos. Po
kaimą besisukiojančias panevėžietes nustebino tai, jog jonažolių
prisiėdusioms karvėms ištinsta ausys. Bygailiuose gyvenanti O.Strolienė
žino, kaip užkalbėti rožę, tačiau jos dukra nepripažįsta liaudies
medicinos. Gimnazistėms, apie ją rinkusioms duomenis, senolė buvo
tikras atradimas.
Aistė ir Karolina prisirinko ąžuolo gilių. Išėmusios branduolius,
juos sumalė ir kepino.Taip pasigamino puikios kavos. Ja gimnazistės
vaišino jaunųjų mokslininkų varžytuvių vertinimo komisiją. Jų
finalinis turas vyko Vilniuje, Moksleivių techninės kūrybos rūmuose.
Etnografijos sekcijoje buvo pristatyti septyni darbai. Tarp jų
A.Vilkaitės ir K.Gudeliūnaitės surinkta ir apdorota medžiaga buvo
pripažinta geriausia. Moksleivių vasaros atostogų metu atliktas
triūsas buvo įvertintas pirmojo laipsnio diplomais bei fotoaparatais.
Apdovanojimus panevėžietėms įteikė Moksleivių techninės kūrybos
rūmų direktorius Jonas Karolis. Iškilmės vyko Mokslų akademijos
salėje.
V.Žemkalnio gimnazijos aštuntokės A.Vilkaitė ir K.Gudeliūnaitė
yra geros draugės, jų namai - netoli vienas kito. Karolina turi
potraukį muzikai. Šiemet ji baigia muzikos mokyklą. Joje mokėsi
groti kanklėmis ir pianinu. Panevėžietė yra daugiau žinoma kaip
kanklininkė. Gimnazistei teko dalyvauti tarptautiniame jaunųjų
muzikantų konkurse Siguldoje (Latvija). Jame Karolina tinkamai
atstovavo gimtajam Panevėžiui.
A.Vilkaitė šiemet baigė jaunųjų kompiuterininkų mokyklą prie Kauno
technologijos universiteto Panevėžio filialo. Tolesnį savo gyvenimą
ji galvoja susieti su informatika.
Bronius VERTELKA
Panevėžys
© 2003 "XXI amžius"