Pašaukti į šventumą
Su pirmaisiais gegužės 3-iosios
saulės spinduliais, pašaukti Viešpaties, visi rengėmės vykti į
Šiaulių vyskupijos jaunimo dieną, kurios tema - ,,Pašaukti į šventumą.
Kupini jaunatviškumo, pakilios nuotaikos su mūsų klebono kun.
Sauliaus Paliūno palaiminimu išvykome į Šiaulius, lydimi klieriko
Antano Urbonavičiaus ir tikybos mokytojos Danutės Šlušnytės.
Renginys prasidėjo šv.Mišiomis Šiaulių Katedroje. Jas aukojo Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis, kurį pažįstame kaip kupiną jaunatviškumo
ir visada besišypsantį. Po šv. Mišių, vyskupo vedami, kaip per
gyvenimą mus veda Jėzus, keliavome į Šiaulių kultūros centrą.
Ten vyko šventės atidarymo koncertas, kurį pradėjo vyskupo padrąsinimas
žengti koja kojon su Jėzumi. Koncerto metu grojo Konservatorijos
akordeonistų grupė, savo mintimis apie gyvenimą su Jėzumi pasidalijo
Tiberiados bendruomenės broliai, kurie kvietė nebijoti išgirsti
Kristų. Žodį tarė ir šio renginio organizatoriai. Savo grakštumu
stebino Šiaulių šokių grupė ,,Želmenėliai ir dainų skambumu mūsų
širdis palietė gerai pažįstama grupė ,,Rokoko. Po koncerto pasiskirstėme
į darbo grupeles, kurias rinkomės pagal pomėgius.
Norintieji būti žurnalistais ar dėl noro išbandyti kažką nauja,
susirasti draugų rinkosi ,,Lux grupelę. Vaikinai ir merginos,
kurie, išgirdę muziką, ima trypti kojomis, rinkosi įvairių tautų
šokius, kur šokti mokė Tiberiados bendruomenės broliai. Tikri
krepšinio aistruoliai skubėjo į krepšinio rungtynes ŠVJA taurei
laimėti. Jaunimas, norintis išmokti daryti darbelius iš šieno,
ėjo į šieno dirbinių grupę. Be šių, buvo ir susikaupimo reikalaujančių
grupelių. Viena tokių - ,,Šventumas įvairiose religijose, apie
jas kalbėjo tėvas Algimantas Gudaitis, SJ. O tie, kurie ieško
savo pašaukimo, bet bijo pasiklysti, Tiberiados vienuoliai patarė,
ką daryti, kad taip neatsitiktų, susibūrė grupelėje, pavadintoje
,,Ieškantiems savo pašaukimo.
Man buvo labai sunku apsispręsti, nes norėjau daug išbandyti.
Bet, deja, galėjau pasirinkti tik vieną grupelę. Tad kartu su
draugais ėjau išmokti naujų, o parvažiavus namo, išmokyti kitus
žaisti skautiškus žaidimus. Visi buvome patenkinti savo pasirinkimu,
skautų draugija, jų nuoširdumu ir draugiškumu.
Viskas turi pradžią ir pabaigą. Šis renginys - ne išimtis. Bet
mes neliūdėjome, nes praplėtėme draugų ratą ir dar labiau pažinome
Jėzų, Jo galią. Parsivežėme daug įspūdžių, kuriuos išgirdę draugai,
kurie nevažiavo, sakė, kad kitąmet tikrai vyks į Šiaulių jaunimo
dienas.
Raimonda KATKEVIČIŪTĖ
Linkuva-Šiauliai
© 2003 "XXI amžius"