Lietuvos jaunimas įvertino Europos Konvento darbo rezultatus

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetu, birželio 29 - liepos 1 dienomis surengė jaunimo susitikimą dėl ES ateities, kuriame jaunimo organizacijų atstovai aptarė Konvento parengtą Konstitucinės sutarties projektą. Buvo pripažintas Konstitucinės sutarties reikalingumas ir akcentuota, kad objektyviai įvertinti jos rezultatus bus galima tik po ES Tarpvyriausybinės konferencijos, kuri prasidės rudenį. Nuspręsta skatinti, kad pastarojoje konferencijoje būtų laikomasi šio, po ilgų diskusijų pasiektų kompromisų dėka Konvento parengto sutarties projekto esmės, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog kai kurie ES institucinės sąrangos aspektai dar turėtų būti svarstomi papildomai. Lietuvos jaunimo organizacijų atstovai aiškiai išsakė savo poziciją Lietuvai itin aktualiais klausimais, kuriais, beje, jau ne kartą spaudoje buvo diskutuota.
Taigi jaunimo atstovai pasisakė prieš nemažai kritikos visoje Europoje ir ypač mažosiose ES šalyse susilaukusį sprendimą įsteigti nuolatinio Europos Viršūnių Tarybos Pirmininko pareigybes. Baiminamasi, kad, atsiradus šiai naujai, tolygiai prezidento institucijai, nepavyks išlaikyti valstybių lygiateisiškumo principo (šį postą užimsiantis asmuo greičiausiai bus labiau veikiamas didžiųjų ES valstybių, tuo tarpu į mažųjų narių, kaip Lietuvos, interesus ne visada bus atsižvelgiama). Įsteigus Europos Viršūnių Tarybos Pirmininko pareigybes ir renkant jį pustrečių metų laikotarpiui, gali būti sunku išvengti funkcijų dubliavimosi bei galios sutelkimo, o tai iš esmės apsunkintų ES institucijų darbą bei demokratijos puoselėjimą. Jaunimo atstovai priėjo išvadą, kad tęstinumas yra užtikrinamas ir esant dabartinei rotacinio pirmininkavimo tvarkai. Tad Lietuva, kaip maža valstybė, šiuo klausimu, matyt, turėtų pasisakyti už senosios tvarkos išlaikymą.
Taip pat susitikime dėl ES ateities jaunimo atstovai pritarė Konvento siūlymui reformuoti Europos Komisiją siekiant didesnio darbo efektyvumo, tačiau pačiame Konstitucinės sutarties projekte pasigedo aiškaus Komisijos sudėties ir jos funkcijų apibrėžimo. Dabartiniame Konstitucinės sutarties variante pažymima, kad nuo 2009 metų Europos Komisijai priklausys jau minėtas Europos Viršūnių Tarybos Pirmininkas, užsienio reikalų ministras ir po vieną komisarą iš kiekvienos valstybės narės, iš kurių pusė turės balso teisę, o likusieji bus komisarai “be portfelio” - neturintys balso teisės. Galios komisarų rotacijos principas, o kiekviena šalis turės po vieną komisarą. Lietuvai toks Europos Komisijos pertvarkymas nėra labai palankus, nes gali būti, kad mūsų šalies komisaras balsavimo teisę turės ne visada. Kita vertus, tokios permainos Europos Komisijoje turėtų garantuoti 25 nares turėsiančios ES sprendimų priėmimo proceso lankstumą ir efektyvumą tam tikrose srityse.
Akcentuojant ES Bendros užsienio ir saugumo politikos poreikį, jaunimo susitikime vis dėlto buvo išreikšta abejonė, ar tikslingai vartojama sąvoka “užsienio reikalų ministras”. Pastarasis klausimas dar tebėra ir politinių diskusijų centre. Šiuo metu už ES užsienio politiką Komisijoje yra atsakingas komisaras C. Pattenas. Jis nuolat ginčijasi dėl kompetencijos su ES Bendros užsienio ir saugumo politikos koordinatoriumi J. Solana. O pateiktame Konstitucinės sutarties projekte numatoma dar vieno užsienio politiką kuruojančio atsakingo posto - ES užsienio reikalų ministro - sukūrimas. Realiai naujasis ministras iš C. Patteno perimtų užsienio politikai įgyvendinti skirtą biudžetą, o iš J. Solanos - jo diplomatines funkcijas. Tačiau sunku įsivaizduoti, kaip dirbant šiems trims pareigūnams pasiseks išvengti “vykdomųjų funkcijų persidengimo pavojaus”. Juo labiau kad kai kurios šalys, ypač Britanija, iš esmės prieštarauja, kad būtų įsteigtas užsienio reikalų ministro postas. Jei tai pavyktų padaryti, reikštų, kad visa ES vykdo vieningą užsienio politiką, kurios, kaip iliustruoja Irako klausimas, ES iš principo neturi ir nelabai gali turėti. Taip pat pabrėžiama, kad, išplėtojus ES užsienio bei bendrąją saugumo politiką, labai sumažės NATO svarba Europoje, o tuo nėra suinteresuotos kai kurios NATO narės.
Taip pat jaunimo atstovai pasisakė už Lietuvai itin palankaus Nicoje pasiekto kompromiso dėl kvalifikuotos daugumos skaičiavimo Taryboje išsaugojimą bei sutarė, jog Europos Sąjungos Konstitucinė sutartis Lietuvoje turėtų būti patvirtinta referendumu. Tačiau klausimas, kokiu mastu (nacionaliniu ar visos ES) referendumas dėl Konstitucinės sutarties turėtų būti organizuojamas, vis dar liko atviras diskusijoms ir Lietuvoje, ir Europoje.

Šarūnė LAPINSKAITĖ

© 2003 "XXI amžius"