Žvilgsniai

Kalėdų Senelio šalyje

Lietuvaitė (dešinėje) ir suomė susidraugavo

Greta po paskaitų išsirengdavo slidinėti

Vaikai įsitikinę, jog Kalėdų Senelis pas mus per šventes atvyksta iš Laplandijos. Iš Suomijos sugrįžusi Greta Stravinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos ir vadybos fakulteto trečiakursė, sakėsi ne tik mačiusi tikrą jo buveinę, bet ir lankėsi įspūdingoje ledo pilyje. Greta pusę metų studijavo Kemi-Tornio politechnikos aukštojoje mokykloje, į kurią atvyko nugalėjusi Socrates-Erasmus programos konkurse. Čia ji pamatė daugybę neregėtų dalykų: Šiaurės pašvaistę, ledo sauną, poliarinio rato žiemą ir daugybę kitų įdomybių. Ji sutiko pasidalyti įspūdžiais su ,,Žvilgsnių“ skaitytojais.

Žiema grūdina ne tik suomius

Į šią šalį Greta atvyko žiemą. Tai ilgiausias metų laikas Suomijoje, trunkantis net septynis mėnesius. Šalies pietuose žiemą trumpiausia diena siekia šešias valandas, o šiaurėje saulė nepakyla du mėnesius. Užtat vasarą pietuose saulė šviečia ilgai, tuo laiku ji nenusileidžia net šešiasdešimt septynias dienas. Greta iki šiol negali pamiršti tiek baltųjų naktų, kuomet šviesu būna ir naktį, tiek Šiaurės pašvaistės žalio, užburiančio spindėjimo danguje.
Merginai nebuvo lengva priprasti prie itin šalto klimato bei nuolatinės žiemos prieblandos. Sausį temperatūra dažnai siekdavo 35 laipsnius šalčio. Tačiau pavasaris Suomijoje be galo gražus, ir mergina pamilo šią šalį. Čia surado nemažai draugų. Nors, pasak jos, suomiai nelinkę greitai susibičiuliauti, bet Greta sakė, jog Suomijoje pasiliko tarsi dalelė jos širdies. Čia ji įgijo pasitikėjimo savo jėgomis. Įtakos tam turėjo ir tvirto suomių būdo pavyzdys, ir jų gebėjimas prisitaikyti prie nepalankių oro sąlygų, taip pat siekimas gerų rezultatų moksle ir visose kitose gyvenimo srityse.
Mokykla Gretą ir kitus čia besimokančius studentus iš užsienio pasitiko labai svetingai. Mokymo ir studijų procesas gana intensyvus. Auditorijos, mokymo klasės aprūpintos pačia naujausia aparatūra bei šiuolaikinių technologijų įranga. Studentams sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. Greta gaudavo 400 eurų dydžio stipendiją, nors mergina pastebėjo, kad pragyvenimas Suomijoje gana brangus.

Miškai - šalies turtas

Prieš aštuonerius metus Suomija prisijungė prie Europos Sąjungos. Tai daugiausiai miškų, salų ir ežerų turinti valstybė tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje. Jos plotas sudaro daugiau negu 337 tūkst. kvadratinių kilometrų, iš kurių 69 procentai teritorijos užima miškai. Šalis turi apie 30 tūkst. salų, o didžiausios - Alandų. Suomija yra viena pasaulio popieriaus gamybos ir eksporto lyderių. Sakoma, jog iš šimto pasaulyje pagamintų lentų dvidešimt jų išpjaunama Suomijoje. Taip pat ši šalis eksportuoja daugiausia telekomunikacijų produkcijos. Suomija taip pat yra populiarių mobiliųjų telefonų ,,Nokia“ tėvynė.
Būsima ekonomikos specialistė pažymėjo, jog šios šalies pramonės indėlis į bendrąjį vidaus produktą yra pats didžiausias tarp visų Europos Sąjungos narių. Jis sudaro 37 procentus. Be to, spaudoje pažymima, jog čia pats žemiausias korupcijos lygis ne tik tarp ES šalių, bet ir visame pasaulyje. Galbūt tai lemia ir suomių būdas: jie neskubantys, sąžiningi, patikimi, stiprūs ir tylūs.

Moterų daugiau nei vyrų

Mergina pastebėjo, jog Suomija yra gana moteriškas kraštas, jos žymiai savarankiškesnės ir veiklesnės negu kur kitur. Oficialioji statistika sako, jog iš penkių milijonų gyventojų per 53 procentus sudaro moterys. Čia didžiausias dirbančių moterų procentas, kuris sudaro apie 48 proc. visos šalies darbo jėgos.
Suomija yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje moterys gavo vienodas teises su vyrais balsuoti ir dalyvauti rinkimuose. Dar 1907 metais moterys tapo Suomijos parlamento narėmis. Tačiau stipriomis šeimos tradicijomis ši šalis nepasižymi. Čia bene didžiausias skyrybų skaičius.

Sportas - gyvenimo būdas

Pasak Gretos, sportas Suomijoje - mėgstamiausias ne tik vaikų, jaunimo, bet ir pagyvenusių žmonių laisvalaikio leidimo būdas. Greta mėgo sportuoti ir Lietuvoje, tačiau būdama ten įprato sportuoti reguliariai: bėgiojo krosus, daug slidinėjo. Didelį įspūdį jai paliko apsilankymas viename kurortiniame slidinėjimo miestelyje už poliarinio rato. Ten matė savotiškų ledo architektūros šedevrų, taip pat lankėsi netoli Rovaniemio esančiame Kalėdų Senelio miestelyje.
Atėjus savaitgaliui, visi, kas gyvas, ima slides ir vyksta į užsienio slidinėjimo trasas. Mokymo įstaiga, kurioje studijavo Greta, visus savo studentus galėdavo aprūpinti viskuo, kas reikalinga sportui ir laisvalaikiui: slidėmis, pačiūžomis, kamuoliais, sporto ir turizmo inventoriumi, tereikėdavo tik užsiregistruoti pas už tai atsakingą darbuotoją. Žiemą suomiai gauna dvi savaites privalomų atostogų slidinėjimui. Greta sužinojo, jog Suomijoje sportuoja keturi iš penkių vaikų ir paauglių, beveik pusė moksleivių sportuoja keturis kartus per savaitę. Dauguma jų užsiima keliomis sporto šakomis. Suomijoje yra septyni universitetai, kuriuose studijuoja apie šešiolika tūkstančių studentų. Oficialioji statistika teigia, jog tarp visų ES šalių ir pasaulyje Suomijoje mažiausias kūdikių mirtingumas tūkstančiui gyventojų.
Galbūt todėl, kad moterys ir vyrai daug sportuoja, nedaug vartoja alkoholio. Matyt, tam įtakos turi ir suomiška sauna, mąsto lietuvaitė, papasakojusi, jog Suomijoje saunos, t.y. pirtys, labai populiarios. Suskaičiuota, kad šioje šalyje yra apie 1,6-2 milijonai saunų. Tai reiškia, kad viena sauna tenka trims suomiams. Juokaujama, kad Suomijos gyventojai turi daugiau saunų nei automobilių. Nors suomiai vairuotojai pagrįstai laikomi vienais geriausių pasaulyje. Jie turi nemažai įvairių ralio ir ,,Formulės 1“ nugalėtojų. Mika Hakinenas - ,,Formulės 1“ ralistas, vienas žinomiausių pasaulyje.

Moka džiaugtis vasara

Kaip pasakojo Greta, suomiai moka džiaugtis pavasariu, kuris čia prasideda gegužės mėnesį. Ypač gražiai švenčiamos Velykos, dar įspūdingiau nei Kalėdos. Dauguma Suomijos gyventojų yra suomiai, tik apie septynis procentus čia gyvena švedų, o šalies šiaurėje yra išlikusi samių, arba lapių, tautelė, kurių priskaičiuojama apie tris tūkstančius gyventojų. Dauguma tikinčiųjų yra evangelikai liuteronai, taip pat yra stačiatikių. Suomijoje yra pastatyta didžiausia pasaulyje medinė Kerimaiki bažnyčia.
Ypač linksmai čia švenčiamos Joninės, kurios vadinamos Vidurvasario festivaliu. Tuomet visi traukia prie ežerų, linksminasi, kepa dešreles. Suomiai taip pat garsėja ir tuo, jog išgeria daugiausiai kavos. Apskaičiuota, jog vidutiniškai kiekvienas suaugęs žmogus išgeria po keturis penkis puodukus kavos.
Greta pirmą kartą gyvenime pamatė baltąsias naktis, kuomet naktį būna šviesu kaip dieną. Bendrabučio kambaryje jau nereikėdavo degti šviesos skaitant knygą ar laikraštį. Tuomet gali atsigriebti už visą žiemą, kada ir dieną būdavo tamsu, sakė lietuvaitė. Ji džiaugėsi čia patobulinusi savo darbo kompiuteriu įgūdžius, išmoko daryti darbo prezentacijas. Tačiau, antra vertus, mergina pastebėjo, jog čia suprastėjo jos šnekamoji anglų kalba. Suomijoje valstybinės kalbos yra suomių ir švedų, o angliškai jie kalba prastai. Mergina anglų kalbos mokėsi nuo antros klasės Kauno J.Jablonskio gimnazijoje ir angliškai kalba gana gerai, tačiau ir parduotuvėse, ir visuomeniniame transporte ar su vietiniais gyventojais kalbėtis būdavo nelengva. Vieni nesupranta angliškai, kiti tyčia ignoruoja užsieniečius. Suomiai - gana uždara tauta, įtariai žiūrinti į kitataučius, tačiau, kai susipažįsta su atvykėliais artimiau, jie yra draugiški ir paslaugūs.
Greta prisipažįsta, jog nedvejotų, vėl, atsiradus galimybei, pagal studentiškų mainų programą išvykti į šią šalį ir tai padarytų su malonumu. Tokie mainai praturtina gilesniu suvokimu, kaip derinti teoriją ir praktiką, kokią naudą šaliai teikia buvimas Europos Sąjungoje, ir panašiai. ,,Virimas savo sultyse nėra naudingas nei žmonėms, nei šalies ekonomikai“, - mąsto studentė, mananti, jog mūsų šalies jaunimas tai supranta, ir organizuojamame referendume dėl Lietuvos stojimo į ES pasisakys už tai.

Elvyra ŽEIŽIENĖ
Nuotraukos iš asmeninio archyvo