Pranešė ,,druskos“ į savo parapijas

Sausio 10-11 dienomis Vilkaviškyje pirmąkart surengta dekanato jaunimo diena ,,Mes žemės druska”. Su kuprinėmis ir miegmaišiais susirinko per pusantro šimto atstovų iš visų dekanato parapijų ir porai dienų parapijos namai virto stovykla po stogu.

Kad šventė vyktų sklandžiai, daug išmonės ir jėgų įdėjo rengėjai - Vilkaviškio ir Kybartų parapijų jaunimas. (Iniciatorius - Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis.)

Registruodamasis kiekvienas jaunuolis gavo šiai progai parengtą giesmynėlį. Taigi giesmės, akompanuojant gitaroms, skambėjo dvi dienas. Jaunimas turėjo teisę pasirinkti, kokiose grupėse norėtų pagilinti savo žinias ir pasidalyti tikėjimu. Darbas vyko šešiose grupėse. Temų pavadinimus organizatoriai parinko lakius, kad atrodytų paslaptingai bei viliojančiai, kaip antai: ,,Kai niekam tavęs nereikia“, ,,Pajusk gyvenimo skonį“, ,,Jėzau, kuo mes Tave laikome“, ,,Draugystės slėpinys Dievo akivaizdoje“, ,,Spalvų pasaulis“, ,,Bendraminčių klubas“, ,,Šokiai, šokiai...“, ,,Jauni ir keisti“, ,,Kas yra laisvė“ ir kt. Bendravo brandūs lektoriai - Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Valantiejutė, jaunimo programų direktorė Onutė Darbutaitė, Kauno dramos teatro administratorius Arūnas Žemaitis, KMU doktorantas Ramūnas Aušrotas, vilkaviškietis dailininkas Vladas Markūnas, etikos mokytoja Vilija Žalienė, Šv.Kazimiero kongregacijos seserys, katalikiškojo judėjimo ,,Comunione e Liberazione“(,,Bendruomenė ir išsilaisvinimas“) brolijos narės ir kt.

Pirmoji diena prasidėjo šv. Mišiomis, kurias Katedroje aukojo pranciškonas brolis Paulius Vaineikis ir Vilkaviškio parapijos vikaras kun. Nerijus Žvirblys. Brolio Pauliaus pamokslo žodžiai privertė kiekvieną suklusti: kada pradedi suvokti, jog į tavo gyvenimą ateina Dievas, pasistenk sumažėti savyje, kad Jį įsileistum ir padarytum vietos savo širdyje artimui - pasidalytum tau parodyta meile. Šventės įžangos žodį parapijos salėje vėlgi tarė brolis Paulius. Pasak jo, dabartinis triukšmingas pasaulis iš daug ko nori daryti šou, bet labai bijosi Jėzaus vardo. Kalbėjo apie tai, jog tikėjimas be gilinimosi į Evangeliją praranda ,,sūrumą“. Ir kada tikintieji, tarp jų ir jaunimas, nedrįsta viešai išpažinti esą krikščionys, pasaulis juos nustumia į ,,paribį“, pasijunta trečiarūšiais žmonėmis. Tačiau Jėzui nereikia ,,atrodyti“, jam reikia ,,gyventi“. Nelengva šiandieniame pasaulyje liudyti tikėjimą. Tačiau jėgos įgausi, jei pasistiprinsi Evangelija, neslėpsi savo silpnybių nuo Dievo, pasakysi Jam visą tiesą apie save.
Po užsiėmimų jaunimas klausėsi bendraamžių - Pilviškių vidurinės mokyklos moksleivių grupės - koncerto, šoko diskotekoje.

Sekmadienis prasidėjo išvyka į Budavonę. Čia jaunimas pagerbė krikščionybės jubiliejaus metais į XX amžiaus kankinių sąrašą įrašytų trijų vyskupijos kunigų - J. Dabrilos, V. Balsio, J. Petrikos - atminimą. Po to grupelėse aptarė įgytą patirtį.

Sekmadienio sumos šv. Mišioms vadovavo vyskupas R. Norvila, jaunimas giedojo ir dalyvavo liturgijoje. Vysk. R. Norvila pamoksle pastebėjo, jog prasminga, kad dekanato jaunimo sambūris sutapo su Kristaus krikšto iškilme. Jis prisiminė prieš pusantrų metų Toronte vykusį pasaulio jaunimo susitikimą, kurio tema buvo pasirinkti Evangelijos žodžiai ,,Jūs esate žemės druska, pasaulio šviesa“ (pgl.Mt 5,13-14). Pasidžiaugė, kad, kaip ir tuomečiai tūkstančiai jaunuolių iš viso pasaulio, taip ir šįkart Vilkaviškyje susirinkusieji pusantro šimto jaunuolių yra žemės druska, pasaulio šviesa, pakviesti išsaugoti tikėjimą, kuris lygintinas su druska. Neturint tikėjimo druskos pasukama blogio, vidutiniškumo keliu, vis surandamas pasiteisinimas, jog visi taip daro... ,,Tikėjimas yra ir Dievo dovana, ir mūsų visų pastangų vaisius,- sakė ganytojas.- Jį galima palyginti su augalu, kurį dera prižiūrėti, saugoti, palaistyti. Tikėjimas silpsta dėl dvasinės sausros. Jį gali niokoti gyvenimo audros, sukrėtimai, svyravimai, įvairios blogos įtakos“.Ganytojas pamokslą baigė cituodamas Šventojo Tėvo mintį, jog jaunimui būdinga ieškoti absoliuto - pačių svarbiausių, tikriausių dalykų, egzistencijos prasmės bei pilnatvės. Labai svarbu nesileisti, kad drąsą atimtų tie, kurie nusivylę gyvenimu, kurie yra kurti giliausiems savo širdies troškimams.

Po šv. Mišių parapijos salėje jaunimas dar susirinko prie bendro pietų stalo, kurį paruošė parapijos valgyklėlės virėja Edita Mykolaitienė, patarnavo savanoriai. Valgį palaimino ir kartu su jaunimu buvo vysk. R. Norvila, kunigai A.Poniškaitis, N. Žvirblys, prel. V.Gustaitis. Skambėjo padėkos žodžiai visiems,surengusiems šventę. Pabaigoje sustoję į didelį ratą visi, vadovaujant Kybartų katalikiškojo jaunimo centro grupei, giedojo ir nenorėjo išsiskirti. Sakė, jog gera taip pabūti, nes per tas dvi dienas jaunimas ne tik sutvirtėjo ir atnaujino savo tikėjimą, bet ir surado naujų draugų.

Birutė NENĖNIENĖ
Vilkaviški

 

© 2003 "XXI amžius"