Žvilgsniai

Laisvė, kainavusi ašaras ir kraują

Marytė GUSTAINIENĖ

Prie laisvės laužo
Autorės nuotrauka

Laisvė. Tas žodis plevėsuoja nepriklausomos Lietuvos trispalvėj, šviečia žmonių veiduose, alsuoja širdyse. Laisvės saldumą pajutome mes, ta karta, kuri prieš trylika metų skubėjome prie Televizijos bokšto, parlamento rūmų ir, susikibę rankomis, gyvąja eile išsirikiavome prieš griaudėjančius mirtimi tankus. Skausmas, kraujas, motinų gėla... Ant Laisvės aukuro plazdėjo amžinos jaunystės aukos: Loreta, Titas, Vidas, Alvydas, Ignas, Vytautas, Darius...

Taip buvo prieš trylika metų. Šiandien aštuoniolikmečiai jaunuoliai lyg šešėlį prisimena tą kraupų vaizdą, gal ir kitaip jų vaikiškomis akimis tada matytą. Tolsta nuo mūsų tie istorijos vingiai, palikdami daugybę neišaiškintų ir neatskleistų dalykų.

Sausio 13-ąją kauniečiai paminėjo jau ne taip graudžiai ir gedulingai kaip anksčiau. Tai yra paskutinysis kruvinas Lietuvos istorijos puslapis (duok, Dieve!), o nepriklausomybės ir laisvės viltis vis dažniau praskaidrina žmonių širdis, laikas numalšina skausmą ir po truputį gydo sopulio padarytas žaizdas. Įvairiais renginiais kauniečiai minėjo Sausio 13-ąją: Karo muziejaus sodelyje sutvisko žvakelės, Įgulos bažnyčioje, Katedroje ir kituose maldos namuose aukotos šv.Mišios, mokyklose moksleiviams dar kartą priminta daugiau kaip prieš dešimtmetį vykusi pamoka.

Kai kurios mokyklos Laisvės gynėjų dieną paminėjo ypač pagarbiai. Kauno ,,Purienų“ vidurinės mokyklos kiemelyje susirinko ne tik moksleiviai, bet atskubėjo ir jų tėveliai, netoli mokyklos gyvenantys žmonės. Ant balto sniego kauburio sutvisko žvakelių šviesa. Iš mokyklos antrojo aukšto ekrane vienas kitą keitė 1991-ųjų metų vaizdai. Susirinkusieji labai rimtai sekė mirties vyksmą. Pučiant šaltam vėjui kiemelyje buvo galima apšilti prie kelių suliepsnojusių lauželių, atsigerti karštos arbatos.

Mes prisimename tą laiką, kai iš visos Lietuvos skubėjo jauni ir vyresni prie parlamento, kaip viltis ir sunkus atodūsis visur aidėjo vienas žodis: Laisvė.

,,Purienų“ vidurinės mokyklos direktorius E.Balasevičius priminė keletą epizodų iš tų dienų. Kiemas pritvino nuoširdaus jaukumo, kai skambėjo melodija ,,Neverk, mano broli, neverk“... Mes, lietuviai, esame tauta, kuri sugeba dalytis skausmą, kančią, sugeba nuplauti savo sielose žaizdų karštį ir su palengvėjimu vėl susikibti rankomis. Šiandien mes neverkiame, tik esame rimti, santūrūs, nes turime laisvę. Tą laisvę, kurią atnešė keturiolika Lietuvos žmonių, paaukojusių savo gyvybes, tą laisvę, kurią tik ji viena, Eurika Masytė, sugebėjo tąkart taip tikroviškai išdainuoti tą naktį.

,,Purienų“ vidurinės mokyklos kiemelyje ji taip pat apsilankė, linkėjo visiems stiprybės, vilties. Vėl nuaidėjo jos ,,Laisvė“, palikdama kiekvieno širdyje dalelę džiaugsmo. Mes ir mūsų vaikai šiandien džiaugiamės laisva žaliuojančia žeme. ,,Purienų“ vidurinės mokyklos direktoriaus E.Balasevičiaus skaitomos B.Brazdžionio eilės priminė tautos laisvės šauklio troškimą - Lietuva bus gyva. Ji yra gyva.

Seimo narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė pristatė V.Landsbergio knygą ,,Atmintis“ - ją turi perskaityti tie, kurie tada buvo maži. Laisvė, atnešta nuogomis jaunų žmonių rankomis, šiandien kitaip leidžia žiūrėti į politinius sandėrius, svarstyti istoriją, interpretuoti įvykius. Deja, tikrųjų priežasčių, kodėl taip buvo, dar ilgai nežinosime. Gal kai kokias paslaptis atskleis V.Landsbergio knygos dokumentika, galbūt...

Vyresniųjų klasių mokiniai išklausė neįprastą istorijos pamoką, daugelio rankose šlamėjo laikraštis ,,Laisvasis Kaunas“, priminęs Sausio 13-osios nakties žmonių veiksmus, baimę, nerimą, mirtį... Ir visa tai dėl tavęs, Lietuva. Just. Marcinkevičiaus poetinės dramos veikėjas Mažvydas sakė, kad tariant žodį ,,Lie - tu - va“ pasijus medaus skonis. Tai ji, Lietuva, mūsų gimtinė, taip skamba.

Susikimbame visi rankomis, sproginėja laužų kibirkštys, blyksi žvakelės, skamba E.Masytės dainuojama ,,Laisvė“. Nuostabi istorijos pamoka, organizuota ,,Purienų“ vidurinės mokyklos kiemelyje...

Kaunas